2012 Gegužės 10

Aukštoji mokykla turi tapti globalizacijos vartais

veidas.lt


Prieš kelerius metus svarbiausiu savo strategijos elementu pasirinkęs tarptautiškumą, Mykolo Romerio universitetas ir toliau jį sėkmingai plėtoja.

Tą patvirtina tiek 2010 m. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Vilniuje surengtas Pasaulio universitetų asociacijos (PUA) kongresas, kuriame dalyvavo apie 400 atstovų iš visų žemynų ir pasaulio regionų, tiek 2011 m. šios asociacijos atlikta tarptautiškumo lygmens savianalizės programa ISAS.
MRU tokią programą įgyvendino vienas pirmųjų Europoje ir buvo teigiamai įvertintas PUA ekspertų. Be to, MRU pirmasis Lietuvoje tapo ES remiamo studijų bendradarbiavimo projekto ERASMUS MUNDUS koordinatoriumi. „Tai Europoje prestižinė programa, todėl šis įvertinimas svarbus tiek universitetui, tiek visos Lietuvos aukštojo mokslo sistemai, nes iki šiol mūsų universitetai tokiose programose dalyvaudavo tik kaip partneriai“, – džiaugiasi MRU studijų prorektrorius doc. dr. Giedrius Viliūnas.
Pasak jo, tokie įvertinimai – ženklas esamiems ir būsimiems studentams, taip pat akademiniams partneriams, kad universitetas siekia aukštų kokybės standartų ir jau yra pasiekęs solidų lygį. „Mūsų universitetas visada stengėsi sukurti kuo dinamiškesnius partnerystės tinklus. Tarptautiniai ryšiai ypač suintensyvėjo po PUA kongreso. Artimiausiu laiku su Londono Midlsekso universitetu pradedame kurti bendrą fakultetą. Neabejoju, kad toks fakultetas labai sustiprins tarptautiškumo prieinamumą mūsų universitete, sudarys galimybes mums mokytis iš partnerių, o jungtinis diplomas bus paklausus tarptautinėje darbo rinkoje ir padidins MRU patrauklumą“, – pabrėžia prorektorius.
Jo nuomone, pastaraisiais metais universitetui pavyksta sėkmingai plėtoti tarptautinių studijų ryšius. Prieš porą metų MRU įteikė pirmuosius jungtinių studijų diplomus kartu su Suomijos ir Austrijos partneriais. Dabar tokių studijų programų jau yra kelios, pvz., su Prancūzijos Bordo, taip pat Pietų Korėjos universitetu.
G.Viliūnas įsitikinęs, kad jungtinis laipsnis suteikia daug pranašumų: „Studentai gali susipažinti su kelių aukštojo mokslo sistemų teikiamais rezultatais, įvairiais dėstytojais, studijuoti ir bendrauti ne tik lietuvių kalba. Akiratis ir pasirinkimas tampa daug platesni, žmogus daug geriau pasirengęs karjerai. Ir darbdaviams – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – tokie jungtiniai laipsniai daug patrauklesni.“

Tarptautiškumas – visose studijų programose
Ne tik jungtinio laipsnio, bet apskritai visos MRU studijų programos turi vienokį ar kitokį tarptautiškumo elementą: studijų mainai prieinami visiems studentams, dėstytojai išvažiuoja pasitobulinti į užsienį, į Lietuvą kviečiami profesoriai iš kitų šalių. Be jungtinių, labiausiai tarptautiškomis galima vadinti tarptautinės teisės, tarptautinės prekybos, taip pat su technologijomis susijusias programas. „Socialinės informatikos fakultetas labai perspektyviai bendradarbiauja su Pietų Korėjos universitetais, o ši šalis, kaip žinome, yra tarp lyderių technologijų srityje. Stengiamės, kad visose srityse būtų bent viena programa anglų kalba, kuri būtų atvira tarptautiniams studentams ir natūraliai palengvintų dėstytojų mainus“, – vardija prorektorius.
Kodėl tarptautiškumui suteikiama tiek daug reikšmės? „Darbo rinka yra tarptautinė, pasaulis tampa vis globalesnis, taigi ir šiuolaikinė aukštoji mokykla privalo būti tarptautiška, aukštasis mokslas – atviras pasauliui ir studentų norui įgyti tarptautinės patirties. Todėl būtina kelti dėstytojų kvalifikaciją, dalyvauti mokslo konferencijose ir projektuose, su tarptautiniais partneriais sutarti dėl dėstymo ir mokslinio darbo metodų. Bendradarbiaujant galima dalytis patirtimi ir tobulėti“, – paaiškina G.Viliūnas ir priduria, kad tarptautiškumas suteikia ne tik naudos, bet ir paprasčiausiai daug džiaugsmo bei motyvacijos, nes ir patiems dėstytojams labai smagu išvažiuoti, bendradarbiauti su įvairių pasaulio šalių kolegomis, atitrūkti nuo kasdienės rutinos.
Todėl tarptautiškumas nėra prievolė, o tiesiog gyvenimo būdas. Kita vertus, kitų šalių studentų atvykimas čia tampa iššūkiu mūsų dėstytojams ir vietos studentams, kurie priversti susikalbėti užsienio kalba, susipažinti su kita kultūra. Dėstytojai turi pergalvoti savo dėstymo sistemą, išsamiau išaiškinti dėstomą dalyką.

Nuo kaimyninių iki tolimųjų šalių
MRU su užsienio partneriais bendradarbiauja trimis kryptimis. Tradiciškai, naudojantis ES parama, plėtojami ryšiai su ES šalimis – tiek senosiomis (Prancūzija, Jungtine Karalyste, Austrija, Suomija), tiek naujesnėmis (Latvija, Lenkija, Slovakija). Kita kryptis – šalys, kurios mums artimos istoriškai, turinčios panašios patirties (Moldova, Ukraina, Baltarusija, Gruzija, Azerbaidžanas, Armėnija). Trečia kryptis – tolimosios šalys. MRU pastebi trečiojo pasaulio šalių, pvz., Nigerijos, susidomėjimą.
„Į tarptautiškumą žvelgdami strategiškai, žinome, kad dabar labiausiai kylantys pasaulio regionai yra būtent Tolimuosiuose Rytuose. Jokios abejonės, kad mūsų šalies studentams būtinai reikalingos kompetencijos ir patirtys, susijusios su Kinija, Indija, Malaizija, Indonezija ir kitomis šalimis. Lygiai taip pat ir Afrika. Nepraeis nė dešimtmetis, ir Afrika taps vienu iš pasaulio ekonomikos variklių. Todėl svarbu, kad mūsų studentai ten vyktų, o jų studentai atvyktų čia ir būtų kaip tarpininkai, kurie ateityje bus tikrai naudingi mūsų visuomenei, valstybei ir, be abejo, ūkiui“, – neabejoja G.Viliūnas.
Jis įsitikinęs, kad jei universitetas galvoja apie ateitį, yra gyvybingas, jo vizija turi būti ilgalaikė: „Vien studijos trunka kelerius metus, ir tos sąlygos, kada žmogus pradėjo studijas, gali būti pasikeitusios jas baigiant. Universitetas turi jausti atsakomybę studentams, jų tėvams ir visai visuomenei. Todėl kiek pajėgiame, stengiamės stebėti visas tendencijas.“
MRU strategija glaudžiai susijusi su Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizija „Mokslioji Lietuva 2030“, kurioje kalbama apie universitetus, kurie tiek Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu yra labai artimai suaugę su kitomis aukštojo mokslo institucijomis, kuriose taikomos labai mišrios mokymosi technologijos.
„Ten yra net tokia formuluotė, kad universitetai po dešimties metų turėtų būti pagrindiniai globalizacijos vartai. Juk universitetai pirmieji globalizuojasi, pirmieji atsiveria tarptautinei erdvei, yra imliausi naujausioms visuomenės tendencijoms ir padeda pačiai visuomenei prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Ir šios tendencijos tik intensyvės. Taigi mūsų universitetų uždavinys – prisidėti prie šios tendencijos, ir MRU tai stengiasi padaryti per socialines inovacijas bei socialines technologijas. Mūsų tikslas – būti tokia institucija, kuri ne seka paskui kaitos tendencijas, bet nuspėja jas, padeda visuomenei su jomis susitvarkyti ir kai kuriais atvejais net inicijuoja kaitą ten, kur visuomenei reikia keistis. O šiuo atveju Lietuvos visuomenė globaliame pasaulyje dar yra gerokai per uždara. Nors mes jaučiamės labai integruoti, mūsų tarpkultūrinio bendravimo ir bendradarbiavimo mastai  tikrai maži. Nors mūsų ekonomika tarptautiška, bet dar nerieda globalios ekonomikos greitkeliu“, – pabrėžia prorektorius.

MRU studentas iš Slovakijos svajoja dirbti ES pareigūnu
Nuo 2011 m. MRU siūloma nauja magistrantūros studijų programa anglų kalba – Europos Sąjungos teisė ir valdymas. Programos absolventams bus suteikiamas MRU teisės magistro laipsnis ir Bordo IV Monteskjė universiteto (Prancūzija) European Union Law and Governance magistro laipsnis. Šios programos pirmakursis, lietuviškai jau šnekantis slovakas Jurajus Kunakas pasakojo studijas MRU pasirinkęs dėl labai paprastos priežasties – pagal specialybę: „Mano šalyje tokios studijų programos nėra. Pasidomėjau ja, įsitikinau studijų kokybe ir tada parašiau prašymą priimti mane į tą programą. Dabar čia studijuoju ir esu labai patenkintas. Savo profesinę ateitį sieju su ES struktūromis: mano svajonė – dirbti Europos Komisijoje. Todėl ir pasirinkau būtent šias studijas, nes ateityje noriu jas pritaikyti savo darbe.“
J.Kunakas pritaria, kad universitetui tarptautiškumas tiesiog būtinas: svarbu pabendrauti su žmonėmis iš užsienio, pasisemti patirties iš kitų šalių: „Aš nenorėjau būti vien namie – studijuoti ir bendrauti tik su slovakais, man tai būtų labai keista. O ir universitetui labai svarbu, kad jame būtų ir dėstytojų, ir studentų iš užsienio. Visada siūlau savo draugams atvažiuoti aplankyti Lietuvos ir netgi mokytis. Tikrai rekomenduoju jiems studijuoti MRU. Du mano draugai iš Čekijos taip ir padarė. Man atrodo, kad turėti dvigubą diplomą labai naudinga, ypač darbinantis įvairiose šalyse.“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Vincas Vincas rašo:

    Tai Minsko NVD aukštosios mokyklos Vilniaus fakultetas ,pavadintas Riomerio vardu,o turėtų vadintisJAŠOS LANDSBERG čekistų ruošimo universitetu.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...