2013 Spalio 16

Neformaliojo ugdymo ekspertas: diplomo reikšmė versle vis mažesnė

veidas.lt


„Darbdaviai, ypač verslo sektoriuje, vis daugiau dėmesio kreipia ne į formalias kompetencijas įrodantį išsilavinimo diplomą, o į pasitikėjimą savimi, entuziazmą, komunikabilumą, praktinius sugebėjimus.

Tai yra tuos įgūdžius, kurių žmonės įgyja neformaliojo ugdymo metu, dalyvaudami mokymuose, seminaruose, nevyriausybinių organizacijų veikloje, tarptautinių mainų programose ir pan.“, – tendencijas darbo rinkoje apžvelgia Žilvinas Gailius, neformaliojo ugdymo ekspertas.
Apie neformaliojo ugdymo svarbą ir reikšmę darbo rinkai bus diskutuojama ir spalio 22–25 dienomis Kaune vyksiančiame pirmajame Rytų partnerystės Jaunimo forume. Jame dalyvaus jauni žmonės ir dirbantys su jaunimu iš Europos bei Pietų Kaukazo šalių.
Pasak Ž. Gailiaus, šiuo metu darbo rinka nori atsakingų, pasitikinčių savimi ir gebančių dirbti komandoje žmonių, dažnai jau turinčių ir praktinių įgūdžių. Įmonės, ypač tos, kurių veikla aprėpia visą pasaulį, mėgsta kandidatams pateikti praktines užduotis, susijusias su būsimo darbo specifika.
„Dažniausiai žmonės, kurie buvo susidūrę su neformaliuoju ugdymu, tas užduotis atlieka kūrybiškiau, greičiau. Jie ir per pokalbius elgiasi laisviau, moka save pristatyti, lengviau atsakinėja į klausimus, aiškiau supranta, ką jie iš tikrųjų sugeba. Darbdavys šiuos privalumus pokalbio metu puikiai pastebi. Jam svarbiau, kiek gali prisiimti atsakomybės ir ar pasitiki savimi, o ne turimas diplomas“, – teigia VšĮ „Kitokie projektai“ partneris, konsultantas Ž. Gailius.
Tarptautinis bendradarbiavimas – privalumas
Pastebima, kad darbo rinkai vis labiau globalėjant vienu iš esminių reikalavimų darbuotojams tampa patirtis tarptautinių mainų programose, tarptautinio bendradarbiavimo srityje.
Pasak Ž. Gailiaus, tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimai šiuo metu darbo rinkoje yra vieni iš prioritetinių neformaliojo ugdymo veiklos sričių. Jam pritaria ir Lilija Gerasimienė, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) direktorė.
„Jaunam žmogui tiesiog būtina nors kartą gyvenime sudalyvauti tarptautinėje mainų programoje, savanoriauti ar išbandyti kitą neformalią veiklą. Tai leidžia kitu kampu pažiūrėti į save ir supantį pasaulį, išmokti dirbti komandoje, patobulinti užsienio kalbą. Į neformaliojo ugdymo metu įgytas kompetencijas jau atkreipia dėmesį ir darbdaviai, tačiau norėtųsi, kad į jas būtų atsižvelgiama vis dažniau“, – pripažįsta JTBA direktorė.
Neformaliajame ugdyme jaunimas dalyvauja projektuose, mokymuose ar seminaruose ir ten įgauna patirties, kuri reikalinga darbdaviams. Jie išmoksta organizuoti savo veiklą, valdyti krizes, savarankiškai priimti sprendimus ir įvertinti jų reikšmę.
L. Gerasimienės teigimu, bet kokia kita veikla ir kiti įgūdžiai labai vertinami tiek darbdavių, tiek eilinių darbuotojų, politikų ar švietimo sektoriaus atstovų tokiose šalyse kaip Belgija, Liuksemburgas, Olandija. „Deja, bet Lietuvoje požiūris dar šiek tiek abejingas“, – sako L. Gerasimienė.
Apie neformalųjį ugdymą – tarptautiniame forume
Neformaliojo ugdymo svarbos ir darbo su jaunimu klausimai bus aptariami kitą savaitę, spalio 22–25 dienomis Kaune vyksiančiame pirmajame Rytų partnerystės Jaunimo forume, kurį organizuoja JTBA. Tai – vienas svarbiausių jaunimui skirtų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių.
Planuojama, kad forume dalyvaus apie 240 jaunimo lyderių, jaunimo organizacijose dirbančių darbuotojų, jaunimo politikos atstovų iš Europos Sąjungos programos „Veiklus jaunimas“ ir šešių Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...