2015 Spalio 16

NATO apsukos – vis dar lyg vėžlio

veidas.lt

Scanpix

NATO būstinė Briuselyje modernybe nekvepia. Ji įsikūrusi vos keli kilometrai nuo oro uosto, sename ir visai neišvaizdžiame pastate, primenančiame sovietinės okupacijos metais Lietuvoje statytus kompartijos „rajkomus“.

Rima JANUŽYTĖ

Specialiai „Veidui“ iš Briuselio

Politiniame ir administraciniame NATO centre Briuselyje sukasi pagrindinis biurokratinis Aljanso mechanizmas. Čia įsikūrusios sąjungininkų delegacijos ir valstybių narių diplomatinės atstovybės, taip pat ir Šiaurės Atlanto Taryba, kurios kompetencija – svarbiausių NATO politinių sprendimų priėmimas.

Šis pastatas Leopoldo III gatvėje – ne guminis, o 1967-aisiais, kai buvo pastatytas, niekas neįsivaizdavo, kad po pusės amžiaus jame turės tilpti apie 5 tūkst. nuolatinių darbuotojų. Tad naujai prie Aljanso prisijungiančių valstybių delegacijoms pritaikomos pagalbinės patalpos, sandėliai ar garažai.

Užtat visi čia dirbantys žmonės su viltimi žvelgia į kitą kelio pusę – kažkada jie įsikurs ten statomame įspūdingame pastatų komplekse, iš išorės veikiau primenančiame kosminį laivą iš ateities nei politbiurą. Ir spėlioja, ar Juodkalnijos atstovybė taps pirmąja, niekada nesėdėjusia senosiose NATO patalpose.

Vargu. Juodkalnijos atstovams dar gali tekti paragauti ir senojo pastato kavinėje gaminamų vidutiniškų pietų – net jei šį gruodį Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime šalis gaus kvietimą prisijungti prie Aljanso, naujasis pastatų kompleksas dar nebus baigtas.

Taip jau yra – NATO viskas vyksta labai labai lėtai. Statyti naująjį pastatą Aljanso narių vyriausybių vadovai nutarė dar 1999-aisiais. 2002 m. Prahos sutartimi Belgijos vyriausybė šią garbingą pareigą koncesijos teisėmis perleido NATO. Paskui vyko šimtai konkursų – dizaino, įrangos, statybų. Statybos prasidėjo 2010-aisiais, o baigtos turėtų būti kitąmet. Tačiau viliamasi, kad tai nutiks bent iki 2018–2019 m. Ką jau padarysi – projektas didžiulis, o jį sukantis smagratis – gremėzdiškas.

Vis dėlto daug didesnė Aljanso bėda – lėtapėdiškumas priimant sprendimus.

Reikia didinti apsukas

Kartais reikalo esmė gali būti vos 4 min. 30 sekunčių. Tiek laiko į Turkijos oro erdvę įsibrovęs „neatpažintos šalies“ naikintuvas MiG-29 praėjusį antradienį savo raketinės sistemos radaru buvo užrakinęs, paprastai sakant, nusitaikęs į aštuonis Turkijos naikintuvus F-16, patruliuojančius palei sieną su Sirija.

Tai ne šiaip priartėjimas prie kitos valstybės oro erdvės. Ir ne įsiveržimas į ją. Net ne rusų mėgstamas skrydis su išjungtu vadinamuoju transponderiu – siųstuvu ar be kelionės plano, aiškinant, kad įvyko paprasčiausia žmogiška klaida. Galima neabejoti, kad tai buvo sąmoningas nusitaikymas į NATO erdvėje esantį lėktuvą, po kurio kitas žingsnis – raketos mygtuko paspaudimas. Žinoma, Turkijos lėktuvai, vos tapę MiG-29 taikiniais, savo radarus irgi nukreipė į pažeidėją. Visai kaip per Kubos krizę.

Raketos mygtuko nenuspaudė nė viena pusė, užtat Rusija sėkmingai pasitikrino naujas ribas.

Turkijos kariškiai nenurodo, kad MiG-29 būtų buvęs Rusijos naikintuvas, tačiau viskas daugiau nei akivaizdu: du incidentai su Rusijos lėktuvais jau buvo įvykę pora dienų anksčiau – ir šeštadienį, ir sekmadienį.

Įtampos kupinos minutės Turkijos ir Sirijos pasienyje baigėsi be tragiškų padarinių: MiG-29 paliko Turkijos oro erdvę, NATO nesiryžo jo atakuoti. Tačiau precedentas jau yra, bet NATO plano, kaip tokiais atvejais elgtis, – ne.

O kaip būtų reaguojama, jei radarus į kokį nors objektą, ypač – į NATO naikintuvą, nukreiptų į Baltijos regiono oro erdvę įskridęs Rusijos orlaivis?

Atsižvelgiant į tai, kad mūsų oro erdvėje patruliuoja oro misiją atliekantys NATO naikintuvai, neturintys įgaliojimų imtis jokių karinių veiksmų, galima pasikliauti tik gera pažeidėjo valia arba žaibišku NATO sprendimu atakuoti.

Tačiau NATO naikintuvų pilotai tokio įsakymo laukti, ko gero, turėtų kur kas ilgiau nei puspenktos minutės. Baltijos oro erdvėje panašaus incidento nuo Baltijos šalių narystės NATO nėra pasitaikę. Rusijos orlaiviai prie mūsų sienų tik priartėja, bet jos dar niekada nėra pažeidę – visais atvejais jie tiesiog palydimi.

Užtat Turkijos padangė Rusijai tapo aikštele naujiems eksperimentams NATO erdvėje. Tik štai NATO dar nesugalvojo, kaip deramai į tai atsakyti. Kol kas viskas apsiribojo abstrakčiais paburnojimais ir keliais pagrasymais pirštu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

 

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. XXX XXX rašo:

    Rusijos aviacijos bazė Sirijoje neturi naikintuvų MiG-29, tik Sukhoi-30. Jei tai tikrai buvo Migas, jis buvo Sirijos Oro pajėgų.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...