2014 Gruodžio 03

Lietuvos vartotojai dėl euro nepanikuoja

veidas.lt

Beveik po mėnesio Lietuva turės naują nacionalinę valiutą eurą. Kad gyventojai su tuo jau susitaikė, byloja apklausos: pasitikėjimas bendrąja ES valiuta ūgtelėjo ir siekia apie 50 proc.

Paulius Paukštys

Euro viešinimo kampanija vykdoma intensyviai. Per įvairias visuomenės informavimo priemones aiškinama, kaip vyks valiutų kaita, kaip turėtų elgtis gyventojai. Jau įpratome parduotuvėse matyti kainas dviem valiutomis: litais ir eurais, psichologiškai bandome pajusti skirtumą, kai kainų litais nebeliks.

Tačiau toks susitaikymas ir ramybė tvyrojo

ne visą laiką. Ankstyvą rudenį vartotojai ėmė fiksuoti kylančias prekių ir paslaugų kainas. Nemažai tokių signalų pasiekė ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas pabrėžia, kad tarnyba iki rugpjūčio 22 d., kai tapo privaloma kainas skelbti eurais ir litais, su Europos Komisijos (EK) atstovais aptarė kontrolės sistemą, kuriai EK pareigūnai pritarė ir kuri vykdoma šiuo metu. Rugpjūčio viduryje, dar prieš įsigaliojant reikalavimui dėl privalomo dvejopo kainų nurodymo, tarnybos darbuotojai 711 prekybos ir paslaugų teikimo vietų atliko prevencinę stebėseną. Buvo patikrintos 1622 prekių ar paslaugų rūšys ir nustatyta gana daug pažeidimų, net 64 proc. atliktų patikrinimų skaičiaus.

„Tai buvo tikrai didelis pažeidimų skaičius. Baiminomės, kad kainų kilimo tendencija gali išsilaikyti ir toliau. Nuo rugpjūčio 22-osios priežiūros institucijos pradėjo privalomus dvejopo kainų nurodymo patikrinimus ir kai susumavome jų patektus duomenis iki rugsėjo 1 d., nustatėme, kad pažeidimų sumažėjo iki 10,24 proc. Toks akivaizdus sumažėjimas nulemtas daugelio objektyvių ir subjektyvių veiksnių. Vienas jų – kad Vyriausybė aiškiai parodė, jog kainų didinimo pasinaudojant euro įvedimu netoleruos. Kita vertus, mūsų tarnyba ir visos kitos verslą kontroliuojančios institucijos įrodė, kad šį procesą akylai stebės, o radusios pažeidėjus imsis sankcijų. Verslas įsitikino, kad vykdoma sustiprinta kontrolė, todėl noro piktnaudžiauti euro įvedimu sumažėjo“, – teigia F.Petrauskas.

Dažniausias klausimas – ar didės kainos

Kaip ir kitose eurą įvedusiose valstybėse, dažniausias vartotojų klausimas – ar įvedus eurą kainos kils. Pasak F.Petrausko, vasarą padidėjusios kai kurių prekių ir paslaugų kainos privertė sunerimti. Verslininkai buvo paprašyti pateikti išsamius duomenis, kodėl taip atsitiko.

„Pavyzdžiui, pakilus kavos kainai kavinėse, prekybininkų paprašėme pateikti informaciją apie visas jos dedamąsias: kavos pupelių importo, transportavimo, darbo užmokesčio sąnaudų ir pelno maržos. Pasirodė, kad netgi neįvedus euro kaina dėl natūralių ekonominių procesų vis tiek būtų didėjusi. Įvertinus produkcijos dedamąsias galima suskaičiuoti, ar teisingai nustatyta galutinė produkto kaina. Daugeliu atvejų kainos kyla dėl žaliavos brangimo, darbo užmokesčio didėjimo, o tai didina galutinę produkcijos kainą. Taigi galima daryti išvadą, kad kainos ir be euro būtų didėjusios“, – apibendrina tarnybos vadovas.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė tik patvirtino faktą, kad paslaugos Lietuvoje pradėjo brangti dar gerokai prieš euro įvedimą, todėl galima tikėtis mažesnio kainų kilimo ateityje.

SEB banko duomenimis, visose euro zonos valstybėse vartotojai labiausiai nerimavo dėl kilsiančių kainų. Infliacijos padidėjimą labiausiai prognozavo Kipro gyventojai (66 proc.), Estijos (55 proc.), Slovėnijos (52 proc.), Maltos (37 proc.), Slovakijos (19 proc.).

Tarptautinėje konferencijoje – apie kaimynų patirtį

Didelį informacinį ir šviečiamąjį darbą apie euro įvedimą atlieka Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitos institucijos. Nors Lietuvoje euro viešinimo kampanija vyksta gana intensyviai, VVTAT, pasitarusi su kitų verslą kontroliuojančių institucijų atstovais, ryžosi įvertinti kaimynų latvių ir estų patirtį. Įdomu buvo palyginti, kokia kaimynų latvių ir estų ekonominė bei psichologinė patirtis prieš ir po euro įvedimo. Todėl praėjusią savaitę VVTAT surengė tarptautinę konferenciją, į kurią atvyko svečių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos vartotojus ginančių organizacijų, EK ir Lietuvos institucijų.

Konferencijos pradžioje sveikinimo žodį taręs teisingumo ministras dr. Juozas Bernatonis pasidžiaugė, kad Vyriausybei pagaliau pavyko pasiekti šį strateginį tikslą, užtikrinti Lietuvos rodiklių atitiktį konvergencijos kriterijams, nepaisant vis dar gana sudėtingos ekonominės ir finansinės situacijos.

„Tikiuosi, kad euro įvedimas paskatins tolesnę ekonominę plėtrą ir gerovės augimą Lietuvoje, kartu duodamas naudos kiekvienam Lietuvos gyventojui. Su valiutos pasikeitimu tiesiogiai susidurs kiekvienas Lietuvos vartotojas, ir tai bus nemažas iššūkis. Todėl euro įvedimo procese didelė reikšmė tenka vartotojų teisių apsaugos priemonėms. Reikia imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas kertinio principo, jog euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų, įgyvendinimas“, – sakė teisingumo ministras.

EK Ekonominių ir finansinių reikalų generalinio direktorato euro ir teisinių klausimų vadovas dr. Rüdigeris Vossas patvirtino, jog griežta kontrolė ir galimos sankcijos, be kitų efektyvių priemonių, susijusių su informacijos sklaida, padarė teigiamą poveikį, kad euro įvedimas Lietuvoje būtų sklandus.

Estijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Andresas Sooniste prisiminė, kad po euro įvedimo 2011 m. sausio 1 d. atlikus 465 patikrinimus aptikta net 15 proc. pažeidimų. Tačiau reikalai keitėsi, ir nepaisant sunkiai suvaldomos situacijos versle prieš įvedant eurą, kurią lėmė ir sparčiai atsigaunanti ekonomika, gyventojų pasitikėjimas euru pasiekė neregėtas aukštumas. Šiuo metu estai labiausiai ES palaiko eurą. Dabar už šią bendrą ES valiutą pasisako 80 proc. estų (prieš įvedimą buvo tik 15 proc.). Latvijoje, SEB banko duomenimis, palaikančiųjų eurą nuo 53 proc. 2013 m. rudenį pagausėjo iki 68 proc. 2014-aisiais. Tai reiškia, kad įstojimas į euro zoną vartojus paveikė teigiamai.

Eurobarometro visuomenės apklausos duomenys rodo, kad didėjant Lietuvos gyventojų informuotumui neigiamas požiūris į euro įvedimą mažėja, o pritarimas didėja. Dabar euro įvedimą Lietuvoje palaiko pusė šalies gyventojų.

„Konferencija padėjo išsklaidyti daugelį neaiškumų. Dar kartą įsitikinome, kad nerimas dėl euro įvedimo ir pažeidimai buvo būdingi ir kitoms Baltijos bei euro zonos valstybėms, kad kainos kilo ir kils dėl objektyvių ekonominių priežasčių. Einame į vieną bendrą ekonominę zoną, todėl ir kainos turės supanašėti. Tačiau atitinkamai turės didėti ir gyventojų pajamų lygis“, – neabejoja F.Petrauskas.

2014 m. sausį įsivedusi eurą, Latvija jau gauna naudos – tai nurodoma Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato apžvalgoje. Naudos ekonomikai duoda padidėjusi konkurencija, bankų tarpininkavimas ir mažos palūkanos. Be to, nors baimintasi, kad pardavėjai, pasinaudodami euro įvedimu, padidins kainas, paaiškėjo, jog vartotojų kainų infliacija mažesnė, nei tikėtasi. Visuomenės nuomonės tyrimai Latvijoje atskleidė baimę dėl infliacijos įvedus eurą. Tačiau, kaip ir kitose šalyse, kurios įsivedė eurą, paaiškėjo, kad nors vartotojams gali būti perkelta kainų apvalinimo ir administravimo išlaidų našta, ji yra vienkartinė ir turi gana nedidelį poveikį (0,2–0,3 proc. punkto).

Ekonomikos ekspertė Rūta Vainienė vardija teigiamus euro įvedimo aspektus. Gyventojams tai galimybė keliauti nepatiriant valiutų konvertavimo nepatogumų, pigesnės paskolos. Verslui naudinga tai, kad išnyksta lito devalvavimo rizika, mažėja paskolų palūkanos, o euras verslo partneriams yra patikimesnė valiuta.

Dideles papildomas išlaidas dėl valiutų kaitos patirs bankai – apie 100 mln. Lt, o pajamų praradimas dėl pinigų keitimo ir tarptautinių pervedimų operacijų pasikeitimo sudarys apie 150 mln. Lt. Nepaisant to, Lietuvos bankų asociacija (LBA) nuosekliai remia bendros ES valiutos įvedimo procesą.

Priprasti prie naujos valiutos prireikia metų

Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra 90 tūkst. veikiančių ūkio subjektų. VVTAT sustiprintą jų kontrolę dėl euro įvedimo vykdys iki kitų metų liepos, tačiau tikimasi, kad ES skirs lėšų šiai kontrolei pratęsti. EK skelbia, kad naujų narių, įstojančių į euro zoną, kontrolę ketinama pratęsti iki 2016 m. sausio 1 d. Ir tai visiškai racionalu, nes, kaip teigia ekspertai, priprasti prie naujos valiutos gyventojams reikia maždaug metų.

„Žmones šiam valiutų virsmui turime parengti psichologiškai. Iki šiol turėjome stabilią valiutą – litą. Siekiama, kad ir euras taptų stabilia valiuta“, – pabrėžia VVTAT vadovas.

Į VVTAT vartotojai gali kreiptis visais klausimais, susijusiais su vartotojų apsaugos įstatyme apibrėžtomis funkcijomis. Nuo rugpjūčio 22 d. iki šiol tarnyba gavo apie 400 vartotojų skundų, susijusių su pasirengimu euro įvedimui. Iš jų apie 70 proc. išspręsta vartotojų naudai. Svarbiausi euro įvedimą Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai – Nacionalinis euro įvedimo planas ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas, kuriais sukurtas vartotojų apsaugos ir koordinavimo mechanizmas. Pastarajame esminė atsakomybė tenka Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri euro įvedimo laikotarpiu kontroliuoja ir koordinuoja šešiolikos priežiūros institucijų veiklą.

Pravartu žinoti

Nuo 2015 m. sausio 1 dienos litai į eurus visoje Lietuvoje bus keičiami nemokamai neatšaukiamai nustatytu kursu (1 euras – 3,45280 lito).

Litus į eurus nemokamai keis Lietuvos bankas, komerciniai bankai, paštas ir kai kurios kredito unijos.

Sąskaitose esančios lėšos bus konvertuojamos automatiškai.

2015 m. sausį 15 dienų bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, bet grąžą gausite eurais. Išimtys – automatinės prekybos vietos, kur nėra kasininko: jei nėra galimybės atsiskaityti litais ir eurais, leidžiama atsiskaityti vien eurais.

Viešojo transporto priemonėse ir taksi atsiskaitant litais grąža gali būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais.

PR

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...