2010 Kovo 15

Naujovės versle

Naujovės, šį dešimtmetį pakeisiančios verslą

veidas.lt

Dirbsime ilgiau ir dirbsime senesni, daugiau padarysime už mažiau, mažiau vartosime ir labiau taupysime, bendrovės negalės orientuotis tik į pelną – prie tokių pokyčių šį dešimtmetį turės prisitaikyti verslas daugelyje pasaulio šalių. Taip pat ir Lietuvoje.

Praėjusį dešimtmetį daugelyje šalių įsivyravo požiūris, kad informacija turi būti nemokama. Jis galiojo visai internete esančiai informacijai – pradedant muzika, baigiant naujienomis. Manyta, kad internetinė reklama turėtų padengti informacijos kūrėjo sąskaitas. Tačiau dabar manoma kitaip ir ankstesnis šūkis “turinys – nemokamas visiems” ėmė trauktis iš žiniasklaidos kompanijų verslo modelių.

Žiniasklaidos priemonių savininkai, pradedant spaudos leidėjais ir baigiant mokamos televizijos transliuotojais, stebisi, kodėl jie buvo susieję visus savo lūkesčius su vieninteliu reklamos pajamų šaltiniu. Tai nepasiteisino. Tad pastaraisiais mėnesiais leidėjai privertė “Amazon.com” pakelti elektroninių knygų kainas, o tokie leidiniai, kaip “The New York Times”, “Financial Times” ir “The Wall Street Journal”, naujienas internete apmokestino.

Lietuvos žiniasklaida taip pat pradėjo judėti šia kryptimi – neseniai virė diskusijos dėl komercinių lietuviškų kanalų apmokestinimo, o dienraštis “Verslo žinios” savo interneto tinklalapyje neregistruotiems lankytojams nemokamai šiuo metu leidžia skaityti ne daugiau kaip tris straipsnius per savaitę. Beje, pastaraisiais metais aktyviai imta kovoti ir su piratiniais muzikos bei filmų portalais – tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse uždaromi nemokamai filmus ir dainas leidžiantys siųstis tinklalapiai, o jų savininkams keliamos bylos.

Nemokamomis žiniomis įpratusiems mėgautis vartotojams žinios apie šias permainas yra nemalonios. Kita vertus, brangesnis turinys gali suteikti naudingesnės informacijos. Taigi šį dešimtmetį daugės mokamos informacijos, bet ji bus vertingesnė nei nemokama.

Dirbsime ilgiau, dirbsime senesni

Atkreiptinas dėmesys, kad šį dešimtmetį žmonės dirbs ilgiau. Didžiosios Britanijos, Graikijos, Ispanijos, Olandijos vyriausybės ketina ilginti pensinį amžių, o itin žemos palūkanų normos ir neaiški pensijų fondų ateitis reiškia, jog dauguma 60-ies metų sulaukusių žmonių neturės pakankamai pinigų, kad galėtų mėgautis gyvenimo saulėlydžiu. Jie bus priversti dirbti, kad patenkintų savo poreikius. Ne išimtis ir Lietuva: didėjantis “Sodros” biudžeto deficitas verčia Vyriausybę imtis reformų – jau paskelbta apie planus ilginti pensinį amžių, o tarp gyventojų stiprėja bloga nuojauta, kad dėl didelės emigracijos pensijų apskritai nebus kam mokėti.

“Financial Times” žurnalistai prognozuoja, kad ilgiau dirbti priversti britai bus linkę tai daryti dirbdami sau. Neseniai atliktas “Standard Life” tyrimas rodo, kad kas šeštas 46–65 metų britas labiau linkęs surizikuoti ir pradėti naują verslą, negu eiti į pensiją. Neva patirtis, išmintis ir ryšiai bus slaptasis jų ginklas. Be to, jie greičiausiai turės daugiau laiko ir pinigų negu dabartiniai verslininkai. Juk šiuo metu verslą žmonės paprastai pradeda būdami 30–45 metų. Padėtį apsunkina tai, kad tokio amžiaus dauguma žmonių turi mažų vaikų ir negrąžintas paskolas už būstą. Senesni verslininkai šių įsipareigojimų neturės. Žinoma, Lietuvoje, kur verslumas itin mažas, senųesnio amžiaus verslininkų bumo vargiai galima tikėtis.

Duomenų apdorojimas ir saugojimas internete

Pastaruoju metu pasaulyje vis aktualesnė tampa nauja technologijų tema – internetiniai skaičiavimai (“cloud computing”). Šis terminas susijęs su itin dideliu duomenų apdorojimo greičiu ir duomenų saugojimu, kuris iš individualių kompiuterių persikelia į masines, centralizuotas duomenų saugyklas internete.

Šios technologijos suteikia daug privalumų ir leidžia greitai apdoroti duomenis sprendžiant kasdienes užduotis: pavyzdžiui, analizuojant eismą leidžia numatyti, kur susidarys automobilių spūstys. Be to, ši technologija prieinama vadinamiesiems protingiems asmeniniams prietaisams, tokiems kaip sumanieji telefonai, kurie geba prisijungti prie centralizuotų duomenų apdorojimo resursų per internetą. Tai reiškia, kad daugybė žmonių (ne tik kompanijos ar vyriausybės) galės pasinaudoti šių informacijos resursų pranašumais.

Energijos šaltiniai tampa protingesni

“Financial Times” prognozuoja, kad sumanieji skaitikliai, suteikiantys vartotojui detalią informaciją apie suvartotą energiją, Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje per ateinančius kelerius metus pakeis dabar egzistuojančius “kvailus” skaitiklius. Tai reiškia, kad vartotojai galės pamatyti, kiek energijos suvartojama jų namuose ir kiek pinigų tam tenka išleisti. Taigi vartotojai galės reguliuoti šildymą ar apšvietimą ir nemažai sutaupyti.

Sumaniosios technologijos leis, kad, tarkime, drabužių džiovyklė išsijungtų, kai elektra brangiausia, ir vėl įsijungtų, kai ji pigesnė. Jau dabar matome, kuo pranašesnės elektrą taupančios fluorescencinės lemputės, kurios keičia senas neefektyvias kaitrines lemputes. Šį dešimtmetį taip pat pamatysime, kaip šviesos diodų lempos (LED) įsitvirtins apšviečiant miestų gatves. Jos daug ilgamažiškesnės, be to, gali protingai reguliuotis, tarkime, šviesti blausiau, kai nėra judėjimo. Ir, svarbiausia, jos smarkiai sumažins energijos sąnaudas. Juk net 20 proc. pasaulio elektros energijos poreikio tenka apšvietimui, tad LED sugebėjimas sumažinti energijos eikvojimą 75 proc. galėtų turėti didžiulį poveikį mažinant CO2 išmetimą į atmosferą.

Padaryk daugiau už mažiau

Neišvengiamas tokių šalių, kaip Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija, triumfas verslo pasaulyje įnešė naujų vėjų ir net privertė keisti mąstymą. Juk ateina banga galingų naujų varžovų, galinčių parduoti savo prekes ir paslaugas neįtikėtinai pigiai. Todėl dabartinis verslas turės tapti daug efektyvesnis ir padidinti savo produktyvumą. Ateinančių metų verslo burtažodis turėtų būti toks: padaryk daugiau už mažiau.

Šią pamoką labai skaudžiai prieš keletą metų jau pajuto Lietuvos tekstilės sektorius, išgyvenęs didžiulį nuosmukį ir ne vieną bankrotą, kai Europą užplūdo pigūs kinų audiniai. Taigi verslas turi ieškoti išradingų sprendimų. Pavyzdžiui, tekstilės bendrovės “Omniteksas” direktorė Audronė Pocienė “Veidui” pasakojo, kad žvelgdama į ateitį ir ieškodama pigios darbo jėgos bendrovė šiemet atidaro gamyklą Uzbekistane.

Beje, šią diskusiją įžiebė ne tik konkurencija su besivystančiomis šalimis. Debatuose apie darnią aplinkos plėtrą pabrėžiama, kad įmonės turės gaminti daugiau, naudodamos mažiau ribotų planetos išteklių. Ir tai aktualu ne tik privačiam sektoriui. Smarkiai įsiskolinusios vyriausybės taip pat sieks išgręžti viešojo sektoriaus darbuotojus. Valstybiniu požiūriu gyvybiškai svarbu, kad esminės viešos paslaugos būtų išlaikytos ir net pagerintos. Taip pat aišku, kad biudžetai bus sumažinti.

Būsime išgelbėti nuo apsipirkinėjimo

Savitarnos įdiegimas pertvarkė parduotuvių interjerą praėjusiame amžiuje, o prekyba internetu pakeis parduotuves šiame amžiuje. Pavyzdžiui, jau dabar JAV mažmeninio prekybos tinklo “Wal-Mart” parduotuvėse 40 proc. pirkėjų, užsisakiusių prekes internetu, atsiima jas artimiausioje parduotuvėje – taip stengiamasi išvengti pristatymo į namus išlaidų ir neaiškumų dėl pristatymo laiko. Mažmenininkai stengiasi, kad klientams būtų patogiau: bando kurti prekių atsiėmimo punktus privažiuojantiesiems automobiliu ir pertvarkyti parduotuves, įkurdami prekių atsiėmimo prekystalius prie įėjimo.

Tarkime, “Kmart” stengiasi įtikinti kitus mažmenininkus, kad panaudotų savo parduotuves kaip centrines internetu užsisakytų prekių atsiėmimo vietas. Mažmeninės prekybos analitikai mano, kad net grynai interneto parduotuvė “Amazon” gali pamažu užsinorėti įkurti prekių atsiėmimo vietas.

Iki Lietuvos šios naujovės ateis dar negreitai, tačiau teigiama tendencija, kad pirkimas internetu sparčiai populiarėja. Kita vertus, didžiausios interneto parduotuvės “Pigu.lt” direktorius Dainius Liulys paaiškino, kad pernai rugsėjį atidarytas pirmas prekių atsiėmimo punktas sulaukė didžiulio susidomėjimo ir jau galvojama apie daugiau atsiėmimo punktų.

Godumas ne toks geras, kaip mes manėme

1980 m. ekonomistas Alas Rappaportas užčiuopė tų laikų dvasią apibrėždamas naują korporacijų tikslą – akcininkų nuosavybės vertės maksimizavimą. 1987 m. Didžiosios Britanijos “Imperial Chemical Industrie” vadovai taip suformulavo savo idealus: “ICI siekia būti pirmaujančia pasaulio chemijos bendrove (…), siekiančia gerovės savo akcininkams, darbuotojams, klientams ir bendruomenei, kuriai mes tarnaujame ir kurioje veikiame”. Bet 1995 m. įmonė jau skelbia: “Mūsų tikslas – padidinti akcininkų turtą susitelkiant į verslą, kuriame mes užimame pirmaujančias pozicijas ir turime technologinį pranašumą”.

2008 m. “Lehman Brothers”, kompanijos, kuri orientavosi tik į pelną, žlugimas vos nesužlugdė pasaulinės finansų sistemos. Šie žlugimai, kurie įvyko praėjusiame dešimtmetyje, davė pamoką šio dešimtmečio lyderiams: susikoncentruoti tik į pelną – vadinasi, rizikuoti prarasti galimybę apskritai uždirbti kokio nors pelno.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Andre Makani Andre Makani rašo:

    Šita pasaulis nebepriklauso XXa senukams, nors jie jo įsikibę ir gina iš visų jėgų biurokratijos pagalba ir kitais metodais.

    Jei Europa jums yra senukų biurokratijos lūnas – lėkite į JAV, Kiniją, JAV, Indiją, ten kur yra jaunas, drąsus, veržlus ir rizikuojantis pasaulis.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...