2012 Sausio 13

Pasaulį užkariavęs interneto knygynas

veidas.lt


Praėjusiais metais „Amazon“ pristatė savo planšetinį kompiuterį. Nueitas išties nemažas kelias – nuo interneto knygyno iki didžiausios pasaulyje interneto parduotuvės.

2011-ųjų rudenį visame pasaulyje žinoma interneto parduotuvė „Amazon“ pristatė atnaujintas elektroninių knygų skaitykles „Kindle“ bei planšetinį kompiuterį „Kindle Fire“, kuriuo kol kas prekiaujama tik JAV.
„Kindle Fire“ įdomus tuo, kad rinkos analitikai jam pranašauja tapti pirmuoju įrenginiu, galinčiu pristabdyti „Apple iPad“ sėkmę, – dažnai aštresnė tokių didžiulių korporacijų konkurencija vartotojui išeina tik į naudą. Tyrimų bendrovės IHS duomenimis, nuo lapkričio vidurio iki metų pabaigos „Amazon“ pardavė jau daugiau nei 3 mln. „Kindle Fire“ planšetinių kompiuterių. Ir nors „Apple“ per paskutinį metų ketvirtį pardavė kur kas daugiau – beveik 14 mln. „iPad“ įrenginių, o apžvalgininkų nuomonė apie „Kindle Fire“ nėra itin entuziastinga, vis dėlto gali būti, kad „Amazon“ sukūrė rimčiausią konkurentą „Apple“ vienvaldystei.
Atrodytų, kaip čia taip nutiko, kad rimčiau pasipriešinti „Apple“ sugebėjo interneto parduotuvė, o ne didžiulę patirtį turintys IT gigantai, kurie bandė tai padaryti, deja, visai nesėkmingai. Tarkim, HP su savo „TouchPad“, „Motorola“ su „Xoom“ bei RIM su „PlayBook“ – šių bendrovių gaminiai 2011-aisiais patyrė visišką fiasko.
Atsakymas išties paprastas – planšetiniais kompiuteriais vis dažniau naudojamasi perkant internetu. 2011-aisiais paskelbtose informacinių technologijų rinkos tyrimų bendrovių „Forrester Research“, „Ipsos“, „Monetate“ bei „Jumptap“ ataskaitose nurodoma, kad tokių kompiuterių savininkai daug dažniau perka internetu. Be to, apie 40 proc. pajamų „Amazon“ gauna iš prekybos knygomis, muzika bei filmais, ir šiandien šios medijos rūšys ypač greitai įgauna skaitmeninę formą – „Apple“ tą suvokė prieš dešimt metų, kai buvo išleistas „iPod“ grotuvas ir pasirodė skaitmeninė muzikos ir vaizdo įrašų parduotuvė „iTunes“.
Natūralu, kad iki šių dienų bendrovei „Amazon“ vadovaujantis jos įkūrėjas Jeffas Bezosas greit sumojo, kad nuosavas planšetinis kompiuteris taps patogiais „vartais“ į elektroninę parduotuvę. Nors „Kindle Fire“ pardavinėjamas pigiau nei savikaina – įrenginys kainuoja 199 dolerius (spėjama savikaina – 210 dolerių), tai finansiškai pateisinama, mat įrenginio savininkai nupirks dar daugiau prekių iš „Amazon“: jos atstovai prognozuoja, kad papildomai kiekvienas jų išleis apie 384 dolerius. Pigiausias „Apple iPad“ planšetinis kompiuteris kainuoja dukart brangiau – apie 499 dolerius.
Tiesa, „Amazon“ planšetinio kompiuterio Lietuvoje kol kas negalima įsigyti, tačiau dauguma šioje interneto parduotuvėje parduodamų prekių pristatoma ir į mūsų šalį. Todėl nieko keista, kad „Amazon“ sudaro nemažą konkurenciją vietiniams rinkos žaidėjams, ypač turint omenyje didžiulį šios parduotuvės asortimentą.
Kurdamas savo imperiją J.Bezosas įrodė, kad pelnas gali būtų kuriam laikui pamirštas vardan bendrovės plėtros, – šis metodas leido „Amazon“ tapti internetinės prekybos lydere visame pasaulyje. Todėl įdomu pažvelgti, kaip gimė ši bendrovė ir kokie principai padėjo J.Bezosui „Amazon“ vandenyse paskandinti daugelį savo konkurentų.

Išaugusi kartu su internetu
„Amazon“ įkūręs J.Bezosas iki šiol vadovauja šiai bendrovei ir formuoja jos plėtros strategiją. Šiandien, kai nuo scenos amžiams nulipo charizmatiškasis „Apple“ vadovas, J.Bezosas dažnai pavadinamas antruoju Steve’u Jobsu – per naujų paslaugų ar produktų pristatymus „Amazon“ įkūrėjas trykšta energija ir nevaldomu juoku, kuris dažnai jį apsaugo nuo nepatogių klausimų.
J.Bezosas nuo pat vaikystės pasižymėjo guviu protu, gebėjimu atkakliai spręsti problemas bei potraukiu prie kompiuterinių technologijų. 1982 m. baigęs mokyklą, jis įstojo į Prinstono universitetą, kuriame baigė kompiuterinių mokslų bakalauro studijas. Ir nors J.Bezosas turėjo pakankamai žinių bei kruopštumo, reikalingų talentingam programuotojui, vis dėlto užsibrėžė tikslą tapti vadinamuoju entrepreneriu (užsiimančiu įmonių vadyba). Pirmasis jo darbas buvo Volstrite, kur finansų įmonei „Fitel“ sukūrė tinklą, panašų į šiuolaikinį internetą, kuris sujungė investicijų brokerių firmas bei bankus ir leido patogiau prekiauti akcijų biržoje.
Vėliau jis dirbo dar dviejose panašiose įmonėse „Bankers Trust“ bei „D.E.Shaw&Co.“ ir būdamas 26 metų tapo pastarosios viceprezidentu. Pasak J.Bezoso, jis nuolatos sėmėsi patirties, dirbdamas „teritorijoje, kurioje susitinka kompiuteriai ir finansai“.
1994-aisiais Davidas Shaw, „D.E.Shaw&Co.“ savininkas, davė imliam savo firmos viceprezidentui užduotį – išsiaiškinti, kokios galimybės slypi tuo metu dar tik begimstančiame internete. Neilgai trukus J.Bezosas pastebėjo vieną svarbiausių interneto savybių – jis plėtėsi didžiuliu greičiu. Tada ir gimė idėja sukurti verslą, kuris išnaudotų šį interneto plėtros tempą. Priešingai nei kiti IT genijai, kaip „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas, „Apple“ siela S.Jobsas ar paieškos specialistai Larry Page’as bei Sergey Brinas, J.Bezosas neturėjo galvoje kokios konkrečios technologijos – jo siekis buvo tiesiog uždirbti iš interneto plėtros.
Nors nuo vaikystės J.Bezosas buvo aistringas skaitytojas, mintis įkurti knygyną internete gimė tik iš racionalaus išskaičiavimo. Net ir didžiausi tuo metu bendrovių „Barnes&Noble“ bei „Borders Group“ knygynai siūlė tik iki 200 tūkst. knygų asortimentą, tad J.Bezosas aiškiai pamatė, kad internetiniame kataloge jis galėtų pasiūlyti kelis kartus didesnį pasirinkimą.
1994 m. jis kartu su žmona persikėlė iš Niujorko į Sietlą ir ten pradėjo vienos didžiausių internetinės prekybos milžinių veiklą. Bendrovės „Amazon“ sėkmę nuo pat pradžių užtikrino trys svarbiausi principai, kuriuos suformulavo ir kurių iki šiol griežtai laikosi J.Bezosas: didžiulis asortimentas, maži antkainiai (ir dėl to nedidelės kainos) bei patogus valdymas.
Šie principai suveikė, mat per pirmuosius penkerius metus „Amazon“ pajamos išaugo iki 2,8 mlrd. dolerių – šiandien jos viršija 35 mlrd. dolerių. Nereikia pamiršti, kad tai viena iš nedaugelio kompanijų, kurios sėkmingai pergyveno interneto bendrovių burbulo (angl. dot-com buuble) sprogimą.
Nuo pat pirmųjų dienų beveik visos lėšos buvo investuojamos į bendrovės plėtrą bei paslaugų tobulinimą: 1998-aisiais „Amazon“ pradėjo teikti paslaugas Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje, 2000-aisiais – Prancūzijoje ir Japonijoje, 2002 ir 2004 m. – atitinkamai Kanadoje ir Kinijoje. Pasak Harvardo verslo mokyklos profesorės Nancy F.Koehn, „Amazon“ primena didžiulį biologinį organizmą, kuris dėl natūralios atrankos ir gebėjimo prisitaikyti nuolatos auga ir mokosi.
Ši interneto parduotuvė sėkmingai įgyvendino keletą, šiandien atrodytų, savaime suprantamų naujovių – pirkėjų rašomas knygų bei kitų prekių apžvalgas bei rekomendacijas, galimybę nusipirkti norimą daiką tik vieno mygtuko spustelėjimu. Skaitytojams „Amazon“ netgi leidžia ieškoti norimų žodžių knygoje ar net skaityti norimas knygos vietas jos nenusipirkus.
Ir nors pirmą kartą pelno gauta tik 2002 m., užtat 2011-aisiais „Amazon“ rinkos vertė sudarė 90 mlrd. dolerių, joje dirbo daugiau nei 34 tūkst. darbuotojų ir šiandien šioje parduotuvėje apsiperka apie 140 mln. pirkėjų. Pradėjusi nuo prekybos knygomis, šiuo metu „Amazon“ prekiauja 16 kategorijų prekėmis, pradedant žaislais ir baigiant drabužiais, – Sietle neseniai pradėjo veikti netgi internetinė maisto produktų parduotuvė „Amazon Fresh“.
Be internetinės prekybos, bendrovė teikia ypač pigią debesų technologijų paslaugą „Amazon Web Services“, kuria naudojasi kitos įmonės. Bene didžiausia sėkmė bendrovės laukė 2007 m., kai buvo pristatyta elektroninių knygų skaityklė „Kindle“, kuri šiandien puikiai papildo „Amazon“ paslaugų ir prekių ekosistemą.

Tamsioji jėgos pusė
Žinoma, kaip ir kitoms didžiulėms korporacijoms, „Amazon“ periodiškai tenka susidurti su neigiamais vertinimais. Ši bendrovė susidūrė su pirkėjų asmeninių duomenų panaudojimo klausimais dar 1999 m. – juk jos duomenų bazėse sukaupta daugybė informacijos apie klientus. Šiandien visi pamiršę „Amazon“, nors ji turi galbūt daugiau duomenų, nei į privatumo skandalus vis įsiveliantys „Facebook“ bei „Google“.
„Amazon“ sėkmingai aplenkė visus savo konkurentus – „Walmart“ ir „Best Buy“ liko užnugary, o 2011-aisiais bankrutavo „Borders“ knygynų grupė. Todėl nieko keista, kad daugiausiai kritikos J.Bezosas sulaukia iš konkuruojančių knygynų bei popierinių knygų platintojų. „Amazon“ gali pirkėjams pasiūlyti tokias mažas kainas ir lanksčias nuolaidas, kad daugelis rinkos žaidėjų, ypač mažesnių knygynų, nebesugeba konkuruoti.
Tiesa, J.Bezosas, nors ir nėra linkęs pripažinti klaidų, moka jas ištaisyti. Tarkim, 1997 m. „Amazon“ užpatentavo tokį paprastą ir akivaizdų veiksmą, kaip apsipirkimas vieno mygtuko paspaudimu. Iki pat 2009-ųjų šio patento legalumą konkurentai nesėkmingai bandė teismuose – net milžinė „Apple“, norėdama šią funkciją panaudoti savo „iTunes“ parduotuvėje, turėjo susimokėti „Amazon“ bendrovei.
Vis dėlto ilgainiui pats J.Bezosas tapo tokių patentų priešininku ir įkūrė bendrovę „BountyQuest“, kuri teisiškai kovojo prieš tokių akivaizdžių dalykų patentavimą. Tai daug pasako apie „Amazon“ įkūrėją ir jo sukurtą imperiją: net ir ne visai sąžiningos priemonės yra tinkamos, jei jos prisideda prie bendrovės plėtros ir patogumo pirkėjui.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...