2014 Rugsėjo 27

Nepažinta Turkija: senovinės mečetės, baklavos simbolika ir haremo istorijos…

veidas.lt

Turkija – ko gero, labiausiai keliautojų nuvertinta šalis: daugelis atostogautojų nugula beveidžių viešbučių rezervatuose, taip ir neišvysdami tikrojo šalies veido ir istorinio palikimo.

 

Turkijos ambasados duomenimis, tikimasi, kad iki šių metų galo Lietuvos turistų į Turkiją skaičius išaugs iki 100 tūkst. Tokios prielaidos daromos pagal pirmojo pusmečio keliautojų srautą: iki birželio galo šalyje jų apsilankė beveik 50 tūkst. Jokia paslaptis, kad didžiosios dalies, apie 90 proc., turistų pagrindinis tikslas – tingiai padrybsoti viešbučio teritorijoje prie turkio spalvos baseino, naudojantis paslauga „viskas įskaičiuota“, o už viešbučio tvoros retokai ir nosį iškišant.

Na, nebent susigundoma keliais turistiniais objektais: pagal gido komandą praskuodžiama pro Efesą, kurį, pasak legendų, prieš 3 tūkst. metų įkūrė karingosios amazonės, užmetama akis į fantasmagoriškąją Kapadokiją, stebinančią „fėjų kaminais“ – keistų formų grybų pavidalo uolų dariniais, kuriuose žmonės buvo įsirengę ištisus požeminius miestus, aplankomos baltos Pamukalės terasos ir pabraidžiojama po karštąsias mineralines versmes, tada kokiam pusvalandžiui užšokama į Hierapolį – antikinį kurortą, na, ir dar lieka Stambulas su turgumi, Mėlynąja mečete ir Šv. Sofijos soboru.

Skuosdami miestų gatvėmis turistai dar spėja susipažinti su Turkijos virtuve – paskubomis sukimšti kebabą ar kokį pirmą pasitaikiusį saldėsį, ir atostogų programa maksimaliai įgyvendinta!

„Deja, pažintis su Turkija dar nė neprasidėjo“, – šypteli sakydama vertėja ir turkų kultūros entuziastė Urtė Navalinskaitė, ne kartą keliavusi po šią šalį.

Plačiomis akimis ir atvira širdimi

„Mano svajonė – kad tie lietuviai keliautojai, kurie važiuoja į pajūrį, atkreiptų šiek tiek dėmesio ir į kitus dalykus, ne tik į jūrą ir smėlį. Turkija – tai šalis, kurią reikia stebėti plačiomis akimis ir atvira širdimi“, – pasakojimą pradeda Urtė ir priduria, kad pati į viešbučių rezervatus pajūryje beveik nebuvo įkėlusi kojos, tačiau miestus – Stambulą, Bursą, sostinę Ankarą, Koniją ir galybę mažų miestukų yra išmaišiusi nuodugniai.

Turkija – tai šalis, kurioje gausu įvairių epochų ir istorinių tarpsnių paveldo: graikų, romėnų, seldžiukų, osmanų. Keliaudamas tik spėk dairytis į visas puses. Tai šalis, kurios istorinis paveldas vis dar slypi visai šalia, o kartais tiesiog po kojomis. „Štai visai neseniai artojas ardamas lauką netikėtai atrado nuostabiai išsilaikiusį, spindintį visomis spalvomis mozaikinį grindinį. Rytinėje šalyje gausu istorinių miestų likučių. O kur dar pačių turkų paveldas – išlikusios osmanų tvirtovės, tokios kaip Adana, kurioje aiškiai matomas ir romėnų, ir hetitų, ir osmanų palikimas, Gazentepas – garsus tvirtove ir baklava, Džumalikizikas – autentiškas Osmanų imperijos kaimelis“, – vardija mergina.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-37-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...