2014 Rugpjūčio 23

Audrius Bačiulis

Neverovičius lauk – Rusijos lobistams lengviau

veidas.lt

Sukėlę dirbtinį konfliktą dėl vienos viceministrės paskyrimo, socialdemokratai pašalino iš energetikos ministro posto Jaroslavą Neverovičių, kuris dvejus metus trukdė Rusijos interesų lobistams stabdyti strateginius projektus, lemiančius mūsų energetinę nepriklausomybę.

Tie, kurie net atostogų sezono metu seka politinį šalies gyvenimą, antradienio ryte pirmiausia šoko pasitikrinti naujienas: ar premjeras Algirdas Butkevičius per naktį nepersigalvojo, ar jis vis dar nusiteikęs siūlyti Prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti energetikos ministerijos vadovą Jaroslavą Neverovičių? Visi juk žinome A.Butkevičiaus ypatumą per naktį pakeisti nuomonę ir elgtis visiškai atvirkščiai, nei žadėta išvakarėse. Ypač tokiais opiais klausimais, kaip ministerijų vadovų paskyrimas ar atleidimas. Juoba Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, delegavusios J.Neverovičių į energetikos ministro postą, frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė išvakarėse nedviprasmiškai užsiminė, kad premjero noras atleisti ministrą – tik asmeninė jo nuomonė. Suprask – dar viskas gali pasikeisti, ypač po valdančiosios koalicijos posėdžio.

Tačiau antradienį, palyginti su pirmadieniu, niekas nepasikeitė. Premjero teikimą atleisti J.Neverovičių iš ryto kurjeris nugabeno į Prezidentūrą, o popiet  D.Grybauskaitė jį patenkino – Energetikos ministerija liko be vadovo.

Tokia greita įvykių seka: ketvirtadienį J.Neverovičius praneša premjerui, kad jis paskirs LLRA atstovę Renatą Cytacką energetikos viceministre, nes tokia juodu delegavusios partijos valia. A.Butkevičius pasako ministrui, kad tokiu atveju šis būsiąs atleistas iš pareigų, nes jis kelis kartus yra viešai pareiškęs, jog R.Cytacka negali būti skiriama viceministre. J.Neverovičius į tai reaguoja ramiai, pasirašo R.Cytackos paskyrimą ir išeina atostogų. Pirmadienį ryte, pranešus apie R.Cytackos paskyrimą, kyla skandalas, po kelių valandų A.Butkevičius pareiškia darąs teikimą Prezidentei dėl J.Neverovičiaus atleidimo, antradienį popiet ministras atleidžiamas.

Krinta į akis, kad premjeras asmeniškai nenešė Prezidentei savo teikimo, nusiuntė per kurjerį, – tai liudija, jog viskas buvo sutarta iš anksto, veikiausiai dar pirmadienį vykstant tradiciniam A.Butkevičiaus ir D.Grybauskaitės susitikimui.

Keistai ryžtingas ir greitas premjero veikimas, pašalinant iš Energetikos ministerijos tikriausiai geriausią šios Vyriausybės ministrą J.Neverovičių, kuris dvejus metus kaip vienišas riteris kovojo kartais prieš visą Ministrų kabinetą ir nuolat – prieš socialdemokratų gretose gausiai apsikasusius Rusijos energetikų interesų atstovus, kelia pagrįstų įtarimų, kad matome seniai suplanuotos intrigos finalą.

Prisiminkime: pirmą kartą viešai A.Butkevičius susiejo J.Neverovičiaus likimą ministro poste su R.Cytackos pašalinimu iš viceministro pareigų dar liepos 15-ąją, naujojo Ministrų kabineto patvirtinimo išvakarėse. Susiejo gerai žinodamas, kad R.Cytacka – itin svarbi LLRA veikėja, asmeniškai atsidavusi partijos pirmininkui Valdemarui Tomaševskiui, tad šis ją gins bet kokia kaina. Lygiai gerai socdemai žinojo, kad sprendimą dėl partijų deleguojamų ministrų ir viceministrų turi priimti partijų vadovai ar koalicijos taryba, o ne vienas kuris ministras.

Iš esmės socdemai grūdo J.Neverovičių į kampą, prievartaudami arba eiti prieš jį į ministrus delegavusios partijos valią, arba savo noru atsistatydinti iš ministrų. Tuomet, kaip žinome, J.Neverovičius bandė pasirinkti antrąjį kelią, bet sulaukė asmeniško Prezidentės palaikymo skambučio ir persigalvojo. Tačiau spaudimas, dabar jau iš abiejų partijų – socdemų ir LLRA – pusės J.Neverovičiui nesiliovė: V.Tomaševskis reikalavo, kad ministras paskirtų R.Cytacką viceministre, A.Butkevičius grasino, kad tai padaręs ministras lėks lauk. Abiejų partijų viršūnėlės, užuot pačios išsprendusios savo nesutarimus, nutarė permesti atsakomybę J.Neverovičiui, gerai suprasdamos: kad ir kurį sprendimą jis priimtų, išlikti ministro poste po to nebegalės.

Ypač ciniška šiuo atveju socialdemokratų pozicija, nes tai jie buvo J.Neverovičiaus pašalinimo iš Energetikos ministerijos iniciatoriai. Nes būtent socdemams J.Neverovičiaus veikla labiausiai trukdė, vien jau tuo, kad jis netikėtai užėmė Vyriausybėje tą poziciją, kuri dar kadaise buvo numatyta įtakingajai socdemei Birutei Vėsaitei. Gerai pamename, kaip ši ponia, ganėtinai atsitiktinai atsidūrusi Ūkio ministerijoje, visą trumpą ir nevykusią savo karjerą Vyriausybėje negalėjo susivokti, kad ne energetikai ji vadovauja.

J.Neverovičius socdemų dominuojamoje Vyriausybėje atrodė visiškas svetimkūnis – puikiai išsilavinęs, laisvai angliškai kalbantis, Vakaruose dirbęs aukšto lygio vadybininkas niekaip nederėjo prie pilkų nomenklatūrininkų ar bevardžių provincijos biurokratų kompanijos. Jo ir požiūris į Lietuvos energetinę nepriklausomybę buvo visiškai kitoks nei atvirai Rusijos energetikos kompanijų „Rosatom“, „Gazprom“, RAO JES interesus ginančių socdemų ar „tvarkiečių“.

Pastarieji į Seimo rinkimus ėjo su šūkiu naikinti Visagino atominės elektrinės projektą, vyti iš Lietuvos japonų „Hitachi“ ir dalyvauti „Rosatomo“ žaidimuose Kaliningrado srityje, o J.Neverovičius pamažu, atsargiai, kone pogrindyje toliau plėtojo atominės elektrinės projektą. Liepos 30-ąją pasirašyta Enegetikos ministerijos ir „Hitachi“ sutartis dėl Visagino atominės elektrinės projekto bendrovės steigimo – tiesioginis J.Neverovičiaus nuopelnas.

Ministras buvo ir tas bastionas, į kurį atsimušė visi socdemų bandymai kaip nors nušalinti nuo vadovavimo „Klaipėdos naftos“ vadovą Roką Masiulį, spartuoliškai statantį Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, išlaisvinsiantį Lietuvą nuo „Gazpromo“ priklausomybės. Energetikos ministerija taip pat nenuilstamai stūmė pirmyn elektros jungčių su Skandinavija ir Lietuvos elektros tinklų suderinimo su europiniais tinklais projektą, paliekantį Rusijos energetikus be esminio įtakos mūsų energetikai sverto. Būtent todėl jis visą laiką turėjo ir Prezidentės, ir Seimo opozicijos paramą, leidusią atmušinėti visus socdemų energetinių smogikų išpuolius.

Įsivaizduoju, kaip, išgirdus žinią apie J.Neverovičiaus atsistatydinimą, sublizgo su „Hitachi“ kariavusios B.Vėsaitės, „Rosatomo“ vadovus po Vyriausybės ir Seimo koridorius vedžiojusio Mindaugo Basčio, su klyksmais prieš Klaipėdos SGD terminalo statybą kovojančio Artūro Skardžiaus akys: energetikos ministro postas laisvas! Štai dabar bus galima prasisukti! Deja, Lietuvos nelaimei…

 

J.Neverovičius socdemų dominuojamoje Vyriausybėje atrodė visiškas svetimkūnis, nes jo požiūris į Lietuvos energetinę nepriklausomybę buvo visai kitoks nei atvirai Rusijos energetikų interesus ginančių socdemų ir „tvarkiečių“.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Audrius Bačiulis:
Skelbimas

Komentarai (7)

  1. Vytas Vytas rašo:

    Puikus straipsnis.

  2. unknown unknown rašo:

    Viskas bus gerai!

  3. cha, cha, rašo:

    Ir kubilinio “Izvalgos”, kubas ir Veide kubas…

  4. vargeslis kubiloidas...autorius vargeslis kubiloidas...autorius rašo:

    “Dar 2008 metais socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė nusprendė steigti uždarąją akcinę bendrovę gamtinių dujų terminalo statybai. Terminalas buvo strategiškai reikalingas Lietuvai kaip alternatyva Rusijos tiekiamoms dujoms.

    Ir, matyt, Lietuva ją jau būtų turėjusi ir kaip įrankį derantis dėl dujų kainų, ir kaip atsvarą visą Europą gąsdinančioms sankcijoms. Tačiau neturime, nes… lygiai po metų į valdžią atėję konservatoriai ir liberalai bendrovę likvidavo.

    Valstybės tikslas greitai ir kuo pigiau pastatyti strateginės reikšmės objektą – suskystintų dujų terminalą – buvo sužlugdytas. Buvę Ūkio ministerijos valdininkai buvo apkaltinti tarnavimu privačios bendrovės interesams.

    Tuo tarpu, 2010 metais A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė ėmėsi analogiško tik brangesnio terminalo statybos dalyvaujant AB „Klaipėdos naftai“. Buvo prarasti dveji metai SGD statyboms, projektas pabrango.

    Dabar, Rusijos paskelbtų sankcijų fone, buvusios Vyriausybės veiksmus galima vertinti kaip ypač kenkėjiškus.

    Tuo tarpu Aukščiausiasis teismas 2014 m. ne tik išteisino piktnaudžiavimu tarnyba apkaltintus pareigūnus, bet ir konstatavo, kad tiriant bylą visiškai nebuvo atsižvelgta į strateginius valstybės interesus „…žala valstybei padaryta ne kasatorių veiksmai, proteguojant AB „Achemą“, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas, ir Lietuva iki šiol neturi suskystintų dujų terminalo“ (iš AT nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2014).

    Gaila, kad nuolat garsiai šaukiantys apie grėsmes iš Rusijos ir ekonominę bei energetinę nepriklausomybę nuo šios šalies, konservatoriai kartu liberalais griauna valstybei tiesiog gyvybiškai svarbius projektus vien dėl politinių ambicijų, vien dėl to, kad juos inicijavo ne jų Vyriausybė.

    Dabar, Rusijos paskelbtų sankcijų fone, buvusios Vyriausybės veiksmus galima vertinti kaip ypač kenkėjiškus. Lietuva vis dar neturi dujų terminalo, nes prarado mažiausiai dvejus metus. O konservatoriai su liberalais turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kad mes nepasirengę energetinėms kaimynų manipuliacijoms.”

  5. Ina Ina rašo:

    Sutinku, kad ponas J.Neverovičius yra geras ministras, bet jo palaikymas pirmiausia reiškia V.Tomaševskio palaikymą ir tik toliau visa kita.

  6. Versija Versija rašo:

    Ši versija visiškai reali (beje, iš esmės niekas jos nekėlė), bet gali būti, kad tai tik dalis viso projekto. Šiandien ryt paaiškės, ar tuo nėra siekiama sukelti visos vyriausybės krizės. Realu, kad paramą Tomaševskiui pareikš ne tik Paksas, bet ir Uspaskichas.

  7. Deja Deja rašo:

    nesuprantu Grybauskaitės intereso šiame reikale.

    O šiaip tai nuėmus Neverovičius viskas labai greitai vystosi pagal Kirkilo Skardžiaus planą – nepraėjo nei keturios dienos, o jau šiandien spaudoja “užsimota” (terminas visada naudojamas kai kalbama apie konservatorius) prieš elektros biržą, arba vakarykštė mokslininkų pasakėlė be jokių skaičių ir argumentų prieš AE.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...