2010 Lapkričio 12

Gediminas Kazlauskas

O kodėl man reikėtų galvoti apie atsistatydinimą?

veidas.lt

Į aplinkos ministro Gedimino Kazlausko pusę kritikos strėlės skrieja iš visų pusių: tiek iš prezidentės, tiek iš opozicijos, tiek iš žiniasklaidos, tiek iš saviškių. Ir kritikuojamas jis ne dėl vieno dalyko, o iš karto dėl keliolikos: ir dėl aklavietėje atsidūrusios būsto renovavimo programos, ir dėl itin prastai bei pavėluotai panaudojamų Europos Sąjungos paramos lėšų, ir dėl prisižadėtų, bet neįvykdytų projektų, ir dėl neveiklumo, ir t.t.

Tad nieko keisto, kad opozicija šiam ministrui kaip tik dabar rengia interpeliaciją. “Veidas” domėjosi, ką apie visa tai mano pats ministras G.Kazlauskas.

G.K.: Kai interpeliacija bus, tada ir žiūrėsim. Politinių pareiškimų ir kaltinimų būna visokių – tiek mano, tiek kitų ministrų atžvilgiu. Didelė jų dalis – nepagrįsti. Bet aš dirbu ir toliau dirbsiu.

“Veidas”: Vis dėlto ir prezidentė dėl Jūsų yra pasakiusi aštrios kritikos: kad ji matanti absoliutų Aplinkos ministerijos neveiklumą ir kad “nė vienoje srityje konkrečių darbų nematyti”. Gal Jūs galėtumėte atsikirsti ir nurodyti, kokie konkretūs darbai padaryti?

G.K.: Prezidentė, mano galva, taip pasakė apie visos institucijos neveiklumą. Ir tokiu pasakymu, manau, įskaudino nemažai mūsų darbuotojų, kurie nuoširdžiai dirbo ir išties nuveikė didelius darbus. Jeigu tą pasakymą priimčiau vienas pats, tai jau būtų per daug.

O pastaruoju metu atlikta tikrai nemažai darbų. Be to, norėčiau priminti, kad mūsų ministerijos kuruojami klausimai sudėtingi: juos reikia aptarinėti su visuomene, nėra vienareikšmiškų ir greitų atsakymų. Kai kada derindami su visomis suinteresuotomis pusėmis, dėl kai kurių dokumentų sugaištame pusę ir daugiau metų. Prezidentės pasakymą aš suprantu tiesiog kaip raginimą greičiau dėl visko apsispręsti. Tačiau apsisprendimas, jei neišklausomos visos nuomonės, nebūtų maksimaliai objektyvus ir teisingas.

Iš esmės išvardytos sritys – itin problemiškos. Tai ilgalaikiai procesai.

“Veidas”: “Bet kas, kas eitų į tokias pareigas, turi vykdyti Vyriausybės programą. Jeigu jam nesiseks tokios programos vykdyti, teks ieškoti, kas tą gali padaryti geriau”, – minėjo premjeras Andrius Kubilius, teikdamas jūsų kandidatūrą į ministrus. O praėjusią savaitę Vyriausybė savo darbų ataskaitoje pripažino, kad daugiabučių renovavimo skatinimas, teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo supaprastinimas – tai prioritetai, kurių laikytis jai sekėsi sunkiausiai. Vadinasi, Jums nesiseka vykdyti Vyriausybės programos.

G.K.: Taip kategoriškai teigti negalima. Nežinau, iš kur tokia medžiaga. Jei kalbėsime apie statybų leidimus, tai jų prie trūkumų tikrai negalima minėti. Ten padaryta viskas, ką buvo galima padaryti.

Kai kalbama apie teritorijų planavimą, tai mes norime iš esmės pakeisti jų planavimo koncepciją. Ją Vyriausybė patvirtino pavasarį. Jau yra parengtas naujas teritorijų planavimo įstatymo variantas, dabar jis derinamas su suinteresuotomis grupėmis. Kitą savaitę įstatymo variantas bus pateiktas Vyriausybei. Taip pat ir alternatyvos. Tačiau vien to neužteks – diskusijos persikels į Seimą. Tai tikrai nėra paprastas dalykas.

“Veidas”: Tai Jums sekasi ar nesiseka vykdyti Vyriausybės programą?

G.K: Mes vykdome Vyriausybės programą, ir tiek.

“Veidas”: O kaip su daugiabučių renovavimo programa? Juk tas projektas praktiškai žlugęs.

G.K.: Renovacija vyksta. Viena iš problemų yra ta, kad a priori sakoma, jog ši programa yra ne tokia, kokia turėtų būti. Tačiau valstybės prievartos šiuo klausimu begali būti. Žinoma, tokia alternatyva yra, tačiau, mano galva, apsispręsti turi patys žmonės. Taip, renovacija nevyksta taip, kaip norėtųsi, bet tai nuo žmonių priklauso. Jie patys turi nuspręsti, nori jie to ar nenori. Bet kokia valstybės prievarta renovuotis verstų smarkiai didinti valstybės paramą. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad mes, visi valstybės piliečiai, susimetam ir kažkam vienam ar keliems atiduodame savo pinigus. Toks kelias man nėra priimtinas.

“Veidas”: Esama siūlymų iš esmės keisti programos finansavimo tvarką, labiau remiant būtent efektyvias energijos taupymo priemones: langų keitimą, namo šilumos ūkio rekonstravimą ir pan. Tad ar bus imtasi peržiūrėti daugiabučių renovavimo finansavimo tvarką? Jei taip – kada?

G.K.: Taip, imsimės. Programą šiaip juk tvirtina Vyriausybė. Jai ir pateiksime. Tai bus padaryta artimiausiu metu.

“Veidas”: Šiais ar kitais metais?

G.K: Artimiausiu metu.

“Veidas”: O kas atsakingas už tai, kad daugiabučių renovavimo problema pateko į aklavietę?

G.K.: Šiame procese dalyvauja ne vien Aplinkos ministerija. Priminsiu, kad naujasis finansavimo modelis buvo parengtas ne Aplinkos ministerijos. Mūsų ministerijai pavesta tik vykdyti priimtą sprendimą. Mano supratimu, mes jį ir vykdome. Tas, kas buvo numatyta ir kokius reikėjo parengti pakeitimus – viskas padaryta. Procesas gali vykti sklandžiai.

“Veidas”: Per artimiausius kelerius metus nemažai milijonų planuojama išleisti daugiabučių modernizavimo tiesioginei reklamai. Gal vis dėlto prasmingiau už šiuos pinigus tiesiog renovuoti namus?

G.K.: Nenoriu net komentuoti tokių demagoginių pareiškimų. Juk jei aiškinsime ir bendrausime, žmonės pamatys, kad viskas klojasi gerai, ir apsispręs dalyvauti renovavimo programoje. Tai daugelio darbų kompleksas – ir radijo bei televizijos laidos, ne vien kokie informaciniai filmukai. Pagrindinis akcentas – informuoti žmones, kaip vyksta renovavimas.

“Veidas”: “Aš visą gyvenimą buvau prieš nelegalias statybas. Dabar iki kuriozų juokinga, kai žmonės negali prieiti prie ežerų”, – teigėte 2008-aisiais po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi. Ar kas nors, Jūsų žiniomis, pasikeitė, ar jums vis dar juokinga?

G.K.: Populistinis klausimas. Visus ežerus galima apeiti. Taip, tvorų pasitaiko, su jomis kovojame. Ir rezultatai rodo, kad pažeidimų 2009–2010 metais užfiksuota dvigubai mažiau. Sugriežtintos administracinės baudos. Tačiau prie kai kurių ežerų iš tiesų galima nusileisti tik malūnsparniu, nors įstatymai suteikia teisę pereiti tą teritoriją. Vis dėlto yra dvi pusės: vieni nori tiesiog ateiti į sutvarkytą teritoriją ir ten, pavyzdžiui, šiukšlina. O kiti pagal įstatymą tą teritoriją turi paskui tvarkyti, nes yra atsakingi už jos priežiūrą. Taigi tie, kurie tvarko, neturi teisės jos užtverti, bet turi teisę praleisti.

Problema kilo tada, kai restitucijos metu savivaldybės išdalijo grąžinamas žemes net ir tose vietose, kuriose buvo gyvenviečių poilsiavietės. Nebuvo numatyti servitutai. Savivaldybės galėtų išpirkti žemes ir palikti tas poilsiavietes, kad žmonės jomis galėtų naudotis. Manau, daug klausimų būtų išspręsta, jei žmonės turėtų kur ilsėtis. O kas nori paežerėmis keliauti, tam turi būti sudarytos sąlygos.

“Veidas”: Kuriuos savo darbus, nuveiktus per pustrečių metų, laikytumėte pavyzdiniais? Kurią sritį galėtumėte įvardyti kaip savo “arkliuką”?

G.K.: Niekada neturėjau tikslo pasigauti kokių arkliukų ir ant jų joti. Ministerija kuruoja skirtingas sritis ir visos jos labai sudėtingos. Viskam mes skiriame tikrai daug dėmesio ir jėgų, nors viskas ir nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.

“Veidas”: Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, kuriam taip pat buvo rengiama interpeliacija, pareiškė, kad su “sistema vienas nepakovosi”, ir atsistatydindamas minėjo statybomis besirūpinančių interesų grupių spaudimą.

G.K.: Nelabai suprantu, apie ką kalbame. Statybų asociacija mūsų ministerijoje visąlaik labai maloniai priimama, taip pat ir Nekilnojamojo turto asociacijos atstovai. Tačiau tai natūralus dialogas. Jokio spaudimo nejaučiu.

“Veidas”: Esate turtingiausias Vyriausybės narys, valdote 5 mln. Lt vertės turtą. Nesigailite ėjęs į tokį postą?

G.K: Ar kas nors domisi, koks tas turtas? Pagrindinį mano turtą sudaro nekilnojamasis turtas. Ar gailiuosi? Gyvenimiška patirtis, gauta čia, turi neįkainojamą vertę. Gal iš tolimesnės perspektyvos vertinsiu kitaip. Supratau tai, kas nematoma iš išorės, kaip vyksta politika, kokia čia sprendimų priėmimo virtuvė. Galiu pasakyti: daug komfortiškiau jaučiausi dirbdamas versle.

“Veidas”: Tai kodėl Jūs vis dar dirbate Vyriausybėje?

G.K.: Todėl, kad pradėtus darbus reikia baigti, negali numesti per vidurį. Jei aš kažką darau, turiu baigti. Vertybė – pabaigtas darbas, o ne daug pradėtų. Pats save vertinčiau taip: pradėjau, kiek pradėjau, bet vertinsiu tiek, kiek darbų pabaigsiu.

“Veidas”: O ar apie atsistatydinimą susimąstote?
G.K:
O reikėtų? Aš dirbu ir galvoju apie darbus. Kaip bus, taip bus. Bet aš nusiteikęs darbus dirbti – kol galiu, tai ir darysiu. Manau, premjeras mane palaiko.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...