2011 Birželio 09

Parlamente užvirė mūšis dėl dirbtinio apvaisinimo

BNS

Scanpix

Seime ketvirtadienį užvirė aršus mūšis dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo – parlamentarai ėmėsi svarstyti šį nevaisingoms šeimoms taikomą gydymo būdą įtvirtinantį įstatymo projektą.

Parlamente svarstant dirbtinio apvaisinimo procedūras susidūrė dviem ideologijoms atstovaujantys parlamentarai – remiantys konservatyvų projektą pabrėžė gyvybės išsaugojimo svarbą, tuo metu liberalaus projekto rėmėjai ragino išgirsti šeimų, niekaip negalinčių susilaukti vaikų, balsą.

Konservatyvusis reglamentavimas leistų sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu būtų perkeliama į moters gimdą, ne daugiau trijų, ir draustų jų šaldymą, liberalusis – leistų sukurti iki dešimties embrionų ir leistų juos šaldyti.

“Šiame įstatyme, kurį vadiname liberaliuoju, neišlaikoma žmogiškos gyvybės samprata. Yra sena samprata, kai buvo galvojama, kad žmogaus gyvybė atsiranda po kelių savaičių, po kelių mėnesių, kai jau širdelę galima konstatuoti vaisiuje, bet iš tiesų dviejų ląstelių susijungimas jau yra gyvybė, ir, reikia sakyt – žmogiška gyvybė, iš jos vėliau vystosi kūdikis”, – sakė konservatorius Arimantas Dumčius.

“Kai kalbam apie perteklinius embrionus – ar tai moralu, ar nemoralu, manau, kad tai yra nemoralu, kai dalis, tarkime, trys embrionai panaudojami, kiti yra praktiškai nereikalingi ir savo laiku tiesiog išmetami”, – kalbėjo parlamentaras.

Konservatorius Valentinas Stundys sakė, jog svarstant šį projektą susiduriama su fundamentaliausiu klausimu – požiūriu į gyvybę. “Tai žmogaus kišimosi į gyvybės paslaptį ribų klausimas, tos ribos peržengimas paneigia pačią gyvybę ir žmogaus prigimtinę esmę”, – sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas.

“Mūsų pozicija esminė – žmogaus gyvybė šventa nuo pat pradėjimo, žmogaus orumas ir neliečiamumas – pirmiausia ir, vadinasi, gyvybės neliečiamumu, vaisiaus ar embriono, vaiko ar suaugusio, senyvo žmogaus ar kenčiančio nuo ligos, ar mirštančio žmogaus gyvybės neliečiamumas yra išeitinė konceptuali mūsų pozicija”, – frakcijos poziciją pristatė konservatorius.

“Tvarkietis” Algimantas Dumbrava tvirtino, kad įtvirtinus konservatyvų įstatymo variantą reikėtų eiti dar toliau – uždrausti abortus.

“Po šito įstatymo priėmimo turi sekti ir kitas, tai abortų draudimas”, – pareiškė Seimo narys.

Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas konservatyviojo projekto šalininkus tokiu siūlomu reglamentavimu sakė proteguojant katalikų Bažnyčios poziciją ir priminė valstybę esant pasaulietinę.

“Mes einame klerikaliniu keliu, kai Bažnyčia pradeda diktuoti pasaulietinei valstybei, kaip reikia elgtis. Šiuo atveju aš negaliu sutikti. Jei daugelis ES valstybių pasirinkę šiek tiek kitokį kelią, tai leiskime tą dalyką ir Lietuvos piliečiams tą daryt Lietuvoj. Kodėl norime įsprausti į tam tikrus rėmus ir taikyti tokius metodus, kuriuos rekomenduoja Bažnyčia? Jauskitės laisvi žmonės, o ne bijokite pamokslų iš sakyklų”, – ragino A. Sysas.

Tik pradėjęs svarstyti projektą ir išklausęs kalbėtojus, Seimas dėl pasiūlymų jau nebalsavo – padarė pertrauką iki kito posėdžio.

Seimui buvo pateikti du dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantys projektai – konservatyvusis Dangutės Mikutienės bei liberalusis Algio Čapliko. Iš pradžių pritaręs D. Mikutienės sprojektui, Seimo Sveikatos reikalų komitetas vėliau pakeitė poziciją ir pritarė projektą liberalizuojantiems siūlymams.

Pritarus liberaliojo flango parlamentarų pasiūlymams, projektas leidžia sukurti iki dešimties embrionų, juos šaldyti iki penkerių metų, tačiau dėl kompromiso atsisakyta lytinių ląstelių donorystės.

Seime jau svarstomas komitete liberalizuotas projektas, tačiau balsuodamas dėl pasiūlymų Seimas turi galimybę vėl grįžti prie konservatyvaus reglamentavimo.

“Darbietės” D. Mikutienės teiktas konservatyvusis projektas leidžia sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu būtų perkelta į gimdą, ir ne daugiau trijų, embrionų šaldymas būtų draudžiamas.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...