2011 Sausio 08

Informacinės technologijos

Pagal IT naujoves Lietuva ir lyderė, ir autsaiderė

veidas.lt

IT sektorius keičiasi, vis labiau orientuodamasis į praktiškas paslaugas vartotojui. Ar Lietuvos IT specialistai šiemet ims vytis šias pasaulines tendencijas?

Prieš gerą dešimtį metų vykusioje COMDEX kompiuterių technikos parodoje “Microsoft” įkūrėjas ir vienas turtingiausių pasaulio žmonių Billas Gatesas, lygindamas IT ir automobilių pramonę, pareiškė: “Jeigu “General Motors” tobulintų savo technologijas taip, kaip tai daro kompiuterių gamintojai, šiandien važinėtume 25 dolerius kainuojančiais automobiliais, galinčiais su vienu galonu degalų nukeliauti tūkstantį mylių”.
Dėl šio pernelyg optimistinio IT vertinimo būtų galima diskutuoti, tačiau jame glūdi įžvalga, verta išskirtinio dėmesio: bėgant metams naujosios technologijos neatpažįstamai keičia mūsų aplinką, įpročius ir netgi visuomenę. Tie pokyčiai tokie greiti, kad ne visada sugebame juos laiku pastebėti ir įvertinti. Dėl šios priežasties net trumpalaikės IT plėtros perspektyvų prognozės tampa itin nedėkingu užsiėmimu. Vis dėlto pabandykime nukeliauti į netolimą ateitį ir pažvelgti, kokie pokyčiai laukia mūsų po kelių mėnesių ir kaip šiame kontekste skambės mūsų šalies vardas.

Kompiuterių saulėlydis?
Praėjusių metų duomenimis, apie 55 proc. Lietuvos namų ūkių turėjo asmeninius kompiuterius. Šalyse, kuriose IT plėtra prasidėjo gerokai anksčiau, šis skaičius dar didesnis. Tačiau dauguma vartotojų išnaudoja tik nedidelę dalį kompiuterių galimybių. Ši tendencija pastebėta dar prieš kelerius metus: atliekant įvairius darbus, vis rečiau tenka griebtis sudėtingų, galingos įrangos reikalaujančių kompiuterių programų. Savo vietą jos užleidžia įvairioms interneto paslaugoms, dažnai vadinamoms bendru debesų kompiuterijos (angl. “cloud computing”) pavadinimu. Ši technologija leidžia įvairias užduotis atlikti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, bet kuriuo prie interneto prijungtu įrenginiu – kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu naudotis interneto saugyklose laikomais asmeniniais duomenimis. Sudėtingiausi skaičiavimai gali būti atliekami paslaugos teikėjo pusėje, ir vartotojas išsiverčia su gerokai silpnesne įranga. Debesų kompiuterija leidžia sumažinti ar netgi beveik panaikinti skirtumus tarp kompiuterių, telefonų ir buitinės elektronikos.

Mobiliųjų įrenginių era
Pirkėjai teikia pirmenybę įrenginiams, kuriais gali naudotis ne tik darbe ar namie, bet visur ir visada. Daugiau nei pusė vartotojų renkasi nešiojamuosius kompiuterius, nors jie savo galimybėmis vis dar negali prilygti stalinėms “dėžėms”.
Dar didesni pokyčiai vyksta mobiliųjų telefonų ir vadinamųjų planšetinių kompiuterių rinkose. Lietuvoje per pirmąjį 2010 m. pusmetį išmaniųjų telefonų, galinčių atlikti nemažą dalį kompiuterio funkcijų, pardavimas išaugo 350 proc. Nepaisant įspūdingų pardavimo rodiklių, Lietuva išmaniųjų telefonų kiekiu vis dar atsilieka nuo kitų šalių. Štai rinkos tyrimų agentūros “The Nielsen Company” duomenimis, jau po pusmečio Jungtinėse Amerikos Valstijose išmaniųjų įrenginių bus daugiau nei įprastų telefonų.
2011 m. Lietuvą turėtų pasiekti kita praėjusių metų naujovė – naujos kartos planšetiniai kompiuteriai, kurių bumas prasidėjo su “Apple iPad” pasirodymu. Nors panašių įrenginių jau pasiūlė ir kiti gamintojai, pavyzdžiui, “Dell” ir “Samsung”, tačiau “Apple” tapo neabejotinu naujojo rinkos segmento lyderiu. Ekspertai tikina, kad kitais metais pasaulyje bus parduota apie 80 mln. planšetinių įrenginių, o Lietuvoje – iki 200 tūkstančių.
Kas gi skatina planšetinių kompiuterių, kurie savo techninėmis charakteristikomis net šešis kartus nusileidžia patiems lėčiausiems nešiojamiesiems kompiuteriams, populiarumą? Visų pirma – lengvas ir intuityvus valdymas bei galimybė naudotis gerai pritaikytomis ar specialiai sukurtomis elektroninėmis paslaugomis, kurios į įrenginius atkeliauja aplikacijų – nedidelių programėlių pavidalu. Planšetinių kompiuterių privalumus netruko atrasti pramogų ir žiniasklaidos verslo atstovai. Jais galima skaityti elektronines knygų bei žurnalų versijas, vartotojams taip pat siūloma pirkti ar nuomotis filmus, muziką bei TV laidas.
Kalbėti apie mobiliųjų įrenginių pergalę prieš tradicinius kompiuterius dar anksti. Ypač Lietuvoje. Tikrąją padėtį išduoda internetu keliaujančių duomenų srautų analizė. Kompiuteriais besinaudojantys interneto vartotojai aplanko 99 proc. visų interneto svetainių. Telefonų sukuriamas interneto srautas nesiekia vieno procento ribos.

Spartos lenktynių lyderiai
Nei kompiuteriai, nei mobilieji įrenginiai nebegali egzistuoti be interneto ryšio. Plėtodama jo infrastruktūrą Lietuva pasiekė nemažų laimėjimų. Ypač įspūdingai atrodo šviesolaidinių tinklų plėtros statistika. “FTTH Council Europe” duomenimis, Lietuva yra pripažinta šių technologijų lyderė Europoje ir užima penktą vietą pasaulyje. 2010 m. pradžioje šviesolaidiniu internetu mūsų šalyje naudojosi apie 18 proc. vartotojų. Lietuva aplenkė tokias šalis, kaip Švedija (12 proc.), Norvegija (11 proc.) ar Slovėnija (10 proc.), toli palikdama penktą vietą Europoje užėmusią Estiją (7 proc.), Latviją (1,5 proc.).
Stebiname pasaulį ir interneto sparta. Ją analizuojančios kompanijos “Ookla” tyrimai rodo, kad Lietuva užima antrą vietą pasaulyje, nusileisdama tik Pietų Korėjai. Beje, sparčiausiu ryšiu gali naudotis Kauno apskrities gyventojai.
Silpniausiai šiame kontekste atrodo mobiliojo interneto plėtra. Mūsų šalyje siūlomos 3G ryšio paslaugos pasiekiamos tik miestuose ir svarbiausių magistralinių kelių fragmentuose. 3G ryšio technologija sulaukia daug priekaištų, nes negali užtikrinti kokybiškos paslaugos esant didelei tinklo apkrovai. Todėl mobiliojo ryšio operatoriai, taikydami rinkodaros sprendimus, stengiasi dirbtinai apriboti mobiliojo interneto vartojimą.
Padėtis pasikeis tik atėjus naujos kartos ryšio technologijoms. Deja, prieš dvejus metus pradėtos teikti “WiMAX” ryšio paslaugos pasiekiamos nedaugeliui šalies gyventojų, o jos konkurentė LTE dar tik išbandoma.

IT pasaulio paribyje
Daugelis Lietuvos vartotojų internetą vis dar tapatina su naujienų portalais, elektroniniu paštu, geriausiu atveju – socialiniais tinklais. Tačiau per pastaruosius kelerius metus labiausiai IT plėtros atžvilgiu pažengusiose valstybėse gyventojų elgsena internete gerokai pakito. Susiformavo visai naujas elektroninių paslaugų sektorius, apimantis prekybą ir pramogas. Pirkimas internetu tapo JAV ir daugelio kitų šalių gyventojų kasdienybe. Padidėjus interneto spartai, atsirado galimybė teikti kitas komercines paslaugas. Elektroninė filmų nuoma baigia išstumti DVD diskų nuomą, prekyba internetu neatpažįstamai pakeitė muzikos ir leidybos industriją, vis labiau populiarėja internetinės televizijos paslaugos.
Deja, dauguma šių gėrybių Lietuvos gyventojams nėra prieinamos. Elektronines paslaugas teikiančios kompanijos (pvz., “Apple”, “Netfix”, “Hulu” ar “Spotify”) susiduria su juridiniais apribojimais, leidžiančiais veikti tik tam tikrose šalyse, ir yra priverstos atsiriboti nuo formalių kriterijų neatitinkančių klientų. Tuo tarpu lietuviški panašių paslaugų analogai sunkiai skinasi kelią. Kaip pavyzdį galima pateikti internetinės televizijos projektą “15min.tv”, bandžiusį transliuoti lietuviškus TV kanalus internetu. Dėl juridinių ginčų paslauga praktiškai nustojo veikti.
Lietuvos gyventojai randa būdų, kaip įveikti šias ribas. Deja, tai daroma pirataujant. Absoliuti dauguma elektroninio formato muzikos, filmų ir TV laidų įgyjama nelegaliais būdais. Šios šešėlinės sritys netgi lenkia nelicencijuotų kompiuterių programų paplitimą. Piratinės programos sudarė 57 proc.
Ne ką geriau atrodo ir elektroninės prekybos reikalai. Europos Komisijos užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad internetu perka vos 8 proc. Lietuvos gyventojų, kai Didžiojo Britanijoje – 66 proc., o Danijoje – 64 proc. Vien pirmąją 2010 m. kalėdinės prekybos dieną JAV gyventojai išleido daugiau nei milijardą dolerių. Mūsų šalyje veikia keli tūkstančiai internetinių parduotuvių, tačiau jų siūlomų prekių asortimentas labai ribotas – net 80 proc. prekių galima rasti tik užsienio el. parduotuvėse. Deja, kaip rodo atlikti tyrimai, septyni iš dešimties bandymų įsigyti jose prekių baigiasi nesėkme.
Technologijoms tampant neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalimi, keičiasi IT sektoriaus pobūdis. Jame vis svarbesnį vaidmenį vaidina į vartotoją orientuotos paslaugos. Deja, Lietuvos IT specialistams, daugelį metų bandžiusiems užsisklęsti inžinerinių sprendimų paieškose, teks nemažai pasidarbuoti siekiant įveikti susidariusią informacinę atskirtį. Tai, kad maža, savitą kalbą turinti valstybė neprivalo būti informacinio pasaulio nuošalėje, rodo kitų Europos šalių pavyzdys. Ar 2011 metai taps esminiu proveržiu IT srityje, sužinosime jau netrukus.

Internetinė prekyba ES (proc.)
ES vidurkis    37
1. Didžioji Britanija    66
2. Danija    64
3. Nyderlandai    63
4. Švedija    63
5. Liuksemburgas 58

18. Latvija    19
19. Estija    17

25. Lietuva    8
26. Bulgarija    5
27. Rumunija    2
Šaltinis: EK Sveikatos ir vartotojų reikalų direktoratas, Vartotojų rinkų suvestinė (3-ias leidimas)

box2
Interneto sparta pasaulyje  (Mb/s)
1. Pietų Korėja    35,7
2. Lietuva    26,2
3. Latvija    25
4. Alandų salos    24,9
5. Rumunija    22,5
6. Moldova    21,4
7. Nyderlandai    21,2
8. Švedija    21
9. Andora    20,8
10. Japonija    20,6
Šaltinis: OOKLA

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...