Lietuvių turistų pamėgtame Tunise iš posto nuverstas 23 metus geležine ranka šalį valdęs diktatorius, o po pusmečio čia turėtų būti surengti bent iš dalies laisvi ir demokratiški rinkimai. Tačiau iki tikrosios demokratijos čia dar toli gražu.

Dabar jau buvęs Tuniso prezidentas Zine’as El Abidine’as Ben Ali slapstosi Saudo Arabijoje. Jo paties sąskaitos įšaldytos, o nusikaltimais įtariami jo bendražygiai suimti. Praėjusią savaitę šalyje sudaryta ir laikinoji nacionalinė vienybės vyriausybė, kuriai vadovauti ėmėsi buvęs ministras pirmininkas Mohamedas Ghannouchis. Po šešių mėnesių šalyje bus surengti visuotiniai rinkimai.

Kad Tunise įvyks toks perversmas, dar prieš porą mėnesių niekas nebūtų patikėjęs. Nors 23 metus geležine raka šalį valdęs prezidentas Zine’as El Abidine’as Ben Ali žadėjo, kad 2014-aisiais, kai baigsis jo kadencija, pasitrauks iš posto ir į jį daugiau nekandidatuos, niekas netikėjo jo nuoširdumu ir manė, kad jo valdžia, ko gero, truks amžinai. Manyta, kad toks pažadas duotas tik tam, kad apramintų visuomenėje kylantį nepasitenkinimą dėl nedarbo, augančių kainų ir diktatoriškos tvarkos.

Vis dėlto atmosfera Tunise jau senokai buvo tiek įkaitusi, kad pakako kibirkšties, ir šalyje užsiliepsnojo tikras gaisras, o politinis gyvenimas buvo apverstas aukštyn kojomis.

Neramumai prasidėjo, kai praėjusių metų gruodžio 17 d. Sidi Buzido mieste susidegino jaunas gatvės prekeivis Mohamedas Bouazizi. 26 metų jaunuolis taip išreiškė protestą prieš policiją, kuri konfiskavo jo prekes, nors prekyba žemės ūkio produktais buvo jo vienintelis pragyvenimo šaltinis šalyje, kur oficialus nedarbas siekia 13 proc., bet iš tiesų darbo neturi beveik trečdalis visų šalies gyventojų.

Šis įvykis tarsi pažadino Tuniso gyventojus – jie ėmė garsiai reikšti nepasitenkinimą tiek valdžia, tiek žemu pragyvenimo lygiu ir reikalauti prezidentą nedelsiant atsistatydinti. Nors policija iš pradžių mėgino tramdyti kasdien vis labiau įsismarkaujančią minią ir net panaudojo jėgą, o tai iki šiol pareikalavo 78 protestuotojų gyvybių, praėjus mėnesiui nuo protestų pradžios valdžios viršūnės kapituliavo.

Dabar per visus Tuniso televizijų kanalus netyla kalbos apie būsimus visuotinius rinkimus ir kitokį, galbūt demokratiškesnį, gyvenimą ir naujojo premjero pažadus pradėti šalyje socialines ir ekonomines reformas.

Svarbu visam regionui

Tokius pasikeitimus Tunise jau spėjo pasveikinti JAV prezidentas Barackas Obama, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, tarptautinės žmogaus teisių organizacijos. Pastarasis kviečia Tunise užtikrinti visišką kalbos ir susirinkimų laisvę, taip pat ragina visas susijusias šalis siekti taikiai ir teisėtai spręsti problemas.

Geopolitine prasme šis perversmas iš tiesų reikšmingas ne tik pačiam Tunisui, bet ir visam regionui. Analitikai mano, kad tunisiečių pavyzdys revoliucijoms gali paskatinti ir Egipto bei Alžyro gyventojus.

Štai Alžyre protestai nesiliauja jau nuo sausio 5-osios, kai gyventojus į gatves išvedė ne tik tunisiečių pavyzdys, bet ir gerokai pašokusios maisto produktų kainos.

Kaire prie Tuniso ambasados susirinkę demonstrantai praėjusią savaitę ėmė raginti Egipto gyventojus pasekti kaimynų pavyzdžiu ir nesitaikstyti su panašiais ekonominiais sunkumais ir griežta valdžios ranka kaip Tunise.

Demokratija dar “negresia”

Vis dėlto tikėtis, kad Tunisas per mėnesį ar pusmetį atsivers į demokratiją, būtų per anksti.

Štai Tuniso opozicijos lyderis Moncefas Marzuki neslepia esąs nusivylęs tuo, kokiu principu šalyje sudaryta naujoji nacionalinės vienybės vyriausybė. M.Marzuki nuomone, šios vyriausybės sudarymo procesą reikia vertinti kaip “maskaradą”, nes nušalinto nuo valdžios prezidento Zine’o El Abidine’o Ben Ali partija pasiliko sau visus svarbiausius postus, tarp jų ir Vidaus reikalų ministerijoje, kuri po pusmečio organizuos neva demokratiškus rinkimus.

“Į šią vyriausybę įėjo tik trijų opozicinių partijų, kurias Ben Ali ir anksčiau sutiko remti, atstovai. Ministrų kabinete toliau dirbs šeši Zine’o El Abidine’o Ben Ali šalininkai. Jie kontroliuos ne tik Vidaus reikalų, bet ir Gynybos, Finansų ir Užsienio reikalų ministerijas”, – kritikuoja M.Marzuki.