BFL

Dabar svarstomame dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančiame įstatymo projekte numatyta šių paslaugų apmokėjimo tvarka privilegijuos nevaisingas poras prieš kitus ligonius, teigia specialistai. Be to, įstatymo rengėjai kritikuojami dėl esą per mažo dėmesio paslaugos saugumui.

“Siūlomas iš viso atskiras finansavimas. Šiandien sveikatos paslaugos finansuojamos per draudimo fondą, ir nėra nė vienos paslaugos, kuri būtų kitaip finansuojama (…). Yra siūlomas išskirtinis finansavimas, ko neturėtų būti – kad praktiškai turi būti įsipareigojimas duoti tuos pinigus. Tai yra problema. Ir tie pinigai yra skaičiuojami pagal visas procedūras – ne už tai, ar teigiamą efektą gausime atlikus procedūrą”, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.

Mykolo Romerio universiteto Bioteisės katedros docentė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad pagal dabar svarstomą įstatymo variantą, dirbtinio apvaisinimo paslaugą būtų galima atlikti ne tik būtinais atvejais, nes nebus reikalaujama pažymos apie nevaisingumą.

“Tai būtų beprecedentis atvejis Lietuvoje, kada nereikėtų įrodyti paciento ligos ir jam būtų galima teikti paslaugą”, – sakė docentė.

Ji taip pat aiškino, kad nusprendus šias paslaugas finansuoti bendra tvarka, lėšų skyrimą galėtų sustabdyti tikėtinai maža sėkmingų paslaugų dalis – Lietuvoje tikimybė pagimdyti po dirbtinio apvaisinimo esą būtų apie 7 procentai.

“Šiuo atveju aš matyčiau, kad norima paslaugos vertinimo išvengti ir norima gauti finansavimą Vyriausybės nustatyta tvarka. Vertinimo išvengimo gali būti siekiama sąmoningai, nes, kaip suprantate, turime gana mažus dirbtinio apvaisinimo paslaugų sėkmės rezultatus. (…) Kada paslauga patektų į įprastinį vertinimą, tokia sėkmės tikimybė taip pat būtų vertinama vertinant kompensavimo būtinumą”, – pasakojo ji.

A. Širinskienė, be kita ko, išsakė susirūpinimą, kad įstatymo rengėjai nepakankamai atsižvelgė į numatomų paslaugų poveikį sveikatai.

“Visų pirma mane neramina, kad visų svarstymų Sveikatos reikalų komitete metu nebuvo vertinamas dirbtinio apvaisinimo paslaugos saugumas vaiko atžvilgiu (…). Antra vertus, projekte išliko visa eilė spragų, kurios keli klausimų ir dėl projekto realizavimo saugumo motinai. Pavyzdžiui, dėl neaiškių priežasčių buvo atsisakyta taikyti procedūrų saugos užtikrinimo mechanizmą lytinių ląstelių paėmimo metu. Kaip žinia, lytinių ląstelių paėmimo metu kyla daugiausiai komplikacijų”, – teigė ji.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų genetikas Danielius Serapinas spaudos konferencijoje sakė, kad kalbant apie vaiko sveikatą saugesnis yra kiaušialąsčių, o ne embrionų šaldymas.

“Atsakymas medicinine prasme būtų gan paprastas – jeigu užšaldant kiaušialąstę įvyktų kažkoks ląstelės defektas, vėliau jinai dažniausiai negalėtų sudalyvauti apvaisinime ir tiesiog embrionas neužsimegztų. Jeigu užšaldytame embrione įvyksta pokytis – embrionas dažniausiai tuo metu susideda iš kokių penkių – aštuonių ląstelių, tai tarkime jei vienoje iš aštuonių ląstelių įvyksta pokytis, o likusiose septyniose ląstelėse yra normali struktūra, embrionas auga, tačiau vienoje ląstelėje įvykęs pokytis gali sąlygoti embriono defektą, o ne embriono žūtį”, – sakė D. Serapinas.

Genetiko teigimu, nevaisingos šeimos turi būti geriau informuojamos, koks variantas sveikesnis jų vaikui, – pavyzdžiui, kad didesnė sutrikimų tikimybė yra auginant šaldytus embrionus nei šviežius.

L. Labanausko teigimu, per metus nevaisingumo gydymas valstybei atsieitų apie 240 mln. litų per metus.