Lietuvos savivaldybės pasipiktinusios: kieme jau ruduo, o Vyriausybė iki šiol dar nėra nė litu kompensavusi per galingus šio pavasario potvynius jų patirtų nuostolių.

“Centrinė valdžia demonstruoja visišką nepagarbą ir abejingumą. Politikams terūpi prieš žurnalistų kameras papozuoti stichijų niokojamose vietose, o paskui visi pažadai dedami į stalčių. Jau atsibodo beviltiškai siuntinėti vis naujus popierius”, – piktinasi pavasarinių potvynių kasmet labiausiai niokojamos Šilutės rajono meras Virgilijus Pozingis. Ši savivaldybė prašymą bent keliais šimtais tūkstančių litų kompensuoti patirtus nuostolius yra pateikusi iš karto po potvynio.

Finansų ministerija į tai atsako, kad nuostoliai iš Vyriausybės rezervo fondo bus kompensuojami pagal šių metų liepą patvirtintą naują ekstremalių situacijų žalos kompensavimo tvarką, pagal kurią savivaldybės turi pateikti prašomų lėšų poreikį pagrindžiančius dokumentus, o kai kurios savivaldybės tokių detalių dokumentų nėra pateikusios. Kol jų laukiama, esą neįmanoma įvertinti viso prašomų lėšų poreikio ir jų paskirstyti.

“Tai ar čia normalus, logiškas planavimas? Potvynis įvyko pavasarį, dokumentus pristatėme per kelias savaites, kelis mėnesius – jokios reakcijos, o rugpjūtį per televizorių išgirstame, kad liepą įsigaliojo nauja tvarka ir mes kažko nesame pateikę”, – nepatenkintas dėsto Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys sako, kad jiems Vyriausybė jokių pastabų neturi, visi dokumentai parengti tinkamai, tačiau kompensacijos iki šiol nesumokėtos. “Mums yra labai blogai, lėšų visai neturime, iki šiol neatstatyti potvynio sugriauti tiltai, vaikai dar ir rudenį negalės per upę eiti į mokyklą”, – sako direktorius.

Prašymus suteikti valstybės finansinę paramą gyventojams už patirtą žalą dėl potvynio (iš viso 2,1 mln. Lt) yra pateikusios Joniškio, Jurbarko, Kauno, Panevėžio, Šilutės, Tauragės rajono savivaldybės. Vyriausybė paprašė kauniečių pateikti papildomus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus – jie užsiprašė net 1,8 mln. Lt. Aiškinama, kad tokia didelė suma susidarė dėl to, kad potvynis nuniokojo tvarkingą Radikių gyvenvietę.