2011 Birželio 11

Organizmas įsisavina tik 30 proc. sintetinių vitaminų

veidas.lt

"Veido" archyvas

Visuotinis sintetinių vitaminų vartojimas kelia rimtų rūpesčių mitybos specialistams. Viena vertus, manoma, kad iš piliulės mes pasisaviname tik iki 30 proc. mūsų organizmui reikalingų medžiagų. Kita vertus, specialistai pastebi, kad žmonės pernelyg pasitiki chemine pramone, užuot skyrę dėmesio mitybai. Mat skirtingai nei vitaminų, gaunamų su maistu, sintetinių vitaminų įmanoma perdozuoti. Todėl kai kurios Europos šalyse yra draudžiama prekiauti vitaminizuotais maisto produktais ir gėrimais.

Maiste natūralių vitaminų mažėja

Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma maisto produktų dabar beveik nebeturi anksčiau juose buvusių vitaminų ir mineralų. Nyderlandų agronomijos instituto duomenimis, per 30-40 metų iš jautienos visiškai išnyko vitaminas A, o jo kiekis paukštienoje sumažėjo 70 proc. Gūžiniuose kopūstuose randama 85 proc. mažiau kalcio. Vitamino C per paskutinius 7 metus agurkuose sumažėjo 99 proc., brokoliuose – 84 proc., žiediniuose kopūstuose – 64 proc.

Dėl intensyvios žmonių veiklos bei technologinių naujovių kenčia praktiškai visos daržovės. Pavyzdžiui, magnio petražolėse ir krapuose sumažėjo daugiau kaip 30 proc. Mat dėl intensyvaus naudojimo dirvožemis nualinamas, todėl nepajėgia aprūpinti daržovių būtinomis mineralinėmis medžiagomis, kurios vėliau augalų perdirbamos į vitaminus. Tai susiję ir su hormoniniu gyvulių augimo skatinimu, nesubrendusių daržovių ir vaisių rinkimu, ilgalaikiu produktų saugojimu bei transportavimu ir pan. Pagaliau perdirbami ir laikomi maisto produktai keičia savo cheminę struktūrą bei praranda maistines savybes.

Kai kuriose pasaulio šalyse (JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje) vitaminų ir mineralinių medžiagų deficito problema sprendžiama valstybiniu mastu – jų privaloma dėti į tuos produktus, kurių šalies gyventojai suvartoja daugiausiai: pieno produktus, gaiviuosius gėrimus, miltus. Šiuo metu į miltus dažniausiai dedama B grupės vitaminų ir geležies. Lietuvoje kai kurios įmonės miltus, duonos gaminius, gėrimus taip pat praturtina B grupės ir kitais vitaminais bei mineralais.

Gamintojai maisto produktus vitaminais ir mineralais papildo siekdami įvairių tikslų, pavyzdžiui, atstatyti jų kiekį, jei jis sumažėjo gamybos, sandėliavimo ar apdorojimo metu, arba suteikti jiems maistinę vertę, panašią į maisto produktų, kurių pakaitalais jie gali būti.

Tačiau medikai įspėja, kad sintetiniais vitaminais piktnaudžiauti negalima. Jie tampa žalingi, kai vartojami per ilgai arba per didelėmis dozėmis. Mūsų imuninė sistema nėra neišsenkanti. Per ilgai stimuliuojama ji pavargsta ir rezultatas būna priešingas nei tikėtasi. Taigi kai kurių vitaminų perdozavimas gali sukelti laikinų sutrikimų ar net kai kurių ligų. Apie vitaminų stoką organizmas praneša pats – pradedama dažniau sirgti, atsiranda silpnumas, lūžinėja nagai, slenka plaukai ar skilinėja lūpų kampai.

Būtent todėl vitaminais praturtintas maistas yra griežtai kontroliuojamas Danijoje. Šioje šalyje uždrausta prekiauti kai kuriais visame pasaulyje žinomais javainiais ir gėrimais. Leidimą prekiauti tokiu maistu išduoda tik atitinkamos Danijos tarnybos, atsakingos už maisto saugą, kurios, gavusios visą dokumentaciją, įvertinta, ar produktas nesukels grėsmės visuomenės sveikatai. Tiesa, tokį sprendimą kritikuoja ir kai kurie mitybos specialistai, teigdami, kad nelogiška uždrausti maisto produktus, kurie praturtinti, pavyzdžiui, B grupės vitaminais, kurių organizmuose trūksta.

Vitaminais praturtintas maistas dėl perdozavimo pavojaus kai kur draudžiamas Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko, vitaminais praturtintas maistas nėra blogybė, tačiau jį valgant reikėtų skaičiuoti gaunamų vitaminų dozes.

„Jei maistas ar gėrimai vitaminizuojami tomis dozėmis, kurios yra artimos rekomenduojamai paros normai, yra visai neblogai. Tokį maistą pirmieji pradėjo vartoti japonai. Tačiau vitaminų tame maiste turi būti saikingai. Tarkime, sportininkams skirti produktai jokiu būdu neturėtų būti vartojami nesportuojančių žmonių. Mat būna produktų, kuriuose paros norma viršijama labai daug kartų, pavyzdžiui, milteliai gėrimams gaminti.

Taigi tokį maistą vartojantis žmogus turėtų skaičiuoti, kiek vitaminų jis suvalgo. Jei iš visų šaltinių susidaro, kad jų kiekis 2-3 kartus viršija rekomenduojamą dienos normą, tai jau nėra gerai. Daugiau vitaminų vartoti galima tik tuo atveju, jei kažkokio vitamino trūksta, tačiau apie tai jau sprendžia gydytojas. Ne veltui yra posakis: kas per daug, tas nesveika“, – patarė pašnekovas.

Anot mitybos eksperto, jei lyginsime paprastą duoną ir praturtintą vitaminais, pastaroji bus vertingesnė, tačiau dar geriau rinktis natūralius ekologiškus produktus. Mat sintetiniai vitaminai pasisavinami labai nedidele dalimi.

„Sintetinių vitaminų įsisavinimas priklauso nuo to, kokiame produkte jie yra, kokios kitos medžiagos. Kiek teko skaityti, daugiau nei 30 proc. vargiai jų pasisaviname. Kai kurie nurodo dar mažiau. Tačiau reikia nepamiršti, kad žmogus valgo ir su maistu turi gauti visko tiek, kad jam užtektų. Pagrindinis vitaminų šaltinis – šviežios daržovės ir vaisiai, kurių šiuo metų laiku bus gausu.

technologijos.lt

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...