Scanpix

Bendrovės ,,DataCenter“ apibendrintais duomenimis, šiais metais per III ketvirčius Lietuvoje registruoti 9993 nauji asmeninės ir 1314 komercinės paskirties lengvieji automobiliai.

Toks rezultatas, ko gero, galėtų būti lyginamas su kokio nors vieno Vokietijos didmiesčio statistika, tačiau procentine išraiška mūsiškė rinka atrodo auga tarsi ant mielių: lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu naujų automobilių prekybos apimtys padidėjo 87,5 proc., o komercinės paskirties automobilių registravimas išaugo net 155,6 proc.

,,Šie skaičiai ir fiksuoti prieškriziniais metais (2008 m. buvo registruota 21514 asmeninės paskirties automobilių, o per 9 mėn. – 17765) rodo, kad 2011 m. rinka vis dar atsilieka bene 1,8 karto. Tad kalbėti apie problemas būtuoju laiku, kaip kad vis dažniau pasigirsta viešoje erdvėje, gerokai per anksti. Ypač nesantūru tokias žinias transliuoti politikams, nes valstybė prie tos rinkos augimo niekuo neprisidėjo. Greičiau priešingai – nors vidutinis Lietuvos lengvųjų automobilių parko (visus esančius oficialiame registre) amžius pasiekė 17,2 m., susisiekimo ministro sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės, parengusios automobilių parko atnaujinimo strategijos metmenis, pasiūlytos priemonės šiais metais nuskendo į dugną tarsi akmuo“, – komentuodamas 9 mėnesių naujų automobilių rinkos rezultatus sakė Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas.

Vertinant naujų lengvųjų automobilių registravimą per tris ketvirčius pagal savininkų tipus naujų tendencijų nėra. Daugiausia automobilių nupirko juridiniai asmenys – 9341 vnt. arba 84,3 proc., fiziniai asmenys – 1737 arba 15,7 proc. Išskirtinis pokytis stebimas rugsėjo mėnesį, kai juridiniai asmenys registravo 668 vnt. arba 51,3 proc. ir fiziniai asmenys – 633 vnt. arba 48,7 proc. Tokio pasikeitimo išdava galėtų būti ta, kad ūkio subjektai reaguoja į nestabilią padėtį rinkose ir stabdo automobilių pirkimus.

Lietuvos naujų lengvųjų automobilių rinkoje, remiantis formaliąja statistika, pagal markes lyderiauja „Volkswagen“ (1738 vnt. arba 15,4 proc.), „Nissan“ (1354 vnt. arba 12 proc.), „Peugeot“ (1024 vnt. arba 9,1 proc.), „Toyota“ (883 vnt. arba 7,8 proc.) ir „Škoda“ (733 vnt. arba 6,5 proc.).

Populiariausi naujų lengvųjų asmeninės paskirties automobilių modeliai pirmąjį pusmetį yra „Nissan Qashqai“ (674 vnt.), „Nissan Juke“ (453 vnt.), „Peugeot 3008“ (385 vnt.), „Volkswagen Golf“ (352 vnt.), „Fiat 500“ (327 vnt.). Lengvųjų komercinių automobilių rinkoje populiarumą dalinasi „Renault Master“ (110 vnt.), „Toyota Hilux“ (106 vnt.), „Fiat Doblo“ (101 vnt.), „Volkswagen Caddy“ (96 vnt.), „Fiat Ducato“ (61 vnt.).

Artimiausių kaimynų Latvijos ir Estijos rinkų tendencijos panašios į Lietuvos. Per šį laikotarpį Latvijoje registruota 8093 naujų asmeninės paskirties automobilių ir 1209 komercinės paskirties automobilių, augimas atitinkamai 82,2 ir 224,1 proc., Estijoje registruota 12723 (augimas 69,4 proc.) asmeninės paskirties bei 1820 (augimas 93,8 proc.) komercinės paskirties automobilių. Atitinkamai, Lietuvos autoverslininkų asociacijos skaičiavimu pagal ACEA duomenis, tūkstančiui gyventojų registruotų naujų asmeninės paskirties automobilių Lietuvoje teko 3, Latvijoje – 2,8, Estijoje – 8,5, Bulgarijoje – 1,9, Rumunijoje – 2,6, Vengrijoje – 3,4, Lenkijoje – 5,3, Graikijoje – 7, Slovakijoje – 9,2, Portugalijoje – 11,6, Čekijoje – 12,1, Ispanijoje – 13,6, Suomijoje – 18,7, Airijoje – 19,5, Slovėnijoje – 22,7, Italijoje – 22,7, Danijoje – 23, Švedijoje – 24,4, Didžiojoje Britanijoje– 25, Prancūzijoje – 25,7, Olandijoje – 27,5, Vokietijoje – 29,4, Austrijoje – 32,7, Belgijoje – 40,6, Liuksemburge – 78,9. Iš viso 2011 m. EU27 naujų asmeninės paskirties automobilių registruota 10,12 mln.

LAA nuomone, ženklūs procentiniai augimai Europoje šiais metais fiksuojami šalyse, kurios nuo finansinės krizės nukentėjo itin stipriai, nes jų palyginamoji bazė žema. Toks paaiškinimas tinka Lietuvai, Latvijai, Estijai, Bulgarijai, bet akivaizdu, kad bendra tendencija ES šalyse yra prasidedantis nuosmukis ( 9 mėn. – 1,1 proc.), o kai kurios pietinės Europos šalys, kaip Graikija (-35,7 proc.), Portugalija ( -23,5 proc.), Ispanija ( -20,7 proc.), Italija ( -11,3 proc.) šiuo laikotarpiu jau fiksuoja ryškų rinkos nuosmukį. Tai nėra labai optimistiškai nuteikiantys požymiai, daugelio šalių autoverslininkų asociacijos prognozuoja arba rinkos lėtėjimą arba net nuosmukį