2010 Rugsėjo 21

Spaudos aktualija

Nepritars naminukės įteisinimui

veidas.lt

Nors naminė degtinė Lietuvoje jau daugelį metų yra nelegalus produktas, vargu ar surasi nors vieną suaugusį žmogų, kuris nėra ragavęs samanės. Bene 15 metų Seime ir Vyriausybėje kunkuliuoja aistros dėl „naminukės“ įteisinimo, tačiau jokių rezultatų iki šiol nepasiekta.

„Spėjama, kad rytoj Vyriausybė nepritars Seime įregistruotoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti stiprių tradicinių alkoholinių gamybą kaimo turizmo sodybose, nes pataisose nėra numatyta gamybos kontrolės mechanizmų“,- teigia žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Vyriausybei apsvarsčius minėtas pataisas, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys žurnalistams nurodė kelias priežastis, kodėl, jo vadovaujamos ministerijos nuomone, Vyriausybė tokioms pataisoms neturėtų pritarti.

“Tai, ką siūloma įteisinti kaip tradicinius namų gamybos alkoholinius gėrimus, nėra apibrėžta Alkoholio kontrolės įstatyme, kas būtų laikoma tradiciniais namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais. Aš esu įsitikinęs, kad produktas, kuris visuomet buvo nelegalus, negali būti laikomas tradiciniu alkoholiniu gėrimu, turiu omenyje, naminę degtinę. Kitas dalykas, Seime patvirtinta Vyriausybės veiklos programa numato veiksmus ir siekius mažinti alkoholio sunaudojimą”, – kalbėjo R.Šukys.

Anot jo, jei būtų numatyta, kad naminukės legalizavimas būtų kaimo turizmo dalis arba kulinarinio paveldo įteisinimas, o “gamybos procesas būtų demonstruojamas, duodama paragauti, dovanojama turistams”, tai prieštarautų dabartinėms įstatymo nuostatoms, kurių nesiūloma keisti.

Tad gaminti naminę degtinę kol kas tenka pogrindžio sąlygomis. Dabar įstatymai už naminės degtinės, raugalo arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, įsigijimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą numato administracines baudas nuo 300 iki 1500 litų.

Taip pat kaime per darbymetį nereti atvejai, kai dalis užmokesčio už darbą atseikėjama pinigais, dalis – namine degtine. Ypač tai praktikuoja senyvo amžiaus kaimo žmonės. Todėl dažnas kaimo gyventojas išvaro nedidelį kiekį šio gėrimo – ne parduoti, o grynųjų pinigų trūkumui kompensuoti. Ekonominiai dėsniai veikia ir kaime – kam pirkti 16-18 litų kainuojančią „valstybinę“, kurios stiprumas siekia 36-40 laipsnių, jei už triskart mažesnę sumą (5-6 Lt.) gali nusipirkti 60 laipsnių stiprumo naminės.

Naujienų agentūra BNS informuoja:

“Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ES direktyviniai dokumentai reglamentuoja pareigą griežtai kontroliuoti alkoholinių gėrimų gamybą tiek gamybos, tiek realizacijos proceso metu saugumo ir kokybės požiūriu. Pateiktame įstatymo projekte šie klausimai nėra išspręsti”, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas.

“Be abejonių, yra ir kitokių požiūrių, o galutinis sprendimas bus priimtas trečiadienį Vyriausybės posėdyje, matyt, bus balsuojama”, – sakė R.Šukys.

A.Macijauskas savo ruožtu teigė, jog, Žemės ūkio ministerijos nuomone, kaimo turizmo sodybas turintys ūkininkai galėtų naminukę gaminti, “nes tokia praktika yra daugelyje Europos valstybių”.

“Išreiškėme nuomonę, kad pritartume tokiam grupės Seimo narių siūlymui, tačiau sutinkame su Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija, kad norint iš esmės pritarti tokiam įstatymo pakeitimui reikėtų atkreipti dėmesį, jog pagal dabartinę pakeitimo redakciją nėra užtikrinama kontrolė, nėra numatoma, kas ir kaip išduos licencijas, kokios ekonominės sankcijos bus taikomos už pažeidimus”, – aiškino A.Macijauskas.

“Jeigu įstatymo iniciatoriai papildytų projektą minėtais dalykais, galėtume toliau svarstyti tokio įstatymo priėmimą. Man atrodo, Vyriausybės išvada tokia ir bus, kadangi projekte nėra numatyti išvardyti dalykai, Vyriausybė šitokiam projektui nepritars”, – dėstė viceministras.

Pasak jo, ūkininkai, turintys kaimo turizmo sodybas, “yra subrendę alkoholinių gėrimų gamybai”, Žemės ūkio ministerija būtų linkusi leisti ūkininkams savo sodybose naminę degtinę pardavinėti. Tai esą sumažintų nelegalios prekybos apimtis ir biudžetui duotų apie 8 mln. litų pajamų per metus.

Minėto įstatymo pataisose yra numatyta, kad ūkininkams, kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai “leidžiama per kalendorinius metus gaminti ne daugiau kaip 1000 litrų ne didesnės kaip 65 tūrio procentų etilo alkoholio koncentracijos alkoholinių gėrimų”.

„Respublika“ rašo:

„Be samanės žlunga tradicijos. Vyriausybė jau trečią kartą grįžta prie siūlymų legalizuoti naminę degtinę. Sveikatos apsaugos ministerija savo neigiamos nuostatos nepateikė, o štai Žemės ūkio ministerija net užsakė tyrimus, kurie neva įrodo samanės naudą šalies ekonomikai.

Pernai Seimas po pateikimo pritarė grupės Seimo varių siūlymui, numatančiam galimybę gaminti ir parduoti ribotą kiekį – iki 1000 litrų per metus ne stipresnės nei 65 laipsniai naminės degtinės kaimo turizmo sodybose kaip tradicinio kulinarinio paveldo produktą.

Šiuo metu policijos pareigūnai, aptikę naminės degtinės fabrikėlius, jų pagamintą kulinarinį paveldą sunaikina, naminės varymo aparatus konfiskuoja, o degtindariai baudžiami administracinėmis baudomis.

Samanės šalininkai aiškina, kad kaimo turizmo sodybų svečiams būtų demonstruojamas naminės degtinės gamybos procesas, o produktą svečiai galėtų vartoti vietoje arba nusipirkti kaip tradicinį lietuvišką suvenyrą.

ŽŪM atstovai sako, kad „kaimo turizmo sodybose jokia gamyba nevyksta, norima legalizuoti ir reglamentuoti tų gėrimų gamybą, kad ja užsiimtų ūkininkai, turintys kaimo turizmo sodybas“.

Svarbiausia, kad samanės gamintojai valstybės iždą papildytų 8,8 mln. Lt akcizo mokesčio. Dar 1,5 mln. Lt sudarytų įplaukos už licencijas. Namudine alkoholio gamyba užsiimtų iki 300 registruotų ūkių, turinčių kaimo sodybas.

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministras  Raimundas Šukys yra neva kategoriškas: „Aš esu įsitikinęs, kad produktas, kuris visada buvo nelegalus, negali būti laikomas tradiciniu alkoholiniu gėrimu, turiu omenyje naminę degtinę“.

„Verslo žinios“ praneša:

Vyriausybė jau kone metus neišdėsto savo pozicijos dėl galimybės ūkininkams legaliai varyti naminę degtinę. Svarstoma, kad ministrų kabinetas iš esmės pritaria šiai idėjai, tačiau reikalaus, jog būtų nustatytas griežtesnis šio verslo kontrolės mechanizmas.

Seimas pernai spalį po pateikimo pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kurios kaimo turizmo sodybų savininkams leistų gaminti naminės gamybos gėrimus – ne daugiau kaip 1000 litrų per metus. Vyriausybė jau tris kartus, tačiau nesėkmingai bando sudėlioti savo išvadą dėl naminės varymo.

Aušrys Macijauskas, žemės ūko viceministras, pažymi, kad Latvija neseniai priėmė tokį įstatymą. „Sutinkame sveikatos apsaugos ministerijos pozicija, kad norint iš esmės pritarti tokiam įstatymo projektui reikėtų atkreipti dėmesį į kontrolę.

„Slovakijoje, Čekijoje ūkininkas gali pasidaryti naminės degtinės, tačiau jis negali jos pardavinėti, o vadinamojo austriška sistema numato, kad ūkininkas gali ir pardavinėti gėrimus, tačiau tik toje vietoje, kur jie gaminami. Mes linkstame prie austriškos sistemos“, – sakė A. Macijauskas. Jis prognozuoja, kad įteisinus naminės degtinės darymą kaimo ūkiuose, nelegalios degtinės varymas sumažėtų.“

„Delfi“ skelbia:

Kone po metų prie naminės degtinės dalinio legalizavimo grįžę ministrai ir vėl išsiskirstė nepriėję prie bendros nuomonės. Siūlymas leisti ūkininkams kaimo turizmo sodybose virti ir pardavinėti naminę degtinę pritarimo nesulaukia jau ne vienerius metus.

„Alkoholio kontrolės įstatyme nėra apsibrėžta, kas būtų laikoma tradiciniais namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais. Aš esu įsitikinęs, kad produktas, kuris visuomet buvo nelegalus, negali būti laikomas tradiciniu alkoholiniu gėrimu, turiu omenyje, naminę degtinę, apie kurią dažniausiai kalbama“, – po Vyriausybės pasitarimo sakė sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

Jo vadovaujama ministerija ne kartą pateikė neigiamą išvadą dėl šio siūlymo. Ministras priminė, kad Seimas yra patvirtinęs Vyriausybės programą, kurioje nurodomas siekis mažinti alkoholio suvartojimą.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra linkusi pritarti pasiūlymui, tačiau prieš tai esą reikėtų numatyti, kokia bus kontrolė, kokios ekonominės sankcijos grėstų, numatyti, kas ir kaip išduos licencijas, kaip bus galima jų netekti.

„Kaimo turizmo sodyboje nieko legalizuoti nereikia, nes tokios gamybos ten paprasčiausiai nėra. Mes norime reglamentuoti tų gėrimų gamybą, kad šia gamyba galėtų užsiimti ūkininkai, turintys kaimo turizmo sodybas. Ten jau yra kontrolė, nes šiose sodybose gaminamas maistas, jos nuolat yra tikrinamos“, – sakė ŽŪM viceministras Aušrys Macijauskas.

Seimas dar pernai pradėjo svarstyti siūlymą kaimo turizmo sodybose virti ir parduoti ribotą kiekį „naminukės“ ne stipresnės nei 65 laipsniai. Šiuo metu šio gėrimo gamyba gyventojams yra uždrausta.

Seime yra įregistruotos Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Akcizų ir Alkoholio kontrolės įstatymų pataisos, numatančios, kad ūkininkui, turinčiam kaimo turizmo sodybą ir Žemės ūkio ministerijoje užsiregistravusiam kaip amatininkui-degtindariui, būtų leista mokant pusę dabartinio akcizo per metus pagaminti ne daugiau tūkstančio 0,5 litro talpos „naminukės“ butelių.

Šiuo gėrimu ūkininkas galėtų vaišinti savo sodybos svečius, o dalį parduoti savo sodyboje.

„Mes negalime apsimesti, kad veiksmas nevyksta, jis tiesiog vyksta nelegaliai. Mes važinėjame po kaimynines šalis ir matome, kaip ši problema yra sprendžiama. Nedideliais kiekiais vartojama naminė degtinė nesukels grėsmės tautai, tiesiog norintys paragauti šio gėrimo galės padaryti tai saugiau“, – DELFI anksčiau sakė vienas iš septynių parlamentarų, įregistravusių „naminukę“ legalizuojančias įstatymų pataisas, Audrius Endzinas.

Trejus metus dirbusi tarpžinybinė darbo grupė atlikusi tyrimą nustatė, kad naminė degtinė yra kulinarinis paveldas.

„Tai yra Lietuvos kulinarinis paveldas, kuris yra saugotinas ir eksponuotinas. Taigi būtų rodoma atvirai, kaip degtindarys daro degtinę. Atlikti tyrimai taip pat rodo, kad šis produktas yra nekenksmingas žmogaus sveikatai, jis yra vartotinas, be abejo, normaliais kiekiais“, – sakė Nacionalinės naminės degtinės gamintojų asociacijos asamblėjos pirmininkas Vytenis Neverdauskas.

Šiuo metu Lietuvoje yra draudžiama prekyba alkoholiu nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto. Taip pat nuo šių metų pradžios draudžiama vartoti alkoholį automobilio salone bei vežtis atidarytą svaigalų pakuotę. Masiniuose renginiuose ir mugėse nebeleidžiama prekiauti stipriais alkoholiniais gėrimais, tačiau ir toliau galima nusipirkti natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 proc., parodose – 13 proc. Šių sugriežtinimų iniciatorius, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas yra pasiryžęs leisti alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...