2012 Sausio 17

Nepakeisti antikonstituciniai įstatymai – lyg nepalaidoti negyvėliai

veidas.lt


Apie pusšimtį nuostatų daugiau nei trisdešimtyje teisės aktų prieštarauja Konstitucijai ar kitiems įstatymams. Tačiau kai kurios jų taip vegetuoja jau keliolika metų.

Konstituciniam Teismui (KT) valdantieji paskelbė karą – kaip kitaip pavadinti tai, ką užvirė valdančiosios koalicijos politikai, pralaimėję konstitucinį ginčą dėl Mokslo ir studijų įstatymo. Valdantieji apsimeta nepastebėję KT nutarimo nuorodos, kad „įstatymų leidėjui kyla pareiga nedelsiant užpildyti teisinio reguliavimo vakuumą, kitaip gali būti sutrikdytas valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas“, ir sakė svarstysią, kaip pakeisti įstatymą, neskubėdami, sulaukę pavasario. Tačiau opozicijai pradėjus rinkti parašus dėl neeilinės sesijos ir patys suskubo ją inicijuoti. Lig tol skubesnis darbas jiems atrodė prašyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apsvarstyti KT teisėjus, mat keli jų patys dėsto universitetuose, tad neva galėję būti šališki. Bet ir čia įstatymų leidėjai pasirodė neišmanėliai: KT teisėjų veikla ir elgesys gali būti vertinamas vieninteliu Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme numatytu būdu – per apkaltos procesą, kurį pradėti gali tik tik jie patys Seime.
Tačiau bandymas bent jau atitolinti sprendimą dėl Mokslo ir studijų įstatymo nekonstitucinių nuostatų – jokia išimtis. Politikai ignoravo ir tebeignoruoja ne vieną mūsų valstybėje neginčijamo statusą turinčio Konstitucinio Teismo išbrokuotą teisės aktų nuostatą. Dabar tokių – apie pusšimtį per trisdešimtyje teisės aktų.

Mokslo ir studijų įstatymo likimas buvo aiškus

KT nutarimas dėl Mokslo ir studijų įstatymo sukėlė stebėtinai daug aistrų, nors KT poziciją buvo lengva prognozuoti.
Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris aiškina, kad kartais įstatymus būtina taisyti dėl to, kad suformuluojama nauja KT doktrina, kurios iki tol nebuvo. Tačiau politikai dažnai apsimeta jos nepastebintys.
„Kad šis įstatymas bus pripažintas antikonstituciniu, buvo aišku nuo 2002 m., ką ten – net nuo 1994 m. Bet Konstitucija sau, o politinė valia sau. 2009 m. Konstitucinis Teismas išaiškino savo 2002 m. nutarimą analogišku klausimu. Aiškiau nebūna. Atrodo, imk ir taisyk įstatymą. Tai ne. Premjeras sudarė savų žmonių „darbo grupę“, tik vienas kitas iš šalies. O grupė parašė išvadą „kaip reikia“, atseit naujasis įstatymas dar nebuvo tirtas, o anas nutarimas buvo dėl kito įstatymo, taigi viskas gerai. Jie ten mus visus kvailais laiko, ar ką?“ – piktinasi E.Kūris.
Tačiau net tais atvejais, kai KT pirštu parodo, ką pataisyti, politikai metų metais delsia pakeisti įstatymo normą. Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, vienintelis parlamentaras, dirbantis Seime nuo pat pirmosios kadencijos, sako, kad pernai vienu ypu pavyko panaikinti kelis Seimo dokumentus, dar 1993–1994 m., pirmaisiais KT darbo metais, pripažintus nekonstituciniais. Politikos senbuvis džiaugiasi, jog pavyko perlaužti klaidingą nuomonę, kad kai kuriais atvejais po KT nutarimo apskritai nereikia priiminėti jokių papildomų teisės aktų, mat antikonstitucinis įstatymas ir taip negali būti taikomas.

Seimo ir Konstitucinio Teismo pingpongas
Vis dėlto kai kurie teisės aktai kaip stalo teniso kamuoliukai skraido tarp Seimo ir Konstitucinio Teismo keliolika metų. Č.Juršėnas prisimena tokius buvus nuosavybės atkūrimo klausimus reglamentuojančius teisės aktus. Lig šiol nepavyko tinkamai sutvarkyti Medžioklės įstatymo, kurį Seimas taisė, bet vėl ne taip, kaip reikėjo, ir dabar jis vėl – tarp KT išbrokuotų, bet lig šiol Seimo nepataisytų. Vis į KT grįžtantis akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas lig šiol nepataisytas taip, kad neprieštarautų kitiems teisės aktams.
Būna, kad Seimas kelerius metus nieko ar beveik nieko nedaro, o kai galiausiai imasi taisyti įstatymą, tai padaro blogai, nes labai skuba. „Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos pripažintos antikonstitucinėmis dar 2007 m. pradžioje. Įstatymą ėmė taisyti likus pusmečiui iki naujų rinkimų. Ir vėl jo nuostatos pripažintos antikonstitucinėmis. Po tų rinkimų praėjo beveik metai, bet, atrodo, pataisomis niekas neužsiima“, – konstatuoja E.Kūris.
Jis primena ir Teismų įstatymą: 1999 m. antikonstitucinėmis buvo pripažinta daug jo nuostatų, tačiau naujas įstatymas atsirado tik 2002 m. „Švelniai tariant, vėl prastas, nes po kelerių metų daug jo nuostatų taip pat neišlaikė konstitucingumo patikros egzamino“, – teigia E.Kūris.
Autoritetingas teisininkas pripažįsta: Seimas – marga, fragmentuota politinė institucija, todėl sutarimo paieškos užtrunka. Juk dažnai nepakanka vien panaikinti antikonstitucinėmis pripažintų nuostatų – vietoje jų turi atsirasti kitos. Vadinasi, reikia susitarti, kaip taisyti tokį įstatymą.
Bet dažnai tiesiog nenorima taisyti antikonstitucinėmis pripažintų nuostatų. „Pernai panaikino vieną kitą 1993–1994 m. antikonstitucinį Seimo nutarimą – po tiek metų! Kažko vis laukiama. Ko? Antai pernai antikonstitucinėmis buvo pripažintos kelios Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos. KT buvo beveik pusmečiui atidėjęs nutarimo oficialų paskelbimą, taigi ir įsigaliojimą, kad nesusidarytų teisinis vakuumas ir Seimas turėtų laiko pataisyti įstatymą. Tai išskirtinis atvejis, tik ketvirtas per du dešimtmečius. Pavyzdžiui, 2002–2003 m. Seimas tokiomis aplinkybėmis suskubo per porą mėnesių pakeisti Vietos savivaldos įstatymą. O dabar ar pataisė įstatymą? Ne. Juodžiausias teisinis nihilizmas. Nežinau, kokiu įstatyminiu pagrindu buvusiems teisėjams šiandien skaičiuojamos pensijos. Kam rūpi“, – Seimu piktinasi E.Kūris.

Teisines bakchanalijas lemia požiūris
Advokatas Kęstutis Lipeika sako negalįs suvokti, kaip galima ignoruoti nekvestionuojamą taisyklę: jei KT pripažįsta teisės aktą ar jo dalį neatitinkančiais Konstitucijos, institucija, kuri jį priėmė, privalo jį keisti. „Dabar dėl Mokslo ir studijų įstatymo vyksta labai keistos diskusijos: premjeras, švietimo ir mokslo ministras sako – kam skubėti. Jei įstatymo dalys prieštarauja Konstitucijai, negalima sakyti, kad nėra jokios skubos, – tai didelė bėda taikant įstatymą“, – pabrėžia K.Lipeika.
Nekonstituciniu pripažintas teisės aktas neturi būti taikomas, vykstant ginčui teisme juo nesivadovaujama. Tačiau paprasti „teisės vartotojai“ klaidinami, nes skaitydami aktą dažniausiai mato tekstą be atitinkamų išlygų. O, kaip rodo teisėjų pensijų atvejis, kartais net kelerius metus vadovaujamasi nežinia kuo.
Pagal mūsų Konstituciją Konstitucinis Teismas, kitaip nei kai kuriose kitose šalyse, nepanaikina paties akto, bet tas aktas netenka galios ir negali būti taikomas. „Tai tarsi negyvėlis, kurį dar reikia palaidoti: jame teisės nebėra, bet pats antikonstitucinis aktas ar jo nuostata formaliai yra“, – taikliai įvardija buvęs KT pirmininkas E.Kūris.
Seimo statute nurodyta: įsigaliojus KT nutarimui parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas ar kuris nors kitas jo pavedimu ne vėliau kaip per tris mėnesius turi pateikti tokio teisės akto pakeitimo projektą. Tačiau, žinoma, baigtinio termino, per kiek turi būti priimtas pataisytas įstatymas, nėra. „Būna, kad komitetas pasiūlo, Seimas atmeta, ir sukasi ratas“, – aiškina Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas. Jis tikisi, kad tik ką paskelbtas Seimo valdybos raginimas komitetams ieškoti laiko pataisyti nekonstituciniams teisės aktams bus išgirstas.
Tačiau „Veido“ pašnekovai teisininkai sako, kad KT nutarimų ignoravimas – tik viena šios dienos politikų požiūrio į teisėkūrą iliustracijų. Advokatas K.Lipeika atkreipia dėmesį į nevykusių teisės aktų kiekio didėjimą. Štai pernai KT nekonstitucinėmis pripažino tris kartus daugiau teisės aktų normų nei 2010 m.
„Tokios nekokybiškos teisėkūros, kaip dabar, Lietuvoje nėra buvę per visą nepriklausomybės laikotarpį. Atrodo, kad politinei valdžiai teisė kelia alergiją, jai teisės nebereikia. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas paverstas politinių nurodymų vykdytoju, ne patarėjais, bet pritarėjais. O Ministro Pirmininko tarnyboje iš viso neliko Teisės departamento, tik skyriukas. Tai nėra ko stebėtis, kai imama kliedėti apie neteisėtų statybų Neringoje įteisinimą, o mokesčių reforma virsta bakchanalija. Kur ėjome, ten ir nuėjome“, – piktinasi E.Kūris.

Buvęs KT pirmininkas prof. E.Kūris: „Politinei valdžiai teisė kelia alergiją.“

Nepakeisti antikonstituciniais pripažinti įstatymai – nepalaidoti negyvėliai

Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, tačiau nepakeisti teisės aktai ar jų dalys

Teisės aktas ar jo dalis    KT nutarimo data
1. Įstatymo dėl Aukščiausiojo, Apeliacinio, apygardų teismų įsteigimo, prokuratūros reformavimo nuostata    1994 m.
2. AT 1990 m. gegužės 10 d.nutarimo nuostata dėl Lietuvos radijo ir TV statuto    1995 m.
3. Seimo nutarimo dėl V.Nikitino atleidimo iš generalinio prokuroro pareigų nuostata    1998 m.
4. 1998 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto nuostata    1999 m.
5. AB „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“, „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo nuostatos    2000 m.
6. Administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatos    2000 m.
7. Seimo statuto nuostata dėl posėdžio pirmininko sprendimų    2001 m.
8. Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos    2002 m.
9. Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinis įstatymas    2002 m.
10. AB „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“, „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo nuostatos    2003 m.
11. Medžioklės įstatymo nuostatos    2005 m.
12. AB „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“, „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo nuostatos    2005 m.
13. Peticijų įstatymo nuostatos    2006 m.
14. Konstitucinio Teismo įstatymo nuostata    2006 m.
15. Civilinio kodekso nuostata    2007 m.
16. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostata    2007 m.
17. Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos    2008 m.
18. Tabako kontrolės įstatymo nuostata    2008 m.
19. Notariato įstatymo nuostata    2010 m.
20. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos    2010 m.
21. Valstybinių pensijų įstatymo nuostata    2010 m.
22. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostata    2010 m.
23. Elektros energetikos įstatymo nuostatos    2010 m.
24. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostata    2010 m.
25. Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostata    2011 m.
26. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos    2011 m.
27. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostata    2011 m.
28. Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostata    2011 m.
29. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatos    2011 m.
30. Vidaus tarnybos statuto nuostata    2011 m.
31. Aukštojo mokslo ir studijų įstatymo nuostatos    2011 m.

Šaltinis: Seimas, Konstitucinis Teismas

Teisės aktų ar jų normų, Konstitucinio Teismo pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, skaičius*
23    97    15    18    14    18    57
2005 m.    2006 m.    2007 m.    2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m.
* Iš viso 1993–2011 m. – 554
Šaltinis: Konstitucinis Teismas

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...