2015 Lapkričio 16

Neatlygintina kraujo donorystė: svarbūs pokyčiai mūsų visuomenėje – PR

veidas.lt

Žodis donoras (lot. donare) reiškia dovanoti, dono – dovanoju. Jame ir slypi neatlygintinos kraujo donorystės prasmė. Ką reiškia pačiam donorui ši kilni misija?

Angelė Adomaitienė

Garbės donoro vardu per tradicinę Lie­­tu­vos neatlygintinų kraujo donorų padėkos šventę, įvykusią lapkričio 6-ąją, ap­­do­va­no­ta Da­nutė Mikalauskienė sako, kad do­no­rystė – tai neapsakomas džiaugsmas, kurio nie­­­­ka­da ne­pajus neaukojęs kraujo.

„Tai nieko nekainuoja ir yra pati paprasčiausia pagalba, kurią gali suteikti ligos ar nelaimės iš­tik­tam žmogui. Aš tikiu, kad mano kraujas, pa­te­kęs į tokio žmogaus organizmą, atneša jam nau­ją gy­­­­venimą. Dėl to man labai gera“, – jausmais da­­­­li­jasi daugiau kaip dešimtmetį savo kraujo do­va­no­­janti Danutė. Panašiai kalba ir kiti Gar­bės do­­­­no­rai, ypač tie, kuriems kažkada te­ko gelbėti ar­­­timuosius savo ir kitų donorų krauju.

Iš viso tradicinėje Lietuvos neatlygintinų krau­jo donorų padėkos šventėje Garbės donoro var­das buvo suteiktas 32 donorams. Svei­katos ap­saugos ministras įsakymu jį suteikia do­no­rams, da­vusiems kraujo 40 ir daugiau kartų. Tokių žmonių Lietuvoje yra daugiau nei 120.

 

Kraujui nėra dirbtinio pakaitalo

Žmogaus kraujas unikalus ir iki šiol dar ne­sukurtas dirbtinis pakaitalas, kuris galėtų pakeisti do­noro kraują onkologiniams ir kitiems ligoniams, gimdyvėms ar sužeistiesiems.

Lietuvoje per metus prireikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų galima atlikti sudėtingas chirurgi­­nes operacijas, išgelbėti nukraujavusius po trau­­­mų ir avarijų, susirgusius ūminėmis kraujo ir kitomis gyvybei pavojingomis ligomis žmones. To­­­kiais atvejais vienintelis kraujo šaltinis – kiti žmo­­­nės, sveiki ir galintys pasidalinti savo krauju.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) kraujo kom­­­ponentais aprūpina 73 šalies ligonines. Vien pernai NKC atliko 62 tūkst. donacijų, t. y. kra­ujo paėmimo kartų, o iš viso Lietuvoje jų at­­­likta apie 90 tūkst. Lietuvos teisės aktai leidžia vy­rams duoti kraujo 6 kartus per metus, mo­terims – 4 kar­­tus, tačiau vidutiniškai donoras kraujo centre per metus apsilanko tik 1,6 karto. NKC dirba dau­­giau nei 200 darbuotojų – gy­dy­­tojų, medicinos biologų, slaugytojų, laborantų ir kitų specialistų. Šiam kolektyvui va­do­vaujanti Joana Bi­kul­čienė teigia, kad Lie­tu­vo­je krau­­­jo do­norystės sistema šiuo metu veikia la­­b­ai gerai, ligoninėms ne­reikia jaudintis dėl krau­­jo trūkumo, nes šis rūpestis ir atsakomybė gu­la ant kraujo centro darbuotojų pečių. Nei šią vasarą, nei pernai nebuvo at­vejų, kad ligoninė­se dėl kraujo komponentų trūkumo būtų atidė­tos operacijos.

 

Neatlygintina donorystė tampa realybe

Lietuvoje neatlygintinos kraujo donorystės pro­­pagavimo programa pradėta įgyvendinti 2003 m.
Po poros metų neatlygintina donorys­­tė sudarė 15,9 proc. donacijų, o pastaruoju me­­tu itin išaugo.

„Dar 2013 m. sausį neatlygintinų donorų bu­­­­­­vo tik 25 proc., o šių metų spalį jų turime be­­­­­­veik 81 proc., tad vis daugiau žmonių su­pranta donorystės prasmę. Per šiuos metus nu­tilo visi skanda­lai, visuomenėje žinomi asmenys ir politikai ven­­gia nepamatuotų pasisakymų donorystės te­ma, kraujo donorystės įstaigos ir donorų organizacijos pasirašė susitarimą dėl at­sa­kingo informacijos sklei­­dimo. Juk bet koks ne­­­­aiškumas labai nei­­­gia­mai atsiliepia donorystei. Kraujo centro dar­­buo­tojai dirba negailėdami jėgų, todėl būdavo skau­du kai koks nors ne­at­sakingas, nieko ben­dro su tikrove neturintis pa­reiškimas, paleisda­vo vė­jais visas mūsų pa­stangas“, – prisimena NKC va­do­vė.

„Neatlygintina donorystė Lietuvoje, kaip ir pa­­­­žangiose šalyse, tampa realybe. Visiškai pereiti prie neatlygintinos donorystės esame įsiparei­goję iki 2020 metų. Be to, siekiame, kad žmo­­­­gus duoti kraujo ateitų bent dukart per me­­­­­­­tus. Tai naudinga ir donoro sveikatai, ir vi­suo­­­­­­menei“, – sako J.Bikulčienė.

 

Skatina geri pavyzdžiai ir naujas požiūris

Didžiausias Lietuvos donorų kontingentas – žmo­nės iki 30 metų. „Labai graži tendencija, kad ak­t­yviais donorais tampa ir vidutinio am­žiaus žmo­nės. Entuziastų turime labai daug, ne vien stu­dentų, ypač miesteliuose – mokytojų, vers­­li­nin­kų, kitų profesijų šviesuomenių. Kartais net vai­kai į kraujo surinkimo punktus ar palapines at­veda savo tėvus, nes apie donorystę daug gražių žodžių girdi mokykloje“, – nauju po­­­žiū­riu džiaugiasi ponia Joana.

Donoryste užkrečia ir pavyzdys, kai kraujo au­­koja garsus sportininkas, dainininkas, aktorius, me­nininkas. Šiemet, pasak NKC vadovės, au­koti kraujo labai paskatino Lietuvos Res­pub­likos Pre­zi­dentė Dalia Grybauskaitė, kuri da­­­­vė kraujo birže­lio 14-ąją, Pasaulinės kraujo do­­norų dienos metu.

Į Lietuvą taip pat atėjo lojalių užsienio kompa­nijų, kurių socialinės atsakomybės standartai kiek kiti. Jų vadovų atsakomybė paskatino taip elgtis ir darbuotojus, didžiuotis savo įstaiga. Ko­lek­­tyvinė neatlygintina donorystė prasidėjo nuo di­delių tarptautinių kompanijų, o dabar akcijose da­ly­vauja jau ir smulkesnės įmonės.

„Kraujo donorystė – veikla, kurioje reikia la­bai ak­tyviai dirbti. Malonu, kad daugėja savano­rių, ypač regionuose. Pavyzdys yra Mari­jam­po­lė, Jo­nava, Alytus, Birštonas ir kiti miestai, ku­riuo­s­e do­­norystę skatina merai, įstaigų vadovai, ben­­­druo­menės“, – vardija J.Bikulčienė. Taigi po­­­­­ky­čiai jau davė teigiamos naudos, o neatlygin­tina krau­­jo donorystė tampa išties artimu reiš­kiniu vi­suomenei.

Užs. Nr. BSS 2353

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...