2010 Spalio 08

Pinigai

Pasaulyje prasidėjo valiutų karai

veidas.lt

"Veido" archyvas

Dėl brangstančios jenos lėtėja Japonijos ekonomikos augimas ir mažėja eksporto apimtys

Valstybės visame pasaulyje viena per kitą ėmė silpninti nacionalines valiutas, šitaip siekdamos padidinti savo konkurencingumą tarptautinėse rinkose.

Japonijos premjeras Naoto Kanas patvirtino, kad šalies vyriausybė ekonomikai stiprinti papildomai iš biudžeto skirs apie 15 mlrd. JAV dol., nors vos prieš keletą savaičių buvo patvirtintas grandiozinis planas Japonijos rinką sustiprinti 72,2 mlrd. JAV dol. injekcija.

Paradoksas, bet svarbiausias šio dvigubo ekonomikos gaivinimo planas – kaip įmanoma labiau nusilpninti nacionalinę valiutą jeną. Bėda ta, kad šios valiutos vertė JAV dolerio atžvilgiu didėja ne dienomis, o valandomis, ir šiuo metu ji yra didžiausia per pastaruosius penkiolika metų.

Tai reiškia, kad brangsta japoniškos prekės, vadinasi, jų konkurencingumas pasaulyje mažėja, tad menksta ir svarbiausio Japonijos ekonomikos veiksnio – eksporto apimtys. Dėl to ir verslininkai patiria nuostolių, mat pardavę prekes užsienyje valiutą į jeną jie kasdien konvertuoja vis nepalankesniu kursu.

Štai vos prieš kelias dienas Japonijos centrinio banko atlikta šalies verslininkų apklausa parodė, kad jų pesimizmas didėja ir daugelis jau neabejoja, kad patirs nuostolių, mat netrukus eksporto apimtys ne tik nustos didėti, bet ir ims mažėti. Juk jau rugpjūtį dėl stiprios jenos Japonijos eksportas buvo mažiausias šiais metais ir, spėjama, toliau menko rugsėjį.

Beje, toks Japonijos jenos kursas neigiamai veikia ne tik šios šalies, bet ir visos Azijos rinkas, nes tarptautinė prekyba regione tarsi paralyžiuota. Nors Japonijos prekybos partnerėms galbūt naudinga savo prekes, kurios dabar sąlyginai pigesnės, palyginti su japoniškomis, parduoti svarbiausiai prekybos partnerei Japonijai, šios šalies vyriausybės pastangos susilpninti jeną reiškia, kad bet kurią akimirką jena gali atpigti, o užsienio verslininkai patirtų nuostolių.

Tad jie savo prekes verčiau siunčia į kitas mažiau rizikingas rinkas, tarkime, Kiniją, kurioje valiuta, nors ir turi potencialo stiprėti, bet yra pažabota kur kas sėkmingiau nei Japonijoje.

Beje, praėjusią savaitę Japonijoje pasigirdo raginimų nustoti dirbtinai riboti jenos vertę ir mėginti išgauti kuo daugiau naudos iš stiprios valiutos. Pavyzdžiui, galima kelti gyvenimo standartus, be to, tai esą puiki proga sukurti bendrą Azijos valiutą ir tuomet nekreipti dėmesio į tai, kad vos per mėnesį Japonijos eksportas į JAV susitraukė apie 6 proc.

Vis dėlto, Japonijos vyriausybės vertinimu, tokios šnekos – tik bandymas save nuraminti, mat akivaizdu, jog Japonijos ekonomikai itin sustiprėjusi jena turi vien neigiamą poveikį, kurį būtina kuo greičiau kad ir dirbtinai neutralizuoti.

Japonija – ne vienintelė

Nors Japonijos jena – labiausiai per metus sustiprėjusi pasaulio valiuta, ji toli gražu ne vienintelė, kurios vertę mėginama dirbtinai pažaboti. Ne be priežasties dirbtinai silpninti valiutas ėmėsi ir kitos šalys, tarkime, Pietų Korėja. Juanio kursą lyg už pavadžio prilaiko ir jau minėta Kinija, nors pasaulio bendruomenė ją spaudžia kaip tik kuo labiau stiprinti nacionalinę valiutą.

“Esame tarptautinio valiutų karo įkarštyje – nemažai valiutų silpninamos iš esmės”, – susidariusią padėtį apibendrina Brazilijos finansų ministras Guido Mantega. Pasak jo, iš privačių pokalbių su vyriausybių atstovais darosi akivaizdu, kad valiutų silpninimą pastaruoju metu šalys ėmė naudoti kaip priemonę eksportuojamai produkcijai atpiginti ir ekonomikai kilstelėti aukštyn.

Brazilijai tai kelia didelį nerimą, mat jos pačios valiuta nepaliaujamai stiprėja: Brazilijos realas per metus JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo apie 25 proc. ir buvo viena sparčiausiai stiprėjusių valiutų pasaulyje.

Bėdų dėl valiutų esama ir Šiaurės Amerikoje. Štai Kanados užsienio prekyba dėl netikėtai sustiprėjusio Kanados dolerio rugpjūtį smuko pirmą kartą nuo 1983-iųjų, mat kanadietiškos prekės prarado konkurencingumą JAV, kuriose rugsėjį dolerio vertė buvo žemiausia per pastaruosius šešis mėnesius.

Europoje dėl valiutos labiausiai nerimauja Šveicarija, mat Šveicarijos franko vertė dolerio atžvilgiu yra pati didžiausia istorijoje. Vadinasi, Šveicarija nebegali pasiūlyti nei pigiausių banko paslaugų, nei prekių bent pakenčiamomis kainomis, tad vyriausybė jau suka galvą, ar nederėtų šios valiutos vertės irgi pamėginti dirbtinai sumažinti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...