2010 Rugpjūčio 27

BVP augimas

Pasaulio ekonomika šaiposi iš prognozuotojų

veidas.lt

"Veido" archyvas

Vokietijos ekonomiką netikėtai aukštai kilstelėjo atsigavusi automobilių pramonė ir jų eksportas

Šiemet tikrovė pateikė staigmenų ir pasišaipė iš prognozuotojų: paskelbus pusmečio ir antrojo ketvirčio rezultatus paaiškėjo, kad BVP augimo lyderių ir pralaimėtojų ieškota visai ne ten.

Vokietija. Sparčiausias ekonomikos augimas nuo 1991-ųjų.

Austrija. Sparčiausias ekonomikos atsigavimas nuo ekonominės krizės pradžios.

Lietuva. Didžiausias ekonomikos augimas visoje Europos Sąjungoje.

Indonezija ir Turkija. Vienas sparčiausių ekonomikos šuolių pasaulyje.

Bet yra ir kita medalio pusė, esama ir liūdnų žinių. Štai Japonijoje ekonomikos plėtra netikėtai sulėtėjo. JAV ji kyla ne tiek, kiek tikėtasi. Vengrijoje apskritai nekyla, o Bulgarijos ir Latvijos ekonomika toliau grimzta žemyn.

Skirtingos pasaulio šalys viena per kitą skelbia netikėtus pusmečio ir antrojo ketvirčio rezultatus ir glumina galų nebesuvedančius ekonomistus bei ekspertus, kurių prognozės arba buvo viršytos, arba pasirodė per daug optimistinės.

Pavyzdžiui, mūsų Finansų ministerija prognozavo, kad metinis šalies BVP augs 1,6 proc., o Tarptautinis valiutos fondas žadėjo 2 proc. augimą. Paaiškėjo, kad kol kas apsirinka ir vieni, ir kiti: Lietuvos atsigavimas (bent jau ketvirtinis) buvo didžiausias Europos Sąjungoje. Štai ES statistikos agentūros “Eurostat” duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 2,9 proc., tuo tarpu visos ES BVP padidėjo tik 1 proc., o JAV BVP per ketvirtį – tik 0,6 proc.

Europoje arčiausiai Lietuvos pagal antrojo ketvirčio BVP augimą buvo tik Vokietija ir Estija, šalys, dėl kurių analitikai taip pat gerokai apsiriko – gerąja prasme. Tarkime, analitikai prognozavo, kad Vokietijos ūkio ketvirčio prieaugis balandžio–birželio mėnesiais sieks vidutiniškai 1,4 proc. O paaiškėjo, kad, Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, bendrasis vidaus produktas antrąjį 2010 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu, padidėjo 2,2 proc. Tuo tarpu lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, šis prieaugis, pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją, sudarė 4,1 proc., nors prognozuotas tik 2,6 proc. augimas.

Nelabai kas tikėjosi ir palyginti spartaus Austrijos ūkio atsigavimo.

Vis dėlto vienas didžiausių teigiamų netikėtumų visame pasaulyje – Indonezijos ir Turkijos ekonomikos stebuklai. Kad ir kokį ekonominį rodiklį paimtume, šios dvi valstybės šiemet lenkia kitas besivystančias ekonomikas ir net daugelio liaupsintas vadinamąsias BRIK šalis – Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją.

Tiesa, Kinija vis dar tebėra nenurungiama lyderė pagal BVP augimą, kuris antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, siekė 10,3 proc., tačiau ir Indonezijos ekonomika antrąjį ketvirtį kilo 6,2 proc., o jos nekilnojamojo turto indeksas per pusmetį šoktelėjo 22 proc., (Turkijos – 13 proc.,) ir birželį buvo didžiausias šalies istorijoje bei didesnis už Kinijos.

Be to, Indonezijos akcijos šiemet tapo brangiausios tarp visų besivystančių šalių, tad investuotojai, vos sulaukę pusmečio rezultatų, suskubo investuoti į šią šalį, tikėdamiesi dar didesnio augimo ir uždarbio.

Nemalonios staigmenos

Vis dėlto kai kurioms šalims pirmasis pusmetis bei antrasis ketvirtis buvo kur kas prastesni, nei tikėtasi.

Pirmiausia verta paminėti šalis, į kurias buvo dedama daugiausiai vilčių. Europoje tai Latvija ir Bulgarija, kurioms, kaip prognozuota, antrąjį ketvirtį turėjo pavykti galutinai įveikti recesiją. Deja, nieko panašaus neįvyko.

"Veido" archyvas

Niekaip iš duobės neišlipančios Latvijos gyventojai plakatuose skelbia nenorintys nieko daugiau, tik kaip nors išgyventi

Per antrąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas buvo vos 0,1 proc. didesnis nei pirmaisiais metų mėnesiais. Skaičiuojant palyginamosiomis kainomis, jis buvo net 3 proc. kuklesnis nei prieš metus, o įvertinus sezoniškumą Latvijos ūkio metinis nuosmukis šiemet balandį–birželį siekė dar daugiau – 3,9 proc.

Dar viena nelaimėlė – Bulgarija. Jos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, pakilo 0,1 proc., o palyginti su tuo pat laikotarpiu 2009 m., smuko 1,5 proc.

Niekuo nenudžiugino ir Vengrijos ekonomika. Jos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, kai šalis šiaip ne taip įveikė recesiją, nepakito, o tai reiškia, kad nė kiek neūgtelėjo.

Nuliūdino ekonomistus ir Ispanija, paskutinė tarp didžiųjų šalių tik pirmąjį šių metų ketvirtį įveikusi recesiją.

Paaiškėjo, kad antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, jos BVP paūgėjo vos 0,2 proc., o jei lygintume su tuo pačiu laikotarpiu pernai, netgi sumenko 0,2 proc. Tad dabar ekonomistai jau ėmė Ispanijai prognozuoti smukimą, metų gale galintį siekti net 0,6 proc.

Na, o žvelgiant į kitus žemynus akis nori nenori kliūva už Japonijos. Turint omenyje, kad pirmąjį šių metų ketvirtį šalis buvo gerokai viršijusi ekonomistų prognozes, žadėjusias 2,3 proc. BVP augimą, o šis siekė 4,4 proc., dabar Japonijai sekasi palyginti prastai. Balandžio–birželio mėnesiais jos ekonomika augo lėčiausiai per tris ketvirčius ir šis augimas tesiekė vos 0,4 proc.

Varomoji jėga – eksportas, gamyba ir vartojimas

Ekonomistai iš esmės sutaria, kad tiek itin gerus, tiek prastus rezultatus lėmė tai, kaip valstybėms pavyko atgaivinti eksportą, vartojimą ir gamybą.

Kad tuo įsitikintume, pakanka pažvelgti į Kazachstano pavyzdį. Šios šalies eksportas pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo net 72,2 proc., iki 29,6 mlrd. JAV dolerių. Vien naftos Kazachstanas per pirmus šešis mėnesius eksportavo 51,5 proc. daugiau nei prieš metus, dujų – 11,2 proc. daugiau. Visa tai lėmė, kad šios šalies ūkis per pusmetį augo apie 6,5 proc.

Rusijai 5,2 proc. solidesnę nei prieš metus ketvirčio ūkio plėtrą taip pat daugiausia lėmė atsigaunantis dujų eksportas, kuris balandžio–birželio mėnesiais buvo 15,8 proc. didesnis nei prieš metus. O Ukraina po recesijos sėkmingai atsigauna dėl didėjančio akmens anglių ir ypač elektros energijos eksporto, kuris sausio–liepos mėnesiais buvo 28 proc. didesnis nei prieš metus.

Tos pačios priemonės už plaukų ištempė ir kitas valstybes. Pasak Vokietijos statistikos tarnybos “Destatis”, netikėtai didelį augimą skatino būtent eksportas. Ir Lietuvos ekonomikos augimą, Tarptautinio valiutos fondo atstovų vertinimu, lėmė atsigaunantis šalies eksportas.

Tuo tarpu prastų rezultatų sulaukusioms valstybėms koją labiausiai pakišo arba nedidėjantis vartojimas, arba šlubuojanti gamyba. Štai Bulgarijos nacionalinio statistikos instituto duomenimis, šalies ūkio smukimą lėmė ne kas kita, kaip 1,7 proc. sumažėjęs aktyvumas paslaugų sektoriuje ir 0,3 proc. smukusi apdirbamosios pramonės gamyba.

Prancūzijoje augimą, siekusį 0,6 proc., stabdė smukusi automobilių pramonės bei elektros ir dujų gamyba. Graikijos problema – kad pramonės gamyba per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 5,8 proc.

Kinijoje stiprėja nerimas dėl to, kad pramonės gamyba liepą augo lėčiausiai per 11 mėnesių. Be to, sulėtėjo mažmeninės prekybos apyvartos didėjimas, o kreditavimo apimtys nepateisino lūkesčių ir buvo dar mažesnės, nei prognozavo didžiausi pesimistai.

Toliau klimpsta į skolas

Praėjusią savaitę, be BVP augimo (ar smukimo) rodiklių, buvo paskelbti ir dar vieni rezultatai. Tai skolininkų sąrašai. O jie, bent jau reitingų agentūrų vertinimu, ne ką mažiau iškalbingi už “Eurostat” statistiką.

Taigi iš TVF, Pasaulio banko ir Europos centrinio banko ataskaitų matyti, kad valstybės, tiek atsigaunančios, tiek stypčiojančios vietoje, vis giliau klimpsta į skolas. Tarkim, Rumunija pastarąjį pusmetį buvo didžiausia TVF skolininkė. Jai įkandin nedaug atsilikdamos eina Ukraina ir Vengrija.

Pasaulio bankui daugiausiai skolingos Kinija (12,9 mlrd. JAV dol.), Brazilija (11,3 mlrd.) ir Indija (10,8 mlrd.).

Skolininkų gretas gausina ir Europos centrinis bankas (ECB), skolinantis kitų šalių finansinėms institucijoms.

Paaiškėjo, kad daugiausiai ECB prasiskolinę Graikijos bankai – jie šiai institucijai pirmąjį pusmetį buvo skolingi iš viso 78,1 mlrd. eurų. Antroje vietoje Airija, kurios bankai skolingi 54,3 mlrd. eurų. Toliau rikiuojasi Portugalija ir Ispanija, nors sprendžiant iš liepos mėnesio galima numanyti, kad pastaroji išsiverš į pirmąsias gretas, o tai labai rimtas signalas tiek investuotojams, tiek ekonomistams.

Juk Ispanijos bankai iš ECB liepą pasiskolino rekordinę 130,2 mlrd. eurų sumą, kuri sudaro beveik 30 proc. visų ECB suteiktų paskolų, siekiančių 447,5 mlrd. eurų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...