2011 Liepos 14

Pelnas didėja daug greičiau negu atlyginimai

veidas.lt

BFL

Lietuvos verslas iš krizės duobės jau gerokai palypėjo į viršų, tačiau gyventojų piniginėse šis ekonomikos pagerėjimas dar nejuntamas. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinis atlyginimas didėjo daugumoje sektorių, tačiau toli gražu ne tiek, kiek bendrovių pelnas. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį įmonių pelnas padidėjo 2,8 karto, o darbo užmokestis – tik 2 proc.
Ekonomistai ir darbo rinkos ekspertai pabrėžia, kad, didėjant pelnui, pats laikas juo dalytis su darbuotojais, nes darbuotojų trūkumas ateityje gali labai smarkiai kirsti įmonių konkurencingumui. Šią problemą supranta ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys, metinėje pramonininkų konferencijoje pabrėžęs, kad jei įmonės, gaudamos didesnį pelną, sutiktų mokėti darbuotojams daugiau, darbo jėgos trūkumas Lietuvoje nebūtų jaučiamas.

Auginasi lašinius ir kaupia investicijoms

Didžiausios žirklės tarp pelno ir atlyginimų didėjimo šių metų pradžioje buvo matyti nuo krizės itin nukentėjusiuose sektoriuose ir ten, kur darbo užmokestis ir taip vienas mažiausių. Nekilnojamojo turto operacijų sektoriuje pelnas šoktelėjo du kartus, tačiau vidutinis atlyginimas – 14 Lt, transporto ir saugojimo veikla užsiimančių bendrovių pelnas ūgtelėjo aštuoniais kartais, atlyginimai – 4,6 proc., o maisto produktų ir gėrimų gamybos srityje pelnas didėjo du kartus, atlyginimai – 1,1 proc.
Tarp tokių pavyzdžių ir tekstilės sektorius. Tekstilės įmonių pelnas pirmąjį ketvirtį išaugo 2,6 karto, tačiau vidutinis darbo užmokestis palypėjo tik 3 Lt. Tuo tarpu pernai pirmąjį pusmetį itin kukliai gyvenusių drabužių siuvimo įmonių pelnas šiemet pakilo net du šimtus kartų, o atlyginimai – vidutiniškai tik po 70 Lt.
“Manau, kad įmonės auginasi lašinius”, – kuklų atlyginimų kilimą didėjant pelnui komentuoja Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Linas Lasiauskas. Jis aiškina, kad atlyginimai šiame sektoriuje nekilo dėl dviejų priežasčių: nemaža įmonių pelno dalis nukreipiama į investicijas, nes daugėjant užsakymų būtina didinti gamybos apimtis, be to, įmonės kaupia lėšas brangstančioms žaliavoms įsigyti.
“Pirmąjį ketvirtį įmonės dar turėjo žaliavų, įsigytų senomis kainomis. O dabar žaliavos, tokios kaip medvilnė, vilna, pabrangusios, tačiau galutinio užsakymo kaina išlieka panaši, todėl įmonės priverstos laviruoti tarp vidinių išteklių. Atlyginimai nekyla todėl, kad įmonės dabartinio pelno sąskaita galėtų amortizuoti ateityje matomus nuostolius”, – priežastis vardija L.Lasiauskas.
Kaip išeitį iš šios padėties asociacijos prezidentas mato būtinybę investuoti į produktyvumą didinančias technologijas ir gaminti didesnės pridėtinės vertės savo prekės ženklo produktus. Dabar dauguma tekstilės ir siuvimo įmonių vis dar gamina užsienio prekėms ženklams.

Sezoniškumo įtaka

Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriais atvejais didėjant pelnui atlyginimai netgi mažėjo. Su statybomis glaudžiai susijusiame kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuje pelnas pirmąjį ketvirtį ūgtelėjo 78 proc., o vidutinis atlyginimas susitraukė 3,4 proc. Šiame sektoriuje dirbančios įmonės “Gasta” direktorius Gintas Zybartas pabrėžė, kad koreliacijos tarp pelno ir atlyginimų nematyti dėl sezoniškumo įtakos. Žiemą nevyksta statybos, tad ir ši veikla praktiškai sustoja, tačiau dabar valstybinių užsakymų daugėja ir sektorius po truputį atsigauna. “Praėjusį mėnesį mes jau 10 proc. padidinome atlyginimus karjerų specialistams, nes buvo pinigų”, – dėsto įmonės vadovas.
Kita vertus, jis tvirtina, kad ženkliau didinti atlyginimų šiemet dar nėra galimybių, nes bendrovės vadovai nesijaučia užtikrinti dėl ateities. “2008–2010 m. karjerai buvo nereikalingi, todėl patyrėme nuostolį, o jį reikia padengti iš šiųmečio pelno. Tik tada jau galima būtų didinti atlyginimus. Mūsų įmonėje atlyginimai buvo sumažėję kokius penkis kartus, o iš 37 žmonių buvo likę tik septyni. Valstybė nukrito į 2006 metus, o karjerai – į 2000-uosius”, – lygina “Gastos” vadovas.
“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad stiprus įmonių pelno susitraukimas 2009 m. yra svarbiausia priežastis, kodėl nevienodu greičiu atsigauna pelnas ir darbuotojų atlyginimai. “Kadangi pelnas krito labiau negu atlyginimai, dėl to ir jo augimas dabar gerokai spartesnis”, – įsitikinęs N.Mačiulis.
Kita priežastis, pasak jo, kad po ekonomikos nuosmukio iš pradžių ima gerėti įmonių finansiniai rodikliai, o tik tada, kai įmonės pasijunta drąsiau ir užtikrinčiau, pradeda didėti darbuotojų atlyginimai.
Kita vertus, jei prisiminsime praeitį, akivaizdu, kad Lietuvos darbdaviai nėra pratę savo iniciatyva kelti atlyginimų. Ekonominio pakilimo laikais, kai darbo užmokestis rinkoje sparčiai didėjo, įmonės atlyginimus dažniausiai keldavo ne lojaliausiems, ilgamečiams darbuotojams, bet naujiems, kurių kitaip nepavykdavo prisivilioti. Tad tendencija, kai darbuotojai atlyginimą pasikeldavo tik susiradę naują darbą, buvo labai ryški. Taigi galbūt ir dabar viena priežasčių, kodėl didėjant pelnui nekyla atlyginimai, yra ta, kad grėsmės dėl darbo jėgos dar nejaučiantys darbdaviai nelinkę dalytis pelnu.
Darbo rinkos ekspertai sutaria – paskirstyti didžiosios dalies pelno atlyginimams didinti įmonės tikrai negali, nes kiekvienos padėtis ir tikslai skirtingi: viena ruošiasi intensyviai plėtrai, kita turi įsipareigojimų bankams ar partneriams, trečios akcininkai laukia dividendų. Kita vertus, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis neabejoja, kad koreliacija tarp įmonės pelno ir kolektyvo darbo užmokesčio turi būti. “Kuo ši koreliacija labiau jaučiama, tuo didesnė motyvacija. Kai įmonė uždirba pelno, laikas galvoti apie problemas, kurių gali kilti ateityje dėl kvalifikuotos jėgos trūkumo, ir didinti darbuotojų lojalumą. Pelnas – pagrindinis ekonominės veiklos rodiklis, ir visi, kurie prisideda prie jo, taip pat ir darbuotojai, turi maksimaliai jausti pokyčius”, – įsitikinęs profesorius.

Didesnė nacionalinių pajamų dalis – įmonėms

Ekonomistė Margarita Starkevičiūtė pabrėžia, kad atsilikimas tarp pelno ir darbo užmokesčio didėjimo Lietuvoje yra ilgalaikė tendencija, o žirklės tarp didžiausią ir mažiausią atlyginimą gaunančių darbuotojų – didžiausios Europoje. “Tai lemia kelios priežastys. Pirma, Lietuvos įmonėms tenka daug investuoti, nes paveldėjome neefektyvų ūkį. Antra, silpnos profsąjungos. Trečia, šalyse, kuriose labai daug reguliavimo darbo jėgos srityje, atlyginimai mažesni”, – priežastis vardija M.Starkevičiūtė.
Beje, ši tendencija atsiskleidžia ir analizuojant bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenis pajamų metodu – didesnė nacionalinių pajamų dalis tenka įmonėms, o ne darbuotojams. N.Mačiulis konstatuoja, kad 2008 m. kompensacija darbuotojams (atlyginimai neatskaičius mokesčių ir socialinio draudimo įmokos) sudarė 44,5 proc., o įmonių pelnas – 32,5 proc. BVP. 2010 m. šis santykis jau pastebimai pasikeitė: darbuotojams atiteko tik 41,5 proc., o įmonėms – 34,2 proc. BVP.
N.Mačiulis tvirtina, kad įvairiose pasaulio šalyse kompensacijos darbuotojams ir pelno santykis yra labai skirtingas, o skirtumai priklauso ne tik nuo to, kaip įmonės linkusios dalytis savo pelnu, bet ir nuo ekonomikos struktūros. Šalyse, kuriose labai išplėtotas darbui imlus paslaugų sektorius, kompensacija darbuotojams būna santykinai didesnė. Paprastai taip yra labiausiai išsivysčiusiose šalyse, kaip Danija (55 proc.), Jungtinė Karalystė (57 proc.), Šveicarija (64 proc.). Šalys, kuriose vyrauja didelių investicijų ir mažesnės darbuotojų kompetencijos reikalaujanti pramonė, atlyginimų dalis BVP paprastai yra mažesnė: Vokietijoje – 48 proc., Norvegijoje – 45 proc.
“Swedbank” prognozuoja, kad šiemet per metus atlyginimai didės apie 5 proc., o SEB bankas mini 5,5 proc. ribą. Kita vertus, kai kuriuose sektoriuose jau dabar įmonės dalijasi su darbuotojais uždirbtu pelnu ir gan sparčiai didina atlyginimus: chemikalų ir chemijos produktų gamybos srityje vidutinis atlyginimas pirmąjį ketvirtį kilo 16,4 proc., informacijos ir ryšių sektoriuje – 8,5 proc., o pernai nuostolį patyrusiame, bet šiemet pelno uždirbusiame pagrindinių metalų ir metalo gaminių gamybos sektoriuje – 7,7 proc.

Ne visi sektoriai dalijosi uždirbtu pelnu

Sektorius    Pelnas/nuostolis prieš apmokestinimą (mln. Lt) 2011 I ketv.    Pokytis, palyginti su 2010 I ketv. (proc.)    Vidutinis darbo užmokestis 2011 I ketv. bruto (Lt)    Pokytis, palyginti su 2010 I ketv. (proc.)
Visi    1,98 mlrd.    281    2071    2
Miškininkystė ir medienos ruoša    58,6     83    1870    2,5
Kasyba ir karjerų eksploatavimas    19,8    78    2324    –3,4
Maisto produktų, gėrimų gamyba        77,6    210    1991    1,1
Tekstilės gaminių gamyba    23,1    260    1829    0,2
Odos ir odos dirbinių gamyba    0,99    247         1468    –1,9
Chemikalų ir chemijos produktų gamyba    230    298    3860    16
Vaistų pramonės gamyba    30    225    4401    12
Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba    18,4    22    2870    8
Transporto įrangos gamyba    19,1    7    2078    22
Transportas ir saugojimas    275    808    1970    4,6
Informacija ir ryšiai    108    21    3416    8,5
Nekilnojamojo turto operacijos    75,6    218    1919    0,7
Administracinė ir aptarnavimo veikla    10,8    33    1688    –2
Šaltinis: Statistikos departamentas

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...