2013 Sausio 23

Pasaulio bankas iš tikrųjų kovoja su skurdu?

veidas.lt


Ekspertiniai ir žurnalistiniai tyrimai rodo, kad Pasaulio banko veikla prasilenkia su oficialiai deklaruojama misija.

Oficialiai skelbiama, kad svarbiausias Pasaulio banko tikslas yra siekis sumažinti visuotinį skurdą ir įgyvendinti tvaraus vystymosi principą. Šio banko prezidentas Jimas Yongas Kimas aiškina, kad Pasaulio banko vaidmuo kovojant su skurdu ypač svarbus šiais ekonominio nestabilumo laikais: „Nepaisant ekonomikos nepastovumo mes privalome prisiminti, kad pasaulis turi milžinišką išteklių, žinių ir patirties bagažą. Jei tarptautinė bendruomenė sugebės efektyviai tuo pasinaudoti, per vienos kartos gyvenimą mes galime pasiekti tai, kas ištisus amžius atrodė tiesiog tolima svajonė. O Pasaulio bankas veikia tam, kad savo ištekliais – pinigais ir ekspertinėmis žiniomis – padėtų valstybėms susikurti ilgalaikės plėtros planus.”
Juk ir pats Pasaulio bankas buvo sukurtas remiantis idealistiniais motyvais. Netrukus po Antrojo pasaulinio karo ekonomistai teigė, kad viena karo priežasčių buvo ekonomikos nestabilumas. Tad tiek Pasaulio bankas, tiek Tarptautinis valiutos fondas buvo sukurti ta intencija, kad sutvarkius pasaulinę ekonomiką bus užkirstas kelias panašių tragedijų pasikartojimui.
Tačiau gyvenime viskas nėra taip gražu. Pasaulio bankas, kuriame didžiausią vaidmenį vaidina JAV, turinčios 16 proc. valdybos balsų, dažnai tampa vadinamųjų antiglobalistų kritikos taikiniu. Jų argumentai mums gana gerai pažįstami. Esą Pasaulio bankas spaudžia paskolas gaunančias valstybes pereiti prie laisvosios rinkos, o tai ne visada pasitarnauja vargstančiai šaliai. Be to, teigiama, kad paskolas gaunančios daugiausia trečiojo pasaulio šalys ilgainiui tampa nuo jų priklausomos ir be pagalbos iš išorės paprasčiausiai nebeišsiverčia.
Savo ruožtu besivystančios šalys kritikuoja Pasaulio banką, iš viso vienijantį 188 valstybes, dėl to, kad joms suteikiama per maža balso teisė priimant svarbiausius sprendimus.
O pastaruoju metu atlikti žurnalistiniai ir ekspertiniai tyrimai metė naujų priekaištų dėl neefektyviai ir ne pagal paskirtį naudojamų lėšų, dėl menko pačios institucijos atskaitingumo ir neskaidrumo.

Mėginimai reformuoti nesėkmingi

Štai įtakingo leidinio „Forbes“ atlikto tyrimo išvadose pabrėžiama, kad jau ilgiau nei dešimtmetį besitęsiantys bandymai reformuoti Pasaulio banką, kuriame iš viso dirba daugiau nei 9 tūkst. tarnautojų bei konsultantų, yra nesėkmingi ir tik sukelia daugiau painiavos. Richardas Beharas Pasaulio banką vadina viena galingiausių, tačiau kartu viena prasčiausiai funkcionuojančių planetos institucijų. O „New York Times“ apžvalgininkas Thomas J.Bollyky priduria, kad reformuota turėtų būti ne tik šios institucijos valdymo struktūra, bet ir pati politika. Pasak jo, dabartinė Pasaulio banko veikla nebeatitinka pasikeitusių sąlygų ir dėl to yra nepajėgi vykdyti savo išsikelto tikslo mažinti pasaulinį skurdą.
Besivystančios valstybės per pastarąjį dešimtmetį patyrė gana spartų augimą, be to, didėja ir privačios investicijos į šias šalis. Taigi tipinis pagalbos gavėjas iš Pasaulio banko gauna sumą, teprilygstančią vos 1 proc. visų metinių valstybės pajamų. Sumažėjo valstybių, kurios yra visiškos vargšės, tačiau tai nereiškia, kad jų gyventojai gyvena geriau. Tad būtina rūpintis, kad parama pasiektų savo tikslą, – padėti gyvenantiesiems skurde.
Žmonių, kurie per dieną uždirba mažiau nei du dolerius, skaičius, palyginti su viso pasaulio gyventojų skaičiumi, potencialiai sumažėjo, tačiau nuo 1981 m. lieka stabilus – 2,5 mlrd. Be to, plečiasi vadinamosios žirklės tarp turtingiausių ir vargingiausių gyventojų. T.H.Bollyky teigia, kad du trečdaliai pasaulio skurdžiausiųjų gyvena vidutinių pajamų šalyse, kuriose sveikatos apsaugos, švietimo ir aplinkosaugos pažanga sparčiai atsilieka nuo pačios ekonomikos kilimo. Sparti urbanizacija, prastas valdymas ir nuolatinis skurdas lėmė tai, kad daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje dabar gyvena lūšnynuose.
Trumpai tariant, Pasaulio bankui reikia galvoti apie tai, kaip efektyviausiai panaudoti savo lėšas, kad šios pasiektų savo tikslą. O tų lėšų vien paskoloms 2011 m. bankas turėjo 57 mlrd. dolerių. Tiesa, „Forbes“ pabrėžia, kad šių pinigų skirstymas prižiūrimas prastai.

 

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-4-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

 

 

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. inge inge rašo:

    yra ir daugiau..TVF (IMF), net tokei nežinomi kaip Paris club, kurie prievartauja Afrikos valstybes. Absliutus blogis, tik užmaskuotas. Bankai yra finansinis verslas ir labdara neužsiiminėja, netgi jei jam yra prsikirta paskirstymo funkcija, jiems nauda bus pirmoje vietoje. Kai žmonės tai supras, reikia globaliai nepriimti jokių paslaugų. Tik bendruomeniškai ir sąmoningai tai galima įveikti. bet vargšams ne iki to.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...