2010 Liepos 09

Pinigai

ES finansų institucijos kaltinamos neskaidrumu

veidas.lt

"Veido" archyvas

Energetikos ministrą Arvydą Sekmoką gąsdina vėluojantys ir brangstantys Ignalinos AE uždarymo darbai, o ERPB atstovas V.Novakas nemato jokių problemų. Beje, kaip ir kitose šalyse, kur ERPB administruoja analogiškus projektus

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Europos investicijų fondas Lietuvoje susikompromitavo. Vienas sukėlė abejonių dėl Ignalinos atominės jėgainės uždarymo darbų finansavimo, kitas – dėl paskolų verslui. Kaip Lietuva gali juos priversti dirbti sparčiai ir skaidriai?

“Paprastai ES finansų institucijos retai kaltinamos neskaidrumu, jų dalyvavimas projektuose laikomas skaidrumo ir patikimumo garantu”, – sako premjero patarėjas Mykolas Majauskas. Tačiau per kelis pastaruosius mėnesius du tarptautiniai finansų fondai Lietuvoje sulaukė ne tik pavienių asmenų, bet ir oficialių institucijų aršios kritikos.

Per 2009-uosius iš Europos investicijų fondo (EIF), kuriam patikėta administruoti  Lietuvai skirtas ES struktūrinių fondų lėšas, verslas negavo nė vieno lito. Pinigai adresatus pasiekė vėluodami metus, kas reiškia tą patį, kaip metams atidėti ūminės ligos ištikto ligonio reanimavimą. Paradoksas, kad JEREMIE fondas, vilkinęs išduoti paskolas, buvo Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo specialiai įsteigtas verslo finansavimo prieinamumui pagerinti.

Valstybės kontrolė konstatavo, kad europiniai 725 mln. Lt, skirti Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui, per metus banke Liuksemburge netgi uždirbo nuostolių, mat pajamų iš jų gauta 3,9 mln. Lt, tačiau administravimo išlaidos siekė 6,4 mln. Lt. Žinoma, blaiviai mąstant, jei per metus skubiam atvejui – krizei atlaikyti – skirti pinigai nepasiekė adresato, vadinasi, jie buvo blogai administruojami, tad už ką mokėti tokius milijonus?

Dar tragiškesnė padėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimo darbų finansavimo, administruojamo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB): didelė dalis tam skirtų europinių pinigų panaudota, tačiau svarbiausi darbai vėluoja trejus ketverius metus, o vien dėl pagrindinio rangovo “Nukem Technologies” vilkinamos panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos kiekvienas vėlavimo mėnuo kainuoja per 3,5 mln. Lt nuostolių.

Kodėl tarptautinės finansų institucijos ir fondai, tiek daug parėmę ir teberemiantys Lietuvos projektus, kartais tampa ne gelbėtojais, o svarbių projektų stabdžiais?

Biurokratizmas teisinamas skaidrumo siekiu

“Tokių finansų institucijų kaip ERPB, t.y. valstybių remiamų bankų, finansavimo ir investavimo modelis visai kitoks nei privataus sektoriaus bankų. Čia daugiau biurokratinių koridorių ir visokių konsultacijų tiek viduje, tiek su valstybių agentūromis. Taigi šios institucijos dėl jų valdymo struktūros ir akcininkų (valstybių) priima sprendimus kur kas lėčiau nei tarptautiniai bankai privačiame sektoriuje. Tad kartais reikia kantrybės, kartais – daugiau spaudimo”, – aiškina Didžiosios Britanijos kompanijos “Spencer House Capital Management” direktorius Darius Daubaras.

Tas biurokratizmas aiškinamas kilnia misija – kad pinigai būtų skirstomi kuo skaidriau ir atskaitingiau. Deja, kaip pastebi premjero patarėjas M.Majauskas, tai dažnai mažina jų veiksmų efektyvumą.

Antra vertus, nors tarptautinėse finansų institucijose prigalvota daugybė skaidrumo filtrų, pavyzdžiui, ERPB savo veikla Lietuvoje pažeidžia ES teisę mokesčių srityje, nes ERPB, Ignalinos atominėje elektrinėje finansuodamas darbus, pirkdamas paslaugas ir prekes, nemoka Lietuvai jokių mokesčių. Dėl šio pažeidimo dar pernai spalį Europos Komisija oficialiai įspėjo ir liepė susitvarkyti, bet įspėjo ne banką, o Lietuvą. Tačiau ligi šiol niekas nepasikeitė.

Maža to, ERPB nusistatęs procedūras, pagal kurias atominių elektrinių uždarymo projektuose negali dalyvauti svarbių branduolinės energetikos valstybių – JAV, Kanados, Japonijos, Pietų Korėjos – kompanijos, bet gali Rusijos ar Kazachstano. Konkurencijos ribojimas taip pat prieštarauja ES, kaip ir kitų tarptautinių organizacijų, įsipareigojimams, tačiau kažkodėl tai toleruojama.

“Ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys, nepriklausančios ES, kuriose ERPB vykdo projektus, turi šiam bankui pretenzijų. Tą jau svarstėme Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Ekonominių reikalų ir plėtros komitete, per spalį vyksiantį posėdį planuojame įrašyti į raportą, kad ERPB trūksta atsakomybės dėl projektų vykdymo ir skaidrumo skelbiant projektus”, – pasakoja komiteto narė Birutė Vėsaitė.

Nuo biurokratizmo skaidrumo ERPB nepadaugėja. Pavyzdžiui, pagrindiniu rangovu AE projekte bankas pasirinko “Nukem Technologies”, nors jo skaidrumas jau kėlė abejonių vykdant analogiškus projektus Ukrainoje. ERPB administruojami projektai sparčiai brangsta ir vėluoja visose šalyse. Žinoma, bankui ir jo parinktiems rangovams, samdomiems konsultantams apsimoka, kad procesai užsitęstų kuo ilgiau. Štai Lietuvoje jau dešimt ir daugiau metų AE dirba ir maždaug po 1 mln. Lt kasmet kainuoja ERPB ekspertai, kurie turėtų kontroliuoti, kaip vyksta darbai, tačiau į Vilnių atvykęs ERPB branduolinės saugos departamento direktorius Vincas Novakas įrodinėjo, jog bankas nekaltas. Kad nekaltas, galima ginčytis, bet kad neatsakingas – tai tikrai, nes tokią sutartį pasirašė Lietuva.

Lietuva spaudė, bet nepakankamai

“Neabejoju, kad po narystės ES, kai pasikeitė Lietuvos statusas, turėjo būti pakeista 2001 m., dar iki narystės ES, pasirašyta sutartis su ERPB. To nepadaryta ir štai turime rezultatą. Be to, Lietuva – ir ERPB akcininkė, esame įmokėję įnašą ir įvairiais valdymo lygiais turėjome kelti klausimą, kad mūsų problema būtų ir jų problema. Gal trūko nuolatinio spaudimo iš mūsų pusės?” – spėja buvęs Lietuvos euroderybininkas, Seimo užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius.

Beje, Seimo komiteto nariai susitiko ir su ERPB, ir su EIB atstovais. P.Auštrevičius pripažįsta, kad, pavyzdžiui, Lietuvos pasiūlytas variantas dėl daugiabučių renovavimo – naujas, nėra nustatytos jokios procedūros, tad procesai gali ilgiau užtrukti. Tačiau kai parama krizės ištiktą verslą dėl biurokratinių procesų pasiekia vėluodama metus, ji tiesiog praranda prasmę, taigi Lietuva turėjo kiečiau ginti savo reikalavimus.

“Didieji kreditai, už kurių administravimą atsakingas EIF, dėl savo biurokratinių procedūrų labai užtempė procesus. Man buvo pasižadėję procesą pradėti pernai gegužės mėnesį, o realiai tai padarė šiemet balandį. Mūsų ministerija parašė septynis raštus, vyko keletas pokalbių su aukščiausio lygio vadovais, net svarstyta galimybė nutraukti sutartį, dukart šia tema kreipiausi į EK pirmininko pavaduotoją Guenterį Verheugeną. Spaudėme, kiek galėjome”, – guodžiasi ūkio ministras Dainius Kreivys.

Pokyčiai – privalomi

“Tarptautinės finansų institucijos ir taip labai gerai gyvena, joms vienodai rodo, kaip vyksta projektai, o jų samdomi konsultantai suvalgo vos ne liūto dalį skirtų lėšų. Pašiurpsti pamatęs, kokios lėšos skiriamos projektams administruoti”, – piktinasi parlamentarė B.Vėsaitė.

“Iš tiesų per pastaruosius metus intensyviai dirbdami su tarptautinėmis finansų institucijomis susidūrėme su ne viena problema. Paprastai jų tempai ir požiūris neatitikdavo mūsų lūkesčių. Kėlėme šiuos klausimus aukščiausiu lygiu atitinkamose institucijose. Siekdami kuo greitesnio ir efektyvesnio poveikio ekonomikos skatinimo planui ir daugiabučių modernizavimui spaudėme Europos finansų institucijas greičiau priimti sprendimus, taip pat tikėjomės ir daugiau lankstumo”, – konstatuoja premjero patarėjas M.Majauskas. Jis pabrėžia, kad Lietuvai labai svarbios ir Pasaulio banko bei Tarptautinio valiutos fondo konsultacinės paslaugos, ir EIB ar SIB lengvatinės paskolos, ir EIF bei EBRD administruojamos europinės lėšos. “Tačiau ekonomikos sunkmečio akivaizdoje tarptautinės finansų institucijos, deja, pasirodė nepakankamai dinamiškos ir, manau, tą pajuto ne vien Lietuva”, – apgailestauja M.Majauskas.

Lietuva prabilo net apie sutarčių su ERPB nutraukimą. Bent jau prasidėjus naujai ES finansinei perspektyvai po 2014 m. ne tik Lietuva, bet ir ES deklaruoja siekį, kad lėšos būtų panaudojamos ne per tarptautinius tarpininkus, juolab kad lietuviškos agentūros – tiek CPVA, dirbanti su AE projektais, tiek INVEGA, per kurią teikiama parama verslui, – dirbo sparčiau, reikia tikėtis, ir ne mažiau skaidriai nei analogiškos tarptautinės institucijos.

“Didelis nusivylimas, bet pasaulio finansų institucijos, tarp jų ir Pasaulio bankas bei TVF, neatliko savo funkcijų reguliuodami finansų rinkas”, – konstatuoja parlamentarė B.Vėsaitė. O premjero patarėjas M.Majauskas neabejoja, kad daugelis tarptautinių institucijų, taip pat ir finansų, reaguodamos į ekonomikos sunkmečio iššūkius ir atsižvelgdamos į jų dalyvių poreikius, turės keistis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...