2012 Balandžio 20

Nauja mokslo koncepcija – į visuomenę orientuoti tyrimai

veidas.lt

Mykolo Romerio universitete (MRU) pradėtos penkios naujos pažangios mokslo programos, kuriomis bus siekiama atliepti šiuolaikinės visuomenės iššūkius ir ieškoti efektyvių jų sprendimo būdų.

2010 m. Lietuvoje biomedicinos mokslams buvo skirta 29,17 proc., technologiniams – 23,7 proc., fiziniams – 17,25 proc., socialiniams – 16,66 proc., o humanitariniams – vos 13,22 proc. bendro moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skirto finansavimo. Taigi turbūt nenuostabu, kad mokslo inovacijos tradiciškai siejamos su technologiniais, fizinių ir biomedicinos mokslų išradimais.
MRU mokslo prorektorė prof. dr. Inga Žalėnienė tai aiškina po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų įsigalėjusiu poreikiu atstatyti sugriautas šalis, plėsti pramonę, didinti vienų valstybių technologinį pranašumą kitų atžvilgiu: „Tais laikais į žmogų buvo žiūrima daugiausia kaip į technokratinės mašinos sudedamąją dalį, atliekančią tam tikras funkcijas. Nuvertinta žmogaus asmenybė, vertybės, jo santykiai su kitais žmonėmis. Vis dėlto šis mechaninis požiūris neatitinka šiuolaikinių visuomenės ir valstybės poreikių. Juk didžiausia vertybė ir visuomenės bei valstybės pažangos varomoji jėga yra ne technologinis įrenginys (kad ir pats tobuliausias), o kiekvienas žmogus, jo gebėjimas susikurti gerovę ir bendrauti bei bendradarbiauti su kitais.“
Todėl šių laikų visuomenėje vis didesnę svarbą įgauna socialiniai ir humanitariniai mokslai, nagrinėjantys žmogų ir jo santykius su kitais. Tai liudija ir Europos mokslo bendruomenėje vykstantys procesai, kai vis daugiau dėmesio ir lėšų skiriama socialiniams bei humanitariniams mokslams. UNESCO į socialinius ir humanitarinius mokslus žvelgia kaip į „jungiamąją švietimo, mokslo ir kultūros grandį, teorijos ir praktikos sintezę, tarpdisciplininius tyrimus ir studijas skatinantį sektorių“.
Pasak prorektorės, kiekvienam žmogui ir valstybei itin svarbi institucija yra universitetas, nes čia generuojamos, brandinamos ir skleidžiamos naujos žinios, ugdomos laisvai, drąsiai, kritiškai ir kūrybingai mąstančios asmenybės, skatinamas bendravimas ir partnerystė. Į tai reaguojant ir MRU atlikus išsamią Lietuvos ir pasaulio žinių ekonomikos poreikių analizę, įvertinus socialinių ir humanitarinių mokslų laimėjimus bei perspektyvas, visuomenės ir studijų poreikius bei galimybes, įvairių pasaulio universitetų patirtį, buvo nutarta pereiti nuo individualių mokslinių tyrimų prie tarpdisciplininių mokslininkų grupių ar tyrėjų tinklų vykdomų tyrimų. Visi moksliniai tyrimai universitete vykdomi pagal 2010–2014 m. prioritetinę mokslinių tyrimų kryptį „Socialinės inovacijos globaliai plėtrai“ ir penkias tarpdisciplinines ilgalaikes mokslo programas.

Teisingumas, saugumas ir žmogaus teisės
Vadovas – prof. dr. Egidijus Kurapka:
„Kiekvienoje valstybėje neišvengiamai kyla socialinių konfliktų, ginčų ir nesutarimų, todėl reikia sukurti mechanizmus, užtikrinančius atskirų socialinių grupių sugyvenimą ir bendradarbiavimą. Turi būti tiriama, kiek efektyviai galiojantys įstatymai veikia šiuos procesus, kokie būtini jų pakeitimai ar papildymai siekiant socialinio sugyvenimo. Mokslininkų suformuluotos rekomendacijos padės spręsti dabartines valstybės ir teisės problemas, bus kaip atsakas į dabartinius ir ateityje kilsiančius iššūkius.
ES plėtra sukūrė platesnę stabilumo ir gerovės erdvę, kurioje užtikrinta demokratija ir teisės viršenybė, gerbiamos žmogaus teisės. Lietuva, kaip ir kiekviena šalis narė, turi sugebėti valdyti teisinę ir ekonominę riziką, susijusią su ekonominiais bei teisiniais veiksniais ir pokyčiais, vykstančiais šalių rinkose, socialinėje aplinkoje. Programos dalyviai vykdo mokslinius tyrimus teisės, filosofijos, sociologijos, vadybos, ekonomikos, psichologijos ir kitų mokslų požiūriu šiose tematinėse srityse: teisingumą lemiantys veiksniai; žmogaus teisių apsauga ir darni visuomenė; asmens, organizacijos, valstybės ir tarptautinis saugumas.“

Socialinės technologijos
Vadovė – doc. dr. Aelita Skaržauskienė:
„Per pastaruosius 10–15 metų susiformavo nauja pasaulėžiūra, supratimas, kad pasaulis yra viena sudėtinga globali tinklinio tipo sistema. Kiekvienas tampame tos sistemos dalimi. Kad tokia sistema galėtų funkcionuoti, jai reikia naujo požiūrio, naujų valdymo metodų, problemų sprendimo būdų. Modernios technologijos sudaro galimybę konstruoti ir tobulinti įvairias visuomenės gyvenimo formas bei socialinės veiklos modelius.
Mokslininkai teigia, kad pasaulinio tinklo struktūrą, jos pokyčius lemia internetu besinaudojantys žmonės – jų norai, požiūriai, pomėgiai bei principai. Internetas yra ta terpė, kurioje žmonės keičiasi savo mintimis ir idėjomis. Jau dabar visuomenėje stebimas spartus socialinių tinklų kūrimosi procesas (pvz., „Facebook“, „Twitter“, „Linkedin“). Socialinės technologijos sukuria naujus sąryšius tarp žemynų, kultūrų ir tradicijų.
Iki šiol IT buvo priskiriamas prie tiksliųjų ar inžinerinių mokslų, o šiais laikais atsiranda naujų IT taikymo galimybių bet kurioje gyvenimo srityje. Mes tikimės, kad MRU mokslo programa prisidės prie naujos tarpdisciplininės socialinių technologijų mokslo krypties formavimosi ir plėtros.“

Darni šalies socialinė ekonominė plėtra globalizacijos sąlygomis
Vadovė – doc. dr. Eglė Kazlauskienė:
„Ekonomikos globalizacija per labai trumpą laiką pakeitė pasaulio ekonomikos sistemą, suteikdama naujų išbandymų bei galimybių. Šalies viduje įvyko didelių pokyčių, pagilinusių ekonomines ir socialines problemas. Lietuvoje liko neišplėtoti socialiniai, ekonominiai tyrimai, analizuojantys negatyvių ekonominių reiškinių priežastis bei ilgalaikes pasekmes. Tad šios programos paskirtis – plėtoti mokslinius tyrimus, siekiant šalies socialinės, ekonominės ir ekosistemų tvermės, sprendžiant visuomenės raidos problemas globalizacijos sąlygomis, prisidedant prie šalies pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo.
Mokslinės programos tyrimai vykdomi penkiais tvarios socialinės ekonominės plėtros lygmenimis: globaliu, regioniniu, nacionaliniu, municipaliniu ir įmonės. Nagrinėjama tvarios ekonominės plėtros trukdžiai ir paskatos, finansų sistemos transformacijos globalizacijos sąlygomis, valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų racionalizavimo ir optimizavimo, inovacijų ekonomikos plėtros skatinimo galimybės, ekosistemų modeliavimas bei vertinimas, viešojo administravimo sistemų kaita ir kitos aktualios temos.“

Gyvenimo kokybės gerinimas ir užimtumo galimybių didinimas
Vadovė – prof. dr. Ona Gražina Rakauskienė:
„Pastaruoju metu Europoje sustiprėjo nusivylimas universaliais monetariniais metodais, grįstais pinigų ir fiskalinės politikos prioritetais. ES šalyse lyderėse ekonomikos reformos labiau orientuotos į tikslus, kurių nori pasiekti visa visuomenė: tai visiškas užimtumas ir aukšta gyvenimo kokybė. Vertinant socialinę ekonominę šalies būklę, vietoj į pelną ir finansus orientuotos statistikos būtina taikyti gyventojų gerovę atskleidžiančius rodiklius: darbo ir užimtumo, materialinio gyvenimo lygio, sveikatos, išsilavinimo, galimybės daryti įtaką valdžios sprendimams, socialinių ryšių ir dalyvavimo bendruomenėje, gyvenamosios aplinkos ir ekologijos, fizinio ir ekonominio saugumo.
Visapusiška ir išsami šios srities mokslinė analizė, sukurti inovaciniai analizės ir prognozavimo metodai leis nustatyti kliūtis bei priežastis, pasiūlyti efektyvius jų šalinimo būdus ir ateityje – strateginėje perspektyvoje veiksmingam gyvenimo kokybės gerinimui ir užimtumo skatinimui bei emigracijos mažinimui. Todėl įgyvendinant programą tikslinga atsakyti į klausimus, kaip pasikeitė Lietuvos gyventojų gyvenimo gerovė ir kokybė rinkos gyvavimo laikotarpiu, kokių esama laimėjimų ir kokios pagrindinės problemos kyla šioje srityje, kokios galimos jų sprendimo kryptys ir ateities perspektyvos.“

Vertybių tęstinumas ir kaita globalioje visuomenėje
Vadovas – doc. dr. Povilas Aleksandravičius:
„Moksliškai tirti vertybes, jų pagrįstumą, formuojamas sistemas ir būklę yra būtinybė norint, kad visuomenė darniai funkcionuotų. Juk vertybės dalyvauja visuomenės ir kiekvienos jos srities – švietimo, politikos, kultūros, teisės, ekonomikos ir t.t. organizavimosi procese kaip fundamentali varomoji jėga. Vertybės yra ne abstrakčios moralinio pobūdžio sąvokos, bet žmonių sąmonės būsenos, dėl kurių žmogus imasi kažką kurti, siekti, organizuoti.
Pirmoji programos dalis skirta fundamentaliam vertybių bei jų sistemų apmąstymui – jų pagrįstumo, įsišaknijimo žmogiškojoje būtyje ir įvairiose jos raiškose supratimui. Antroje dalyje bus siekiama išsiaiškinti įvairių visuomeninio gyvenimo sričių vertybinį pagrindą, siūlyti šio pagrįstumo sustiprinimo bei geresnio jo suvokimo modelius politikos, teisės, biomedicinos ir biotechnologijų, ekonomikos, viešojo sektoriaus, švietimo, elektroninės aplinkos ir kitose srityse. Trečia dalis skirta ES. Lietuvai į ją įstojus, būtina apmąstyti europinį tapatumą, jį grindžiantį vertybinį vyksmą, jo raiškas įvairiuose europinės visuomenės procesuose istoriniu bei sisteminiu aspektu.
Tikimės, kad pagal šią rogramą vykdomi moksliniai tyrimai pasitarnaus bendrai mūsų valstybės, tebeieškančios savo tapatumo ir strategijos, gerovei.“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...