2011 Birželio 17

Pernai Baltijos jūra glemžėsi vyrų gyvybes

veidas.lt

BFL

Bene pagrindininės tokio abuojumo priežastys – pernelyg didelis atsipalaidaviamas ir padaugintas alkoholio kiekis. Jūra kur kas pavojingesnė už ežerus bei upes, kadabgi banduojant susidaro daug povangeninių srovių, žmonrd traukiančias į gilumą, verpetais bei sukūriai.

Kiekvieną beprasidedantį vasaros sezoną Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai sutinka su nerimu. Atsipalaidavę poisliautojai neretai pamiršta budrumą ir saugumą, todėl gelbėtojams tenka iš jūros traukti skęstančius žmones, paplūdimyje pasimetusiems vaikams surasti savo tėvus, medikai gelbėja saulės smūgio ištiktus poilsiautojus.

Kad poilsiautojai gautų kuo daugiau informacijos apie tykančius pavojus paplūdimyje ir jūroje, Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuru. Prasidėjus vasaros sezonui per visuomenės informavimo priemones žmonėms reguliariai bus teikiama informacija apie situaciją Klaipėdos paplūdimiuose – skendimų statistika, aptariamos poilsiautojams aktualios problemos.

„Teigiama, kad žmonės, gaudami informaciją apie keliuose sužeistus ar žuvusius vairutojus ir keleivius, prie vairo tampa atsargesni ir budresni. Maudynės vandens telkiniuose yra ne ką saugesnės nei kelionės automobiliu. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje keliuose žuvo apie trys šimtai žmonių, panašus skaičius žmonių nuskendo įvairiuose vandens telkiniuose. Todėl manome, kad poilsiautojai turi gauti kuo daugiau informacijos apie maudynes, ypač apie pavojus Baltijos jūroje. Prie jūros atvažiavę žmonės pernelyg atsipalaiduoja, tad norime priminti, kad jūra yra itin klastinga“ , – sakė Virginijus Urbonas, Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas.

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistai antrina gelbėtojams ir teigia, kad neretai poilsiautojai neįvertina galimų pavojų.

„Itin daug gelbėtojams kyla problemų dėl neblaivių poilsiautojų. Išgėrę maudynių mėgėjai drąsiai neria į Baltijos jūros bangas, todėl paplūdimių sargams tenka vieną po kito traukti skęstančius žmones. Ypač dažnai skęsta vyrai. Statistika byloja, kad 2010 m. Klaipėdos apskrityje užregistruoti 26 atsitiktiniai paskendimai (atitinkamai Klaipėdos mieste – 4, Kretingos rajone – 2, Neringoje – 2, Palangos mieste – 1). Pernai. Klaipėdos mieste, Kretingos rajone, Neringoje ir Palangos mieste nuskendo vien vyrai“ , – pasakojo Klaipėdos m. visuomenės sveikatos l.e.p. direktorė Ineta Pačiauskaitė.

Panaši statistika užfiksuota ir visoje Lietuvoje. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, 2010 m. nuo išorinių mirties priežasčių mirė 5 102 Lietuvos gyventojų, iš jų 319 mirė nuo atsitiktinių paskendimų. Oficiali statistika rodo, kad atsitiktiniai paskendimai yra būdingesni vyrams: pernai nuo minėtų priežasčių mirė 262 vyrai ir 5 7 moterys.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...