2010 Rugsėjo 07

Spaudos aktualija

Palūkanos žemiausios pr visą šalies istoriją

veidas.lt

Rugpjūčio mėnesį JAV dolerio kursas lito atžvilgiu pakilo 3,4 proc. iki 2,73 litų už dolerį, lyginant su mėnesio pradžios duomenimis, kai tuo tarpu liepos mėnesį buvo užfiksuotas 5,7 proc. kritimas. Tuo pat metu Didžiosios Britanijos svaras kilo 1,9 proc. iki 4,21 lito už svarą.

Rugsėjo 1 dienos duomenimis, pigiausiai JAV dolerį buvo galima nusipirkti Ūkio banke, kur 1 JAV doleris kainavo 2,71 litus, o brangiausiai – SEB banke (2,73 litai už dolerį). Palankiausia JAV dolerį parduoti buvo Ūkio banke (2,68 litai už dolerį), o mažiausiai siūlė Nordea bankas – tik 2,66 litus už dolerį. Kalbant apie Didžiosios Britanijos svarą, valiutą pirkti palankiausia buvo taip pat Ūkio banke – 4,18 litai. Eurus geriausiu kursu pirko ir pardavė “Citadelė” bankas.

Terminuotų indėlių rinkoje jau kelis mėnesius iš eilės esminių pokyčių neįvyko – kaip ir prieš mėnesį bankai didžiausias palūkanas mokėjo už litais laikomus indėlius. Kalbant apie vienerių metų terminuotus indėlius, didžiausias palūkanas mokėjo Ūkio bankas – 4,7 proc., kai tuo tarpu bankas “Citadelė”, siūlęs taip pat 4,7 proc. palūkanas už terminuotuosius indėlius, sumažino jas iki 3,25 proc. Išvada paprasta – žmonės, taupę pinigus juodai krizės dienai, dabar juos pradėjo nešti į bankus. Vien pastaruoju metu gyventojai terminuotais indėliais laiko per 24 mln. Lt, o dar pridėjus ir juridinių asmenų pinigus gaunasi kone metinis Lietuvos valstybės biudžetas…

Portalo www.bankai.lt duomenimis:

Anot portalo www.bankai.lt analitikų, šiam sprendimui įtakos galėjo turėti keli faktoriai – papildomo finansavimo poreikio sumažėjimas, pigesnių skolinimosi šaltinių atsiradimas rinkoje. Be to, šalies gyventojai iš kojinių ištraukė savo santaupas ir jas nunešė į bankus. Taip susidarė milžiniškas pinigų perviršis. Iš eilės esminių pokyčių neįvyko – kaip ir prieš mėnesį, bankai didžiausias palūkanas mokėjo už litais laikomus indėlius.

Pastebimai mažesnės palūkanos buvo siūlomos už eurais laikomus indėlius – 2,8 proc. (“Citadelė” bankas ir Ūkio bankas) ir atitinkamai 2,1 proc. buvo mokama už doleriais laikomus indėlius Medicinos banke.

Rugpjūčio mėnuo Lietuvos bankiniam sektoriui buvo ypatingas tuo, jog AB “Parex” bankas rugpjūčio 25 d. pakeitė savo pavadinimą į AB “Citadelė” bankas. Banko pavadinimas buvo pakeistas todėl, kad buvo atitinkamai pakeistas vienintelio šio banko akcininko – banko Latvijoje pavadinimas. AB “Citadelė” bankas Lietuvoje tapo naujojo Latvijoje įsteigto “Citadele” banko grupės dalimi ir įstatymų nustatyta tvarka perėmė visas AB “Parex” banko teises ir pareigas. Latvijos AS “Citadele banka” akcininkai yra Latvijos valstybė (75% akcijų) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (25% akcijų).

Portalas “lrytas. lt” praneša:

”Skolų administravimo bendrovė “Creditinfo“ užfiksavo mažiausiai įmonių turto areštų per pastaruosius dvejus metus. Rugpjūčio mėnesį įregistruoti 1089 įmonių turto areštai arba mažiausiai per pastaruosius dvejus metus. Pastarąjį mėnesį užfiksuotas ir mažiausias per paskutinius 2 metus įmonių skaičius, kurioms buvo įregistruoti turto areštai. Per rugpjūtį sparčiausiai įregistruojamų turto areštų sumažėjo paslaugų, žemės ūkio, viešbučių bei restoranų veiklą vykdančiose įmonėse” – teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis”.

“Kalbant apie bendras turto areštų apimčių tendencijas, jos yra teigiamos ir jau pasiekė 2008 metų lygį. Tačiau pastarąjį mėnesį pirmą kartą nuo šių metų kovo fiksuotas didžiausias turto areštų padidėjimas tarp statybos ir nekilnojamo turto įmonių. Šios srities įmonių atsigavimo dar reikės palaukti dėl žymiai nukritusių būsto kainų, silpnos perkamosios galios, augančio nedarbo ir riboto kreditavimo. Be to, neigiamos įtakos gali turėti nekilnojamo turto mokesčio įvedimas ir fizinių asmenų bankroto įteisinimas. Neigiamos perspektyvos dėl investicijų stokos prognozuojamos ir komerciniam segmentui“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Įmonių turto areštų pasiskirstymas pagal apskritis išlieka nepakitęs. Pagal santykinį įmonių su įregistruotais turto areštais skaičių paskutinėse vietose yra Tauragės, Utenos ir Marijampolės apskritys. Atitinkamai lyderiais šioje srityje išlieka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys, kuriose vidutiniškai 8 proc. įmonių turėjo įregistruotų turto areštų.

Sektoriai, kuriuose įregistruojama mažiausiai turto areštų (iki 1 procento), taip pat nepakito – tai vis dar yra finansinių, komunalinių ir telekomunikacijų paslaugų sferose veikiančios įmonės. Antrojoje sektorių grupėje, kurioje įregistruojama mažiausiai turto areštų, t.y. iki 5 proc., telkiasi paslaugų, viešbučių ir restoranų bei žemės ūkio bendrovės.

Mažėjantis įregistruojamų turto areštų skaičius nuteikia optimistiškai, tačiau „Creditinfo“ atlikta sektorių ekonometrinė analizė rodo, kad įmonių situacija vis dar išlieka sudėtinga. Beveik 50 proc. įmonių pagal vėlavimo atsiskaityti riziką patenka į aukštos ir aukščiausios rizikos segmentus ir beveik pusė iš jų turi nepadengtų pradelstų įsiskolinimų, kurie viršija 4 mlrd. litų.
Per rugpjūtį sparčiausiai įregistruojamų turto areštų sumažėjo paslaugų, žemės ūkio, viešbučių bei restoranų veiklą vykdančiose įmonėse.

“Bendros turto areštų apimčių tendencijos yra teigiamos ir jau pasiekė 2008 metų lygį. Tačiau pastarąjį mėnesį pirmą kartą nuo šių metų kovo fiksuotas didžiausias turto areštų padidėjimas tarp statybos ir nekilnojamo turto įmonių. Šios srities įmonių atsigavimo dar reikės palaukti dėl žymiai nukritusių būsto kainų, silpnos perkamosios galios, augančio nedarbo ir riboto kreditavimo. Be to, neigiamos įtakos gali turėti nekilnojamo turto mokesčio įvedimas ir fizinių asmenų bankroto įteisinimas. Neigiamos perspektyvos dėl investicijų stokos prognozuojamos ir komerciniam segmentui“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Įmonių turto areštų pasiskirstymas pagal apskritis išlieka nepakitęs. Pagal santykinį įmonių su įregistruotais turto areštais skaičių paskutinėse vietose yra Tauragės, Utenos ir Marijampolės apskritys. Atitinkamai lyderiais šioje srityje išlieka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys, kuriose vidutiniškai 8 proc. įmonių turėjo įregistruotų turto areštų.

Sektoriai, kuriuose įregistruojama mažiausiai turto areštų (iki 1 procento), taip pat nepakito – tai vis dar yra finansinių, komunalinių ir telekomunikacijų paslaugų sferose veikiančios įmonės. Antrojoje sektorių grupėje, kurioje įregistruojama mažiausiai turto areštų, t.y. iki 5 proc., telkiasi paslaugų, viešbučių ir restoranų bei žemės ūkio bendrovės.

„Alfa.lt” rašo:

Portalas pažymi, kad liepą Lietuvoje buvo fiksuotas vienas didžiausių mažmeninės prekybos apyvartos nuosmukių Europos Sąjungoje.

Kaip skelbia statistikos tarnyba „Eurostat“, liepą, palyginus su birželiu, šis rodiklis smuko 1,4 proc. Tuo tarpu per metus rodiklis (palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai) mažėjo 8,8 proc. – tai didžiausias nuosmukis ES.

Kitos Baltijos šalys pasiekė geresnių rezultatų. Per mėnesį mažmeninės prekybos apyvarta Latvijoje mažėjo 0,5 proc., o Estijoje augo 1,2 proc. Tuo tarpu per metus rodiklis Latvijoje ir Estijoje atitinkamai mažėjo 2 ir augo 2,5 proc.

ES ir euro zonoje buvo fiksuotas 0,1 proc. mažmeninės prekybos apyvartos didėjimas, o per metus – atitinkamai 1 ir 1,1 proc.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...