2011 Liepos 23

Dalius Misiūnas

“Naujojo elektrinės bloko teikiamą ekonomiją praris brangstančios dujos”

veidas.lt

Net namų ūkiuose verta susimąstyti apie energijos šaltinių diversifikavimą.

“Lietuvos energijos” generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno teiravomės apie didžiąsias šalies elektrines ir prognozuojamus elektros kainų pokyčius.

VEIDAS: “Eurostat” vertinimu, 2010-aisiais elektros kainos Lietuvoje kilo daugiausiai ES. Ar tai – kaina, kurią mokame už atominės elektrinės sustabdymą, ar reikšmingos įtakos turėjo ir kiti ekonominiai svertai (pavyzdžiui, gamtinių dujų brangimas)?

D.M.: Taip prastai atrodome tik kainų dinamikos požiūriu. Lyginant pačias kainas, už mus pigesnę elektrą teturi keturios ES valstybės: Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Latvija. Tai šalys, kurios paveldėjo dideles atomines elektrines arba gamina daug hidroenergijos. Akivaizdu, kad Lietuvoje, uždarius Ignalinos AE, kainos pradėjo kilti, nes pakeitėme ją mažiau konkurencingais gamybos šaltiniais. Didesnę pusę Lietuvoje gaminamos elektros dabar gauname degindami gamtines dujas. Dujų kainos vien 2011-aisiais jau kilo 25 proc., o iki metų pabaigos žada kilti 40 proc.

Elektros gamybos savikainoje dujų kaina sudaro 85 proc. Tuo tarpu elektros kainą galutiniam vartotojui, peržiūrimą ne dažniau kaip dukart per metus, sudaro trys dedamosios: gamybos, perdavimo-skirstymo ir tiekimo. Iš dabartinio 45 ct tarifo gamintojui atitenka tik 15,5 ct, taigi gamtinių dujų dalis galutinėje elektros kainoje sudaro mažiau nei trečdalį. Planuojama, kad 2011-aisiais Lietuvos suvartojamos elektros balanse vietoje gaminamos energijos dalis bus panaši į pernykštę ir sudarys apie 40 proc., o 60 proc. reikalingos elektros importuosime. Jei dujos pigtų, gamintume daugiau, bet joms brangstant mažinti gamybos mastą nelabai išeina, nes, viena vertus, yra sistemos garantinio aprūpinimo reikalai, o iš kita vertus, spaudžia gamtinių dujų vartojimo įsipareigojimai pirkimo kontraktuose.

VEIDAS: Ar Lietuvos elektrinėje dar vis deginamas ir mazutas?

D.M.: Taip, dviejuose dideliuose blokuose, kurių galia po 300 MW. Jie kaip tik veikia šiuo metu, nes turėjome sukaupę mazuto atsargų ir liepos mėnesį jas deginame šalia gamtinių dujų. Neseniai šiems blokams pastatyti nauji dūmų valymo įrenginiai, atitinkantys visus ekologinius standartus.

VEIDAS: Lietuvos elektrinė, kaip savarankiška akcinė bendrovė, baigia savo egzistenciją ir tampa “Lietuvos energijos” sudėtine dalimi. Kiek ši reforma sumažins elektrinės darbuotojų skaičių ir valdymo išlaidas?

D.M.: Taip, šis procesas – jau finišo tiesiojoje: jam pritarė įmonių akcininkai, teliko atlikti procedūrinius formalumus. Rugpjūčio pirmąją sujungimas bus laikomas įvykusiu, o dar po mėnesio “Lietuvos energija AB” akcijos pasirodys biržoje. Pagrindinis tikslas – didžiąsias valstybines elektros gamybos įmones sujungti į vieną bendrovę, užtikrinant geresnį turto valdymą ir plėtros perspektyvas. Tikslų atleidžiamų darbuotojų skaičių nurodyti sudėtinga, nes paraleliai vyksta ir daugiau transformacijų: atskiriamas remonto padalinys, jungiamos korporatyvinės įmonių funkcijos. Turbūt daugiausiai sutaupome atsisakydami atskirų finansų ir viešųjų pirkimų skyrių. Pagaliau ir vienu generaliniu direktoriumi liks mažiau.

VEIDAS: Kiek vidinės autonomijos, sprendžiant ūkinės veiklos klausimus, palikta “Lietuvos energijos” valdomoms įmonėms? Ar dėl kiekvieno varžtelio jos privalės kreiptis į “centrą”?

D.M.: Už turimų technologinių įrenginių eksploataciją atsakingos pačios elektrinės, bet pirkimai pagal jų užsakymus vykdomi centralizuotai. Varžtelius, beje, pagal ilgalaikę sutartį perkame iš įmonės, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursą jiems tiekti. Nepamirškite, kad visos mūsų elektrinės technologiškai skirtingos: Elektrėnuose deginamas iškastinis kuras, Kruonyje veikia hidroakumuliacinė, o Kaune – hidroelektrinė. Jos skirtingo amžiaus ir techninės būklės, todėl ir remonto pobūdžiu įvairuoja. Beje, šiuo metu statomas Lietuvos elektrinės devintasis blokas technologiškai taip pat skirsis nuo ankstesniųjų, jam prižiūrėti prireiks atskiros kompetencijos. Tai pati moderniausia elektros gamybos iš gamtinių dujų technologija, kokia sukurta iki šių dienų.

VEIDAS: Kaip einasi statybos Elektrėnuose ir Kruonyje? Ar tikrai devintąjį Lietuvos elektrinės bloką pradėsime eksploatuoti kitų metų rudenį, o penktąjį Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės hidroagregatą – 2014-aisiais?

D.M.: Kruonio projekto plėtra buvo pristabdyta, tad 2014-aisiais naujo agregato dar neturėsime. Dabar peržiūrinėjame projektinio pasiūlymo parametrus atsižvelgdami į tai, kaip plėtosis aplinkinės rinkos. Lietuvos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija bei nauja Estijos jungtis su Suomija akivaizdžiai keis regiono elektros srautų paveikslą, kartu – ir skirtingų paslaugų poreikį. Kad hidroakumuliacinė elektrinė veiktų pelningai, ji turi būti įkraunama mažiausiai 1,5 karto pigesne elektra nei jos parduodamoji, nes proceso energetinės sąnaudos 1,4 karto viršija atiduodamą energijos kiekį. Paprastai žaidžiama kainų skirtumu naktį ir dieną. Būtent paros kainų skirtumas lemia Kruonio elektrinės gaunamą pelną. Šiuo metu panaudojama nuo ketvirtadalio iki trečdalio esamų projektinių pajėgumų, o pusė elektrinės nuolatos laukia rezerve. Tai vadinamasis greitasis rezervas, kuris, neplanuotai sustojus bet kuriam kitam energetinės sistemos generatoriui, per dvi minutes įgauna visą savo pajėgumą. Naujasis hidroagregatas už savo pirmtakus težada būti efektyvesnis vos penkiais procentais. Tuo tarpu statomo devintojo 455 MW galios Lietuvos elektrinės bloko efektyvumas senuosius lenks net 30 proc. Taigi tiek pat mažesnė bus ir jame gaminamos elektros savikaina, bet šį pokytį, kaip minėjau, gali “suvalgyti” gamtinių dujų brangimas. Jau šių metų pabaigoje, pamažu didinant apkrovas, prasidės devintojo bloko bandymai ir truks apie septynis mėnesius. Per tą laiką bus sustabdyti trečiasis ir ketvirtasis bendros 300 MW galios blokai: ketvirtasis jau atjungtas nuo tinklo, netrukus atsisakysime ir trečiojo. Naująjį bloką tikimės paleisti kitų metų rugsėjį, nors kadaise planuota jo darbą pradėti iškart po atominės elektrinės uždarymo.

VEIDAS: Latviai vieną po kitos modernizuoja savo didžiąsias ant Dauguvos stovinčias hidroelektrines. Ar sulaukė investicijų pernai pusės šimtmečio jubiliejų minėjusi Kauno HE?

D.M.: Šių metų kovą baigėme ilgametę Kauno HE renovaciją, taigi ši elektrinė ką tik atnaujinta. Vis dėlto bet kurios hidroelektrinės darbą vandens debetas veikia smarkiau nei moderniausios technologijos, tad ypatingų gamybos šuolių tikėtis neverta. Tačiau sumažėjo technologinės sąnaudos, elektrinė tapo efektyvesnė ir patikimesnė.

VEIDAS: Prieš pusmetį tapęs “Lietuvos energijos” vadovu minėjote, jog įmonės užsienio prekybos užmojus būtina naujai sustyguoti. Stebint, kaip žvaliai kaimynai augina tiekimo mastą čia, norisi paklausti, ar taip lengvai ir be atsako duosimės užkariaujami. O gal brangios mūsų gaminamos elektros niekam nė neįmanoma įsiūlyti?

D.M.: “Lietuvos energija” turi savo antrinę įmonę “Energijos tiekimas”, kuri siūlo paslaugas mūsų vartotojams, savarankiškai besirenkantiems tiekėją. Šiuo metu svarstome plėtros į kitas Baltijos šalis galimybę. Tokia plėtra atrodo gana perspektyvi. Štai “Latvenergo prekyba” į mūsų laisvąją rinką veržėsi labai agresyviai ir sugebėjo atsiplėšti jos trečdalį. Mes irgi parduodam elektros latviams, kai šie remontuoja savo elektrines arba jų sistemoje įvyksta nenumatytas įvykis. Šiek tiek prekiaujame ir Estijos elektros biržoje.

VEIDAS: Kokią įtaką elektros kainai Lietuvoje turės 2013 m. pasikeisianti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema? Ar galima kokiomis nors priemonėmis sušvelninti vartotojų laukiantį smūgį?

D.M.: Pagal ES direktyvą papuolame į šalių grupę, kuri pereinamuoju laikotarpiu galės prašyti dalies nemokamų apyvartinių taršos leidimų. Aplinkos ministerija šiuo klausimu teiravosi “Lietuvos energijos” nuomonės, ir mes pritarėme, kad vertėtų pasinaudoti direktyvoje numatyta galimybe. Tai leistų nemokamų leidimų vertės neįtraukti į perskaičiuojamus elektros tarifus. Tokių leidimų skirstymo principas būtų toks: 2013-aisiais galėtume pretenduoti į pusę šiuo metu gaunamos kvotos, vėliau ji nuosekliai mažėtų, kol 2020-aisiais prilygtų nuliui. Devintasis Lietuvos elektrinės blokas, kai bus paleistas, gaus atskirą jam skiriamą apyvartinių taršos leidimų kvotą. Mat kuras jame sudeginamas švariau ir teršalų išmetimai į aplinką gerokai mažesni, tad nereikės ypatingai brangių filtrų.

VEIDAS: Kokį namą šiandien patartumėte rinktis norintiems taupyti gyventojams: šildomą elektra, dujomis ar malkų krosnimi? Kurios rūšies kuro kainų perspektyvą laikytumėte optimistiškiausia?

D.M.: Visų pirma tai būtų vadinamasis pasyvus, minimaliai energijos sunaudojantis namas. Patarčiau atkreipti dėmesį į geotermiką, kuri labai paplitus Skandinavijoje: tai žemės teikiama energija plius elektra varomas siurlys. Aš pats studijavau Švedijos Lundo mieste, kuris vienas pirmųjų pradėjo naudoti giluminę geoterminę energiją. Šiuo metu plačiai išvystytos paviršinės, žiemos įšalo gylio geoterminės technologijos, pritaikytos individualių namų savininkų poreikiams, tik būtina palikti vietos vamzdžiams išvedžioti.

Biokuras – pigiausias ir daugiausia nepriklausomybės teikiantis šilumos šaltinis, tačiau reikalaujantis nuolatinės priežiūros. Dujos – atvirkščiai: švariausias ir paprasčiausias naudoti šilumos gamybos šaltinis, tačiau brangus ir prie tiekėjo pririšantis. Elektra veikiausiai brangs mažiau nei dujos. O apskritai net ir namų ūkio sąlygomis vertėtų pagalvoti apie energijos diversifikavimą: tarkim, vandenį šildyti vienu būdu, patalpas – kitu. Mišrios energijos sistemos sparčiai tobulėja.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje (ct/kWh)
2010 m. pirmas pusmetis 14,26
2011 m. pirmas pusmetis 15,98

Šaltinis: Lietuvos elektros birža “Baltpool”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...