2010 Rugsėjo 28

Jekaterina Rojaka

Ar gali santaupos užkurti vidaus vartojimo variklį

veidas.lt

Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras oficialiai paskelbė ekonominio sunkmečio pabaigą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taigi sunkmetis, gavęs Didžiosios recesijos vardą, tęsėsi aštuoniolika mėnesių ir buvo ilgiausias po finansinės sistemos kracho 1929-aisiais. Tiesa, tiek JAV, tiek pasaulio statistiniai rodikliai nerodo vienareikšmiško atsigavimo. Kartu su recesijos pabaiga JAV buvo užfiksuotas didžiausias per pastaruosius 50 metų skurdo lygis tarp darbo rinkoje aktyvių gyventojų (12,9 proc.). Naujausio gyventojų surašymo duomenimis, 43,6 mln. amerikiečių pernai gyveno žemiau skurdo ribos. Šis rezultatas sudavė skaudų smūgį Baltiesiems rūmams, nes pagrindinis Baracko Obamos kampanijos akcentas buvo pažadas numalšinti didėjantį skurdą šalyje.

Rugsėjo pabaigoje Latvijoje vykusio Baltijos ekonomikos forumo metu taip pat buvo pabrėžiama, kad kova su socialiniais ekonominės krizės padariniais bus vienas didžiausių iššūkių atkūrus ekonominės plėtros tempus. Deja, pasaulio patirtis rodo, kad besitęsiantis nedarbo lygio šleifas vidutiniškai trunka apie 2–2,5 karto ilgiau nei buksuojantis bendrasis vidaus produktas. Kartu su stagnuojančia darbo rinka būtų sunku tikėtis ir ryškaus vidaus paklausos atsigavimo. Žinoma, techniniai sprendimai šiandien leidžia daugeliui lėktuvų tęsti skrydį su vienu veikiančiu varikliu, bet tai nesuteikia saugumo jausmo nei keleiviams, nei lėktuvo pilotams. Taigi bet kokios naujienos, turinčios bent menkiausią užuominą apie vidaus paklausos atsigavimą, sutinkamos itin entuziastingai.

Pasibaigus vasaros sezonui, rinkoje tradiciškai daugėja darbo pasiūlymų, kurie padės absorbuoti bent dalį naujai prisiregistravusių bedarbių. Darbo biržos duomenimis, per pirmas dvi rugsėjo savaites pavyko įdarbinti beveik 10 tūkst. gyventojų – tai vienas geriausių šių metų rodiklių. Deja, tuo pat laikotarpiu naujai prisiregistravusių bedarbių skaičius buvo didesnis ir viršijo 11 tūkst., taigi apskritai bedarbių gretos retėja itin lėtai.

Kol kas nedžiugina ir įmonių vadovų nusiteikimas. Nors Statistikos departamento atliekamos apklausos rezultatai rodo gerėjančius lūkesčius, dauguma darbdavių vis dar neplanuoja artimiausius du tris mėnesius intensyviai ieškoti naujų darbuotojų. Statybos sektoriuje apie tokią galimybę svarsto ketvirtadalis apklaustųjų, bet apie 15 proc. vis dar planuoja atleidimus. Mažmeninės prekybos ir paslaugų srityje bendras balansas išlieka neigiamas, o tai reiškia, kad šiuose sektoriuose ateinantį ketvirtį darbuotojų gali toliau mažėti.

Apdirbamosios pramonės bendrovėse prošvaisčių taip pat nematyti. Susumavus plėtrą planuojančių ir darbuotojų gretas retinančių įmonių vadovų apklausos rezultatus paaiškėjo, kad tik trys pramonės šakos – maisto, medienos ir baldų bei plastiko gamybos – ketina šiek tiek  prisidėti prie dirbančių žmonių gretų gausinimo. Bet dauguma pramonės atstovų atideda naujų vietų steigimo planus kitiems metams.

Panašius rezultatus rodo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos narių apklausa. Vienintelis teigiamas pokytis šioje srityje yra tas, kad, asociacijos narių nuomone, priimtos naujos Darbo kodekso pataisos didina darbo santykių lankstumą, gali paskatinti įmones drąsiau kurti naujas darbo vietas ir didinti veiklos efektyvumą ateityje.

Papildomo entuziazmo šaltinis – neregėtai per pastaruosius metus pagausėjusios gyventojų santaupos. Daugelio analitikų nuomone, Lietuvos ekonomikai užtektų nedidelio gero postūmio šiam rezervui pradėti “maitinti” vidaus paklausą. Iš tiesų, remiantis centrinio banko duomenimis, 2009 m. Lietuvoje indėliai ūgtelėjo 3,4 proc., o šių metų gyventojų indėlių vidutinis augimo tempas viršijo 5 proc., vien liepos mėn. indėliai buvo beveik 7 proc. didesni nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Keitėsi ir indėlių struktūra – vis daugiau pinigų “nusėda” sąskaitose iki pareikalavimo ir tai kartais traktuojama kaip pasirengimas tuos pinigus išleisti prekėms ar paslaugoms. Žinoma, tam tikra dalis šių sutaupytų lėšų bus išleista į apyvartą, bet vargu ar galima džiaugtis tuo, kad santaupos yra pravalgomos.

Pernai smarkiai pakilusios palūkanų normos skatino gyventojus dėti indėlius į komercinius bankus, bet šiemet padidėjus likvidumui rinkoje palūkanų normos smuko ir svyruoja arti žemiausio lygio. Taigi ir paskatų laikyti indėlius gyventojai turi mažiau.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Jekaterina Rojaka:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...