2010 Spalio 01

Spaudos aktualija

Pienas ir toliau brangs

veidas.lt

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas teigia, kad netrukus galima laukti įdomių pieno rinkos pokyčių. Jo teigimu, ūkininkai jau prašo supirkti jų pieną kur kas didesnėmis

Spalio mėnesį mes turime ūkininkų prašymus, kur kaina yra šokanti dešimtimis procentų į viršų, galima laukti įdomių pokyčių pieno rinkoje“, – ketvirtadienį Lietuvos radijui teigė L.Sasnauskas.

Anot jo, už litrą pieno ūkininkams šiuo metu mokama 1,1–1,2 lito, o per devynis mėnesius jiems išmokėta apie 240 mln. litų daugiau negu pernai.

„Pabrangus pienui 50 procentų, natūralu, kad išauga gamybos savikaina. Mes iki šiol sugebėjome pabrangusią žaliavą kompensuoti eksporto rinkose, vidaus rinkoje korekcijos buvo nedidelės. Šiandien eksporto rinkose yra štilis, nėra didelių pirkimų. Kai sustoja pardavimas eksporto rinkose, reikia ką nors daryti su vidaus rinka, nes žaliavos kaina auga ir toliau“, – teigė jis.

Jo teigimu, Vyriausybės pareiškimai, neva perdirbėjai ir prekybos tinklai spekuliuoja kainomis, demonstruoja jos nekompetenciją.

„Korekcijos vidaus rinkoje šiais metais buvo daromos labai minimalios – vos kelių procentų. Nesakyčiau, kad buvo pastebimas labai didelis brangimas. Norėčiau atmesti tuos kaltinimus, kuriuos girdime“, – kalbėjo L.Sasnauskas.

Ketvirtadienį rengiama spaudos konferencija, kurioje Lietuvos pienininkų asociacija Pieno centras komentuos, kas lemia didėjančias pieno produktų kainas.

„Lietuvos rytas“ praneša:

„Pieno kainos kils ir toliau. Perdirbėjai įspėja, kad pienas ir jo produktai šalyje artimiausiu metu vėl brangs. Užtat jį superkančios įmonės nuostolių neplanuoja.

Pastaraisiais mėnesiais pirkėjai akivaizdžiai pastebėjo, kad pieno ir jo produktų kainos kyla lyg ant mielių. Perdirbėjai nori Lietuvoje atsigriebti už sumažėjusį pelną užsienio rinkose.

„Pelningai parduodami gaminius užsienyje, mes sugebėjome vidaus rinkose nekeisti kainų. Tačiau tik tol, kol eksporto rinkos mums galėjo uždirbti tokį pelną, kuris padengdavo vidaus rinkos nuostolius.

Šiuo metu taip elgtis nebegalime ir esame priversti daryti korekcijas Lietuvoje”, – sakė bendrovės „Pieno žvaigždės” vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.

Bendrovės „Rokiškio sūris” vadovas Dalius Trumpa teigė, kad pieno supirkimo kaina nuo spalio turėtų didėti 8–10 proc. Tai reiškia, kad pienas parduotuvėse galėtų brangti maždaug puse tiek.

Anot L.Sasnausko, per 9 mėnesius ūkininkams už pieną išmokėta 240 mln. litų daugiau nei pernai. Supirkimo kainos per metus išaugo apie 20 proc.

Pasak D.Trumpos, vartotojas Lietuvoje yra labai silpnas, ir kiekvienas kainų pakėlimas, ypač ne pirmo būtinumo produktų – jogurto, varškytės, sūrelių – mažina pardavimą.

Skelbiama, kad 36 proc. 2,5 proc. riebumo pieno kainos sudaro žaliavinio pieno kaina, 5 proc. – ūkininkų pieno surinkimo sąnaudos, 17 proc. – pieno perdirbėjų logistikos sąnaudos, 7 proc. – jų gamybos veikla, 18 proc. – prekybininkų, o 17 proc. – valstybės dalis.

„Pieno žvaigždės”, „Rokiškio sūris” ir Vilkyškių pieninė teigia, kad šįmet gaus pelno. Bet jis uždirbtas tik iš eksporto rinkų, o vietos rinka, net ir didinant produktų kainas joje, išliks nepelninga arba nuostolinga.

Pasak L.Sasnausko, „Pieno žvaigždžių” pelnas sieks apie 2 proc. apyvartos – 14,5 mln. litų. D.Trumpos teigimu, „Rokiškio pieno” pelnas sieks 1–2 proc. apyvartos.“

„Kauno diena“ rašo:

„Pieno produktų kainos didės – apie tai oficialiai ketvirtadienį paskelbė trys didžiausios šalies pieno perdirbimo bendrovės. Pienas ir jo produktų kainos kyla ne todėl, kad gamintojai, prekybininkai ir perdirbėjai pasilieka didesnę kainos dalį, o todėl, kad jau metai smarkiai – beveik 50 proc. – pakilusi žaliavinio pieno supirkimo kaina. Tokias brangimo priežastis nurodė Linas Sasnauskas, bendrovės “Pieno žvaigždės” generalinis direktorius.

“Produkciją turėjome pabranginti dar praėjusių metų pabaigoje arba šių metų pradžioje. Tačiau to nepadarėme. Iki šiol vietos rinkoje patiriamus nuostolius kompensuodavome eksportuodami gaminius ir juos brangiau parduodami. Bet eksporto rinkose jaučiamas štilis, kainos krinta, pajamos nebeauga, todėl esame priversti peržiūrėti produkcijos kainas Lietuvoje”, – surengtoje spaudos konferencijoje aiškino L.Sasnauskas.

Perdirbėjų dosnumą liudija ir skaičiai. Per devynis šių metų mėnesius šalies ūkininkams už supirktą žaliavinį pieną sumokėta 240 mln. litų daugiau nei prieš metus. Šie milijonai išmokėti iš pajamų, gautų užsienyje, ir įmonių rezervų. Tačiau toliau kylant žaliavinio pieno supirkimo kainai, perdirbėjai įrodinėja esantys priversti mažinti nuostolį, kurį neša prekyba Lietuvoje.

“Jeigu žaliavinio pieno kaina kyla, didėja ir galutinio produkto kaina”, – lyg maldą kartojo perdirbėjai ir skaičiavo, kad žaliava sudaro 60 proc. vartotojams pateikiamo pieno savikainos.

Dalius Trumpa, “Rokiškio sūrio” valdybos pirmininkas, prognozavo: kadangi žaliava spalį, palyginti su rugsėju, turėtų brangti apie 8–10 proc., maždaug 4–5 proc. brangs ir pieno produktai. Jis jau žino, kiek konkrečiai padidės “Rokiškio sūrio” produkcijos kainos, bet tikino negalįs to atskleisti, nes baiminasi sulaukti Konkurencijos tarybos dėmesio.

“Vertinant žaliavos paklausą Lenkijoje, mus gali priversti gruodį dar pakelti pieno supirkimo kainas. Jeigu taip įvyks, nors to nenorėtume, tuomet pieno produktai dar brangs. Kiek? Dievas žino”, – iš anksto įspėjo Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

Įmonių vadovai nenorėjo sutikti su politikų vertinimais, kad maisto kainos Lietuvoje brangsta dėl pernelyg silpnos konkurencijos.

“Perdirbėjų dalis nėra išpūsta, kaip kartais norima pabrėžti. Mus žiauriai spaudžia konkurencija tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Mūsų pelno maržos nudrožtos iki minimumo”, – įrodinėjo L.Sasnauskas.

Perdirbimo įmonės esą išnaudojo turimus rezervus, tad atsakomybę už maisto kainas galėtų prisiimti ir Vyriausybė, nes pridėtinės vertės mokestis (21 proc.) yra vienas didžiausių ES. Pagal šiandienos kainodarą 17 proc. galutinės pieno kainos tenka valstybei, 18 proc. – prekybininkams, 24 proc. – pieno perdirbėjams, 41 proc. – ūkininkams ir bendrovėms.

Smulkieji pieno produkcijos gamintojai kol kas neketina sekti didžiųjų rinkos žaidėjų pavyzdžiu. “Pirma palauksiu, kol jie gerai pabrangins savo produkciją. O kai turėsiu tokią rinką kaip jie, gal ir aš pakelsiu kainas”, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo pieno ūkio savininkas Jurgis Požėra.

Prienų rajono ūkininkas jau pusantrų metų nebeparduoda pieno perdirbėjams – pats gamina sūrį, grietinę, varškę, fasuoja pieną. Produkciją jis parduoda įvairiose Kauno vietose: prie prekybos centrų, turguje. Į gamybą J.Požėra metėsi iš nevilties, nes nebenorėjo tonos pieno parduoti po 42 centus už litrą. “Tai pasityčiojimas”, – prisiminęs kainas įvertino pašnekovas.

Tačiau sprendimas imtis gamybos ūkininką ne itin džiugina: “Labai daug darbo, bet kitos išeities neturėjau. Didelio verslo nėra. Prekiauju, kad išgyvenčiau, o ne dėl to, kad norėčiau pralobti.”

Ūkininkas skaičiuoja, kad litras 3,2 proc. riebumo pieno parduotuvėje kainuoja 2,8 lito, o J.Požėra už du litrus prašo 3,5 lito. Kol kas produkcijos jis branginti neketina. Per pusantrų metų pakilo tik sviesto kainos. Šiek tiek nerimo ūkininkui kelia sklandantys gandai, kad laikai, kai ūkininkai gali laisvai prekiauti savo produkcija didmiesčiuose, baigsis, kai tik pasikeis Žemės ūkio ministerijos vadovybė.

Ukmergės rajono ūkininkė Angelė Maskoliūnienė, gaminanti ir parduodanti sūrius, savo produkcijos branginti taip pat nė neplanuoja.

“Mačiau, kad parduotuvėse kainos kyla, bet mes kainų nekeisime, nes žmonės visai nebepirks. Jau dabar perkamumas labai kritęs: žmonės renkasi vieną mažą sūrelį, o anksčiau pirkdavo du, – skundėsi ūkininkė. – Mums apsimoka dirbti tik todėl, kad patys turime žaliavos ir nesamdome pardavėjų – patys gaminius parduodame ūkininkų turgeliuose, mugėse.”

Kainas keliančios trys didžiosios šalies pieno perdirbimo įmonės – “Pieno žvaigždės”, “Rokiškio sūris” ir Vilkyškių pieninė, – nors ir susimažinusios maržas, šiuos metus tikisi užbaigti dirbdamos pelningai. Tiesa, pelnas bus uždirbtas tik iš eksporto, o vietos rinka, net ir didinant produktų kainas, esą neš nuostolius. Anot L.Sasnausko, “Pieno žvaigždžių” pelnas sieks apie 2 proc. apyvartos, arba 14,5 mln. litų, ir visas bus uždirbamas iš eksporto. D.Trumpos teigimu, “Rokiškio pieno” pelnas sieks 1–2 proc. apyvartos, nors per aštuonis mėnesius vidaus rinkoje įmonė patyrė 860 tūkst. litų nuostolių. Vilkyškių pieninės generalinis direktorius G.Bertašius teigė, kad bendrovė dirbs pelningai, tačiau jei vietos rinkoje pavyks gauti bent nulinį pelną, bus galima “gerti šampaną”.

Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, komentuodamas situaciją, sakė:
- Pieno perdirbimo įmonės dar galėtų palikti mažesnes produkcijos kainas, tačiau verslas yra verslas. Esu tikras, kad įmonėms nekyla sunkumų parduoti savo produkciją užsienyje ir eksporto rinkose jie uždirba daugiau nei vidaus. O šis verkšlenimas – tai pasiteisinimas vartotojų akyse. Rūpesčių jiems gali kelti tik žaliavos stygiaus, nes kai kurie kooperatyvai išveža ir parduoda pieną užsienyje.

Taip, žaliava brangsta, bet, manau, pirmiausia dėl to, kad ūkininkai pradėjo kooperuotis ir užėmė rimtesnes derybų pozicijas. Dar visai neseniai už superkamą pieną Lietuvoje buvo mokama mažiausiai ES, o dabar jau artėjama prie vidurkio.

Įmonės skelbia dirbančios su minimalia marža. O kas juos ten patikrins? Kadangi dividendus išsimoka kone kasmet, vadinasi, perdirbėjų padėtis nėra bloga. Ekspertai taip pat konstatuoja, kad ir kokios krizės būtų, maisto pramonė išlieka stabiliausia pelno ir ekonominio gyvybingumo požiūriu. Tačiau pieno kainų svyravimas yra normalus reiškinys. Prie to reiktų priprasti ir ūkininkams, ir vartotojams. Tik blogai, kad kainas lemia inercija: nors žaliava dar tik brangs, produktų kainos padidinamos iš anksto. O kai žaliava pinga, gaminių kainos žemyn pasuka labai iš lėto.“

„Respublika“ rašo:

Pieno perdirbėjų teigimu, ūkininkams šiandien tenka net 41 proc. pieno kainos, kurią šiandien pirkėjai mato parduotuvėse. Dar „Pieno centras“ plakė valstybę: ši pridėtinės vertės mokesčio, kurio dydis dabar lygus 21 proc., pavidalu pasiima 17 proc. bendros pieno kainos. Kalbinti šalies ūkininkai buvo nustebinti tokias pieno perdirbėjų skaičiais. Tarkime, Prienų rajono pieno kooperatyvo „Pienas LT“ narys M. Butkevičius sakė, kad dabar ūkininkams perdirbėjai moka labai įvairiai, žemutinė kainų riba yra 30 ct/kg, o viršutinė – 90 ct/kg. „Pavyzdžiui, man, žmogui, kuris priklauso stambiam kooperatyvui, perdirbėjai moka 86 ct/l. Tačiau nuo šio rodiklio kaina gali tiktai mažėti, o ne didėti,“- pasakojo ūkininkas.

Stebėjosi ir pieno gamintojų asociacijos vadovas Andriejus Stančikas. „Kadangi pieno trūksta, pastaruoju metu kainos, aišku, didėjo. Šiuo metu iš esmės jos svyruoja tarp 60 ir 90 ct/kg. Smulkūs pieno gamintojai gauna dar mažiau. Nelygu kaip susiderama. Tačiau kad kas nors ūkininkams mokėtų daugiau kaip po litą, to niekas nėra girdėjęs,“- tvirtino pašnekovas.

O valstybei priklausantis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas apskaičiavo, kad rugpjūtį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo vos 60 ct/kg.

Pasirodo, bendrą 1,3 mlrd Lt. apyvartą turinčių pieno perdirbimo įmonių vadovai susirinko pareikšti, kad pieno produktų kainos kilo, kyla ir toliau kils, tačiau perdirbėjai dėl to nekalti. Esą pieno produktai bus brangesni dėl toliau augsiančių pieno žaliavų kainų, šiuo metu nepalankios situacijos tarptautinėse rinkose, kuriose pieno perdirbimo įmonės tariamai dengdavo nuostolius, atsiradusius perkant nuolat  brangstantį pieną vietos rinkoje.  „Jau dabar žinome, kad iš ūkininkų perkamo natūralaus pieno kaina kils 10 proc.“ , – sakė Vilkyškių pieninės vadovas  G. Bertašius. – Paprastai nuo šio skaičiaus galutinė produkto kaina paauga perpus mažiau – 5 proc.“.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Alfa Alfa rašo:

    Dzin. Mes iš supermarketų neperkam.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...