2014 Lapkričio 05

Neurochirurginių paslaugų centralizavimas: ar tikrai mažiau kainuos?

veidas.lt

Pildosi niūriausias scenarijus, dėl kurio būgštavo pajūrio ir šalies neurochirurgai: sveikatos ministrai pasikeitė, tačiau įsakymas dėl neurochirurgijos paslaugų optimizavimo lieka galioti. Po dviejų mėnesių ligonius, kuriems skubiai būtina operuoti, tarkime, plyšusias galvos smegenų kraujagysles, gali tekti automobiliu vežti iš Klaipėdos į Kauną, nors iki šiol jie sėkmingai operuojami Klaipėdoje.

Rasa Vaitkevičienė

Ką gi sutaupys Lietuva, „buldozerio“ principu prastūmus vienos šalies klinikos naudai centralizuojamas paslaugas, ir kokia bus tokio taupymo kaina? Kas iš tiesų vyksta šalies neurochirurgijoje: kova dėl pacientų ir finansų srautų? Ambicijų karas, siekiant pagrindines neurochirurgines operacijas koncentruoti Kaune?

Tokie klausimai savaime kyla stebint jau mažiausiai pusmetį viešumoje vykstančias Lietuvos neurochirurgų diskusijas dėl šiemet birželį tuomečio sveikatos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pasirašytų įsakymų, kuriais nuo kitų metų sausio 1 dienos, tai yra vos po dviejų mėnesių, didelė dalis planinės neurochirurginės pagalbos priverstinai nukreipiama į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Neurochirurgijos kliniką.

Tad netrukus pacientai su plyšusiomis galvos smegenų kraujagyslių aneurizmomis, ištikti insulto ar sunkiais neuroonkologiniais ir kitais sudėtingais atvejais bus ne operuojami vietoje, o automobiliu vežami į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, kurių Neurochirurgijos klinikoje V.P.Andriukaičio įsakymu steigiamas retų neurochirurgijos ligų centras.

Tačiau retų ligų visoje Lietuvoje per metus pasitaiko vidutiniškai vos apie 40. O iš tiesų užsimota į kur kas platesnę paslaugų sritį.

Greitoji pagalba neperveš

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikai buvo vieni pirmųjų, įvertinusių, kiek neigiamų pasekmių turės prievartinis, nepagrįstas pacientų srautų perskirstymas ir kuo jis gresia uostamiesčio bei Vakarų Lietuvos pacientams.

KUL Neurochirurgijos klinikos vadovas, patyręs neurochirurgas Antanas Gvazdaitis labiausiai nerimauja dėl to, kas laukia sunkių neurochirurginių ligonių. Sudėtingas galvos ir nugaros smegenų operacijas atliekantis gydytojas pabrėžia, kad skubiems neurochirurginiams pacientams pagalbą labai svarbu suteikti kuo greičiau: ne veltui pirmoji valanda kartais vadinama auksine.

Tad A.Gvazdaitis negali susitaikyti su mintimi, kad, užuot skubiai operavus vietoje, kur yra visos sąlygos ir specialistų, sunkius neurochirurginius pacientus iš Klaipėdos teks vežti į Kauną už daugiau nei 200 kilometrų. Vežant sunkų ligonį po aneurizmos plyšimo, traumos ar kitais atvejais – tai dvi tris valandas trunkanti kelionė, per kurią įmanoma palaikyti tik gyvybines paciento funkcijas. Automobilyje suteikti neurochirurginę pagalbą galimybių nėra.

Kurioziška, kad vos prieš keletą mėnesių V.P.Andriukaitis viešai pareiškė, jog mirčių skaičius viename ar kitame šalies regione priklauso ir nuo to, kokių žmonės turi galimybių patekti į reikalingą gydymo įstaigą. O dabar, likus maždaug 60 dienų iki įsigaliojant šio ministro palaimintai tvarkai, neaišku, kaip apskritai bus organizuojamas sunkių neurochirurginių ligonių vežiojimas.

Sprendžiant pagal dabartinę tvarką, uostamiesčio greitosios pagalbos medikai sunkų neurochirurginį ligonį iš namų ar įvykio vietos turėtų vežti iki Klaipėdos universitetinės ligoninės, o tada – į Kauną? Ką sutaupysime sunkios būklės pacientą blaškydami per pusę Lietuvos, užuot tuojau pat suteikę jam pagalbą vietoje?

Tad reikiamų teisės aktų dar nėra, kaip žmonės bus vežami – nežinia. O kai kurios pacientų būklės, laiku nesuteikus pagalbos, gresia pavojumi gyvybei, prarastu darbingumu ar neįgalumu. Visuomenė praranda darbingą asmenį – ką sutaupome?

Atimamos ne retos ligos, o ištisos sritys

Šalies neurochirurgai sunerimę: iš tiesų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsakymais Kauno klinikų naudai perskirstomas ne kai kurių itin retų ligų, kurios ir šiaip nuo seno gydomos  Kaune, gydymas. LSMU Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikai prievartiniu būdu nukreipiamos ištisos neurochirurgijos sritys – vaikų neurochirurgija, kaukolės pamato neurochirurgija, neuroonkologija, neuroangiologija, funkcinė, epilepsijos ir stereotaktinė neurochirurgija.

Nemaža dalis šių sričių operacijų iki šiol sėkmingai atliekamos Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse (kai kurių operacijų – netgi daugiau nei Kauno klinikoje), dalis, tarkime, plyšusios smegenų arterijų aneurizmos, priskiriama prie skubiosios pagalbos.

Skaičiuojama, kad į Kauno klinikas iš kitų neurochirurgijos centrų per metus tektų persiųsti apie tūkstantį pacientų. Tai apie 30–35 proc. iš viso Lietuvoje atliekamų didžiųjų ir netgi dalis vidutinio sunkumo neurochirurginių operacijų – kasdienė neurochirurgų duona, praktinė veikla, be kurios jie negalėtų tobulėti.

Nuosprendis regioninei neurochirugijai?

„Juk tai iš esmės reiškia, kad Klaipėdoje bus sunaikintas per 10 metų suformuotas stiprus neurochirurgijos centras, keliems šimtams mūsų pacientų kasmet neurochirurginė pagalba taps sunkiau prieinama, o dabar sėkmingai didžiąsias operacijas su modernia įranga atliekantys puikūs gydytojai neurochirurgai, negalėdami operuoti, praras kvalifikaciją arba turės išvykti“, – dar vasarą sunerimęs kalbėjo KUL Neurochirurgijos klinikos vadovas A.Gvazdaitis.

Dviejuose jo vadovaujamos klinikos skyriuose jau seniai atliekamos įvairaus profilio neurochirurginės, tarp jų ir pačios sudėtingiausios, operacijos dėl galvos ir nugaros smegenų navikų, aneurizmų, malformacijų, insultų, traumų, stuburo diskų išvaržų ir skausmų bei periferinių nervų ligų.

„Klaipėdoje neurochirurgijos klinikos naujai steigti nereikia – ji jau yra, joje naudojamos naujausios šiuolaikinės technologijos, dirba ir operuoja patyrę, aukštos kvalifikacijos neurochirurgai. Ar visa tai, kas iki šiol teikė operatyvią pagalbą ligoniams, teks padėti ant lentynos? Kurgi čia taupymas? Ar esame tokie turtingi, kad lengva ranka nubraukiame ne tik įrangą, bet ir specialistus? – klausia A.Gvazdaitis. – O juk parengti kvalifikuotą neurochirurgą kainuoja labai brangiai.“

Sprendimai stumiami „buldozeriu“

Pastaraisiais mėnesiais SAM neurochirurginių paslaugų optimizavimo tvarką, kaip ydingą ir nepagrįstą, ne kartą viešai kritikavo žinomi visos šalies neurochirurgai, principinę poziciją dėl įstatymų ir paciento teisių pažeidimų išdėstė Lietuvos neurochirurgų draugija (LND).

Kurį laiką neurochirurgai dar viltingai lūkuriavo: pasikeitus sveikatos ministrams tikėtasi, kad akivaizdžiai LSMU Kauno klinikas proteguojantys SAM įsakymai bus atšaukti. Tačiau suinteresuotoji pusė – Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos atstovai – įsakymų įgyvendinimą stumia tiesiog buldozerio principu. Visavertė medikų ir sveikatos politikų diskusija nevyksta netgi ten, kur ji pirmiausia turėtų vykti – Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijoje.

„Kolegijai pateikiama klaidinga informacija: neva vykdant įsakymą į Kauną iš kitų miestų turėtų važiuoti tik apie šimtą neurochirurginių pacientų per metus, o iš Klaipėdos – vos per dvidešimt. Bet nutylima, kad tiek pacientų būtų tik pagal vieną to įsakymo straipsnį, tačiau pagal kitus du iš kitų miestų turėtų būti vežama operuoti apie tūkstantį, o iš Klaipėdos – keli šimtai pacientų. Mano bandymas atkreipti dėmesį į melą nebuvo išgirstas, o Lietuvos neurochirurgų draugijos pirmininkui Sauliui Ročkai apskritai neleista pasisakyti“, – piktinasi kolegijos posėdyje dalyvavęs A.Gvazdaitis.

Vis dėlto šalies neurochirurgai neketina susitaikyti su skandalinga padėtimi priimant visos šalies mastu lemtingus sprendimus. Lietuvos neurochirurgų draugijos valdyba pareikalavo atšaukti arba iš esmės koreguoti sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 10 d. įsakymus Nr. V-676 ir Nr. V-677.

Neurochirurgų draugijos valdybos vertinimu, SAM įsakymai sukurti nesilaikant teisėkūros principų, pagrįsti suinteresuotai šališka, iškreipta ir vienpusiška neurochirurgijos būklės Lietuvoje bei ES valstybėse ir pasaulyje analize, proteguoja LSMU Kauno klinikų interesus ir priverstinai monopolizuoja neurochirurgijos paslaugų teikimą, o tai prieštarauja šalies ir ES teisės aktams, pažeidžia  Lietuvos Konstituciją ir Konkurencijos įstatymą.

Minėti SAM įsakymai koreguotini, nes suardo šiuo metu funkcionuojančią natūraliai susiformavusią neurochirurgijos paslaugų teikimo sistemą, smarkiai pablogina neurochirurginių paslaugų prieinamumą ne Kauno apskričių gyventojams, pažeidžia paciento teisę rinktis gydymo įstaigą. Tai neabejotinai sukels Vakarų Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą ir protestą. Nemažai neurochirurginių pacientų, kurie anksčiau buvo operuoti Kaune, pakartotinei operacijai ir gydymui pasirenka KUL.

Gindami pacientų ir savo teises neurochirurgai ketina kreiptis į šalies ir ES institucijas, kad šios įvertintų SAM įsakymus profesiniu – neurochirurginiu, teisiniu, antimonopoliniu, antikorupciniu ir kitais aspektais.

Informacija pamąstymui: kiek kainuoja taupymas

  • Viena kelionė vežant pacientą iš Klaipėdos į Kauną kainuoja apie 600–700 Lt.
  • Šią sumą padauginę iš 500 (tiek ligonių su aneurizmomis, insultais ir navikais reikėtų pervežti iš Klaipėdos į Kauną) gausime 300–350 tūkst. Lt – tiek būtų išleista, jei visus neurochirurginius ligonius tektų vežti iki Kauno.
  • Lietuvoje penktadalio gyventojų pajamos – žemiau skurdo ribos. Viena kelionė iš Klaipėdos iki Kauno autobusu kainuotų apie 50 Lt ir truktų apie tris valandas, dar tiek pat – atgal. Ar patogu tai pacientui? Ar dažnai privažinės slaugyti ir lankyti saviškių atokių kaimų gyventojai? O juk sunkiems ligoniams po galvos, nugaros smegenų operacijų dažniausiai reikia ne tik pasiaukojamos slaugos, bet ir didžiulės moralinės artimųjų paramos.
  • Pavėluotas arba uždelstas specializuotos neurochirurginės pagalbos suteikimas dėl transportavimo didina neurokomplikacijų riziką, invalidizaciją, mirties atvejų skaičių. Skaičiuojant nacionaliniu mastu – tai papildomos išlaidos mūsų valstybei.

P.S. Iš visos Lietuvos per metus reikėtų pervežti apie tūkstantį, o iš Klaipėdos – apie 500 ligonių.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...