2010 Gegužės 31

Mokesčiai

Nauji mokesčiai atitolins Lietuvos atsigavimą

veidas.lt

"Veido" archyvas

Ekonomistai mano, kad Lietuva sunkiai atlaikytų naujų mokesčių bangą – progresiniai mokesčiai paskatintų iš šalies emigruoti geriausius specialistus, o nekilnojamojo turto ir automobilių apmokestinimas smarkiausiai kirstų nukraujavusiai vidurinei klasei ir grąžintų Lietuvą į recesiją.

Premjeras Andrius Kubilius turi akivaizdžią silpnybę – pomėgį didinti mokesčius. Visus su tuo susijusius siūlymus jis sutinka itin entuziastingai. Taip nutiko ir praėjusią savaitę, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovei Catrionai Purfield pasiūlius Lietuvoje įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokestį. Premjeras tuoj pat nusitvėrė šios minties ir leido suprasti, kad mokesčių pasikeitimai nuo 2011 m. neišvengiami, o minėti du nauji mokesčiai esą teisingi, nes apmokestina turtą ir prabangą.

Vis dėlto pasigilinus į statistiką matyti, kad tos prabangos ne tiek ir daug. Automobilių parkas mūsų šalyje vienas seniausių Europoje – lietuviai dažniausiai važinėja 14–16 metų senumo mašinomis. O prabangių namų, kurių vertė prasidėtų nuo pusės milijono litų, Registrų centro duomenimis, 2009 m. pradžioje buvo tik 1,2 proc. Net 82 proc. nekilnojamojo turto Lietuvoje vertė – iki 100 tūkst. Lt.

Ekonomistai stebisi, kodėl TVF daro tokią didelę įtaką Lietuvos politikams, kurie linksi galvomis, pritardami griežčiausiems šio fondo siūlymams. “TVF dabar diktuoja mūsų ekonominę politiką, kuri nenaudinga mūsų gyventojams. Mes turime galvoti apie savo mažos šalies interesus, o ne taip beatodairiškai vykdyti TVF politiką, kurią itin kritikuoja ir Nobelio premijos laureatai, na, kad ir Paulas Krugmanas”, – tvirtina Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos katedros profesorė habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė.

Nauji mokesčiai Lietuvą vėl sviestų į recesiją

“Kalbas apie naujus mokesčius vertinu neigiamai. Šiuo metu, kai ekonomika nustekenta ir žmonės ypač nuskurdę, apmokestinti vienintelį dalyką, kurį jie turi – butus ar sodybas, reikštų visiškai sunaikinti vidurinę klasę, kuri yra pagrindinė mokesčių mokėtoja. Dabar įvesti nekilnojamojo turto mokestį būtų represinė priemonė. Reikia galvoti apie ateitį, juk įvedus naujų mokesčių laukia visiškai priešingas rezultatas – žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, biudžetas neteks dar daugiau pajamų”, – neabejoja O.G.Rakauskienė.

Tokiai nuomonei pritaria ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Jis įsitikinęs, kad įplaukų į biudžetą priklausomybę nuo mokesčių tarifų rodanti Lafero kreivė jau pasiekė kritinį tašką, nuo kurio mokesčių didinimas reiškia mažesnį pajamų surinkimą. “Akcizo padidinimas reiškia, kad kas ketvirtas lietuvis pilasi kontrabandinių degalų, pasienio gyventojai negeria vietinio alkoholio ir nerūko vietinių cigarečių. Jau pasiekėme tokį tašką, kad reikia grįžti atgal ir mažinti mokesčius”, – daro išvadą ekonomistas.

Nauji mokesčiai ne tik dar labiau nuskurdintų gyventojus, kurių atlyginimai ir pensijos sunkmečiu mažėjo, bet ir paskatintų dar didesnį šešėlinio verslo plėtimąsi. Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, pernai beveik 40 proc. Lietuvos gyventojų gavo šešėlinių pajamų.
Premjero siūlymui įvesti naujų mokesčių nepritaria nei prezidentė, nei valdančiosios koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis. Nors diskusijos dėl mokesčių dar neprasidėjo, koalicijos partneriai žada priešintis sumanytoms naujoms rinkliavoms. Su partneriais diskusijos dėl mokesčių prasidės birželį, o sprendimas turėtų būti priimtas rugsėjį.

“Bendra mūsų frakcijos ir partijos nuostata tokia, kad nebeturime teisės įvesti naujų mokesčių. Esame įsitikinę, kad mokesčiai jau padidinti tiek, jog tolesnis jų kėlimas gali suveikti priešingai. Dabar artimiausiais metais prognozuojame nuosaikų ekonomikos augimą, o priėmus tokius sprendimus galime vėl grįžti į recesiją”, – “Veidui” tvirtino Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Ministras pritarė ekonomistų nuogąstavimui, kad nekilnojamojo turto mokestis būtų ypač didelis smūgis statybų ir nekilnojamojo turto rinkai, kuri šiuo metu ir taip sunkiai kapstosi iš nuosmukio.

Vis dėlto, regis, konservatoriai bent jau dėl nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo laikysis gana griežtai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma primena, kad nekilnojamojo turto mokestis numatytas ir Vyriausybės programoje. O premjeras A.Kubilius tikisi įvedus naujų mokesčių per dvejus metus surinkti 500 mln. Lt. Tik kaip jam tai pavyks padaryti, kol kas neaišku, nes, Finansų ministerijos skaičiavimais, iš nekilnojamojo turto mokesčio pavyktų surinkti tik 40–73 mln. Lt, o tai per kukli suma biudžeto skylėms užkamšyti – Vyriausybė užsimojo per dvejus metus skirtumą tarp pajamų ir išlaidų sumažinti 4,5 mlrd. Lt.

S.Besagirskas nesupranta, kodėl reikia naujo mokesčio, kurio indėlis į deficito mažinimą būtų toks menkas. “Vienintelis Vyriausybės tikslas – išspręsti fiskalinę problemą, mažinti deficitą, bet ką reiškia tie 73 mln. Lt, palyginti su planuojamais sutaupyti keliais milijardais? Vien VMI šio naujo mokesčio administravimas kainuos mažiausiai 10 mln. Lt. Mokesčiai, iš kurių surenkamos ašaros, o visuomenės pasipiktinimas didžiulis, neturėtų egzistuoti”, – kritikavo ekonomistas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Simona Simona rašo:

    Pritariu prof. O. G. Rakauskienės mintims … labai protinga moteris.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...