2011 Lapkričio 22

Našta verslui teoriškai mažėja, tačiau realiai – didėja

veidas.lt

A.Kubiliaus Vyriausybės narių vizijas būti verslo puoselėtojais išsklaidė skubota naktinė mokesčių reforma, politinis pasipriešinimas ir biurokratų savivalė.

Verslo sąlygomis varžysimės su palankiausiomis jam valstybėmis. Tokiais užmojais kadenciją pradėjo Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ir lig šiol nesustodama tvirtina taip ir padariusi. Tačiau verslas tikina priešingai – kad administracinė, biurokratinė ir mokesčių našta net didėja. Kas šiame ginče teisesnis?

Pažanga – verslą kontroliuojančių įstaigų veikloje

Nors viešojoje erdvėje smulkiuosius ir vidutinius verslininkus dažniausiai matome mojuojančius kumščiais šios kadencijos Seimo ir Vyriausybės link, pakaunės verslininkas Arturas Mackevičius pradeda nuo pagyrimų, pirmiausia už tai, kad ši Vyriausybė bent jau kalbasi su verslininkais. Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas pasakoja, kad štai sėdi prie kompiuterio ir skaito naujai atsiųstus įstatymo projektus. Kiekvieno teisės akto, galinčio turėti įtakos nestambiam verslui, projektą Vyriausybė siunčia Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariams, išklauso jų nuomonės.

Ne visuomet ji ką nors lemia, bet štai Vyriausybė paklausė ir nepadidino minimalios mėnesinės algos, nes tam, smulkiųjų tikinimu, dar ne laikas – verslo apyvartos atkurtos tik trečdaliu nuokryčio. Ši valdžia palengvino sąlygas pradedantiesiems verslą: įmonę galima įregistruoti internetu, kontroliuojančios institucijos sutarė pradedančiųjų verslą pirmus metus nepulti bausti, o labiau būti patarėjais, nuo gruodžio internete bus skelbiamas klausimynas, ką verslo kontroliuotojai tikrins atėję į įmones. Deja, nepavyko pasiekti, kad būtų sumažintas įstatinis kapitalas, nors Latvijoje tam užtenka vieno lato, o pas mus reikia 10 tūkst. Lt. Tikimasi, kad tuoj bus priimtas ir mažųjų įmonių statusą reglamentuojantis įstatymas. Tai ypač svarbu dabar, kai bus naikinami verslo liudijimai, įvedami kasos aparatai ir ne maisto turguose.

Ūkio ministerija susiskaičiavusi, kad nuo 2009 m. įgyvendintos net 86 verslui padedančios priemonės, o iki 2011 m. pabaigos Vyriausybė įsipareigojo administracinę naštą sumažinti 30 proc. Tačiau Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekonomikos tyrimo, atlikto 2011 m. pradžioje, duomenimis, administracinė našta per 2009 ir 2010 m. ne sumažėjo, bet padidėjo 4 proc. O neseniai paskelbtas Pasaulio banko „Doing Business“ reitingas, vertinantis dešimt skirtingų parametrų, tik patvirtino tai, ką teigia rinkos dalyviai, – našta nemažėja: 2009 m. Lietuva nukrito per vieną poziciją, pernai pakilo per dvi, šiais metais vėl nukrito per dvi, likdama 27-a tarp 183 valstybių. Lietuvą pralenkė net Latvija (21-a), estai liko 24-i.

LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas atkreipia dėmesį, kad antrus metus į tyrimą neįtraukiama darbuotojų samdymo ir atleidimo sritis, kurioje Lietuva iki tol buvo vertinama blogiausiai. Tad jei šie klausimai būtų vertinti, Lietuvos būtų nukritusi dar žemiau. „Tai rodo tam tikrą trypčiojimą vietoje, pagerinusių verslo sąlygas valstybių uodegoje. Yra gerų verslo sąlygų gerinimo iniciatyvų, Teisingumo ir Ūkio ministerijas galima pagirti už permainas verslą kontroliuojančių institucijų srityje. Tačiau šių pagerinimų nepakanka, ir kiekiu, ir svarbumu jie nusileidžia pabloginimams“, – pabrėžia V.Žukauskas.

Esminės problemos neišspręstos

Nors sudėti net 86 pliusiukai verslo labui, tačiau dalis jų smulkūs, o dalis verslo žlugo jų nesulaukęs, nes palengvinimai vėlavo, kaip ir krizės įveikimo plane verslui žadėti milijonai. „Vienas valdžios užsibrėžtų tikslų ekonomikos nuosmukio laikotarpiu buvo gerinti verslo sąlygas ir taip stimuliuoti ekonomiką. Deja, tenka pripažinti, kad proveržio verslo sąlygų gerinimo srityje nebuvo pasiekta“, – apgailestauja V.Žukauskas.

O naktinė mokesčių reforma padarė žalą, kurios neatsveria kokios neesminės biurokratinės grandies numarinimas. Beje, LLRI tyrimo duomenimis, santykinė mokesčių našta, 2008 m. siekusi 32 proc. BVP, 2009 m. pakilo iki 37 proc. ir lig šiol nemenksta. Konsultacijų bendrovės „Ernst&Young“ partneris Kęstutis Lisauskas primena, kad Vyriausybė išgirdo verslo, specialistų argumentus ir per 2009 m. didžiąją dalį skubotai padarytų mokesčių sistemos pakeitimų ištaisė.

Tačiau žala jau buvo padaryta, o smulkiojo ir vidutinio verslo atstovo A.Mackevičiaus manymu, ši valdžia ir toliau naštą vis perkėlinėja nuo stambiojo verslo ant smulkiojo, pavyzdžiui, naikino PVM lengvatas, tačiau mažino pelno mokestį. Verslininkas kritikuoja, kad nedidinamas neapmokestinamasis minimumas, ir toliau Lietuvoje vienos didžiausių stambiojo kapitalo ir darbo jėgos apmokestinimo disproporcijos darbo jėgos nenaudai.

Valdžia nesutvarko didžiųjų prekybos centrų plėtros: jie dygsta kaip grybai po lietaus, perka sklypus naujų statybai, o tai viršija leistiną koncentraciją ir naikina smulkias parduotuves. „Naikinami kioskai, verslo liudijimai, įvedami kasos aparatai, tačiau tam turėjo būti pasirengta, nes kur dėtis tiems, kurie neįsipaišo į tą sistemą?“ – piktinasi verslininkas. Jam kelia nerimą ir patyliukais parengtas projektas nesunkiam krovininiam transportui kelių mokesčius padidinti triskart.

Smulkesni verslininkai nuolat kaltina politikus, mainais už finansinę paramą tarnaujant stambiųjų interesams. Tačiau su stambaus kapitalo įmonėmis dirbantis „Ernst&Young“ atstovas K.Lisauskas nelinkęs su tuo sutikti. „Didžioji dalis smulkiųjų dirba pusiau šešėlyje, ir niekam tai nėra paslaptis. Stambios įmonės neturi galimybės nei kasos aparatų išvengti, nei grynaisiais pinigais atsiskaityti. Kaip tik stambusis verslas yra įkaitas įvairių įpareigojimų ir reikalavimų, kaip kad darbo sutarčių žurnalai, darbuotojų pažymėjimai, kelialapiai, komandiruočių įsakymai, komandiruotpinigių apskaita. Stambiajam verslui trukdo administraciniai įpareigojimai, kurie būtini, nes be to nesugaudysi nesąžiningo smulkiojo verslo“, – argumentuoja K.Lisauskas.

Eksperto manymu, kaip tik klaida, kad ši Vyriausybė padidino pelno mokesčio tarifą, sugriežtino dividendų apmokestinimą, neatsispyrė ir viešbučiams grąžino lengvatinį PVM, kas, jo manymu, buvo kvailiausias dalykas, žinant, kad vyks Europos krepšinio čempionatas ir į jį vis tiek atvažiuos daug sirgalių. „Dar viena problema, kad „Sodra“ – kaip kibiras be dugno. Jos įmokų rinkimą reikia atiduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai – nereikės tiek etatų „Sodroje“, o verslui mokant įmokas pagal bendrą VMI sistemą sumažės administracinė našta. Juk taršos pakuočių ar nekilnojamojo turto mokestį renka ne Aplinkos ministerija, o VMI. O Darbo kodekso ir darbo teisės sistema – socialinė šventa karvė, ir nežinau, ar ši, ar kita Vyriausybė turės drąsos ką nors iš esmės pakeisti“, – abejoja „Ernst&Young“ atstovas.

Tokia jam atrodo ir teritorijų planavimo reforma. O šių klausimų sprendimas juk ir būtų didžiausios naštos nuridenimas.

Kas marina geras idėjas

Lietuvos kritimas „Doing Business“ indekse, kaip pripažįsta ir ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas, – labai svarbi indikacija, signalas Vyriausybei intensyvinti darbus. Nors, absoliučiu vertinimu, Lietuvoje verslo sąlygos nepablogėjo, bet jos pablogėjo lyginant su kitomis šalimis, mat šios nuveikė daugiau. Štai Latvija įgyvendino dešimt Pasaulio banko vertinamų reformų, mes – dvi.

Darbdavių konfederacijos prezidento Dano Arlausko manymu, gražius Vyriausybės užmojus lengvinti naštą verslui sunkina ir tai, kad atskiros ministerijos dirba padrikai, tarp jų labai daug konkuravimo ir nesusišnekėjimo.

Kad pavieniai pokyčiai neduoda efekto, rodo ir šiųmečio Pasaulio ekonomikos forumo šalių konkurencingumo tyrimas. „Biurokratizmo Lietuvoje kreivė kyla aukštyn. Prieš penketą metų didžiausia problema būdavo įvardytas priėjimas prie finansinių išteklių, mokesčiai, o dabar – būtent biurokratizmas“, – nurodo D.Arlauskas.

Jis stebisi, kad šiai valdžiai vis kyla keistų idėjų. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prastūminėja iniciatyvą, kad darbdavys, norėdamas vadovauti kolektyvui, turi išlaikyti finansinės apskaitos, darbo teisės, darbo saugos egzaminą.

„Ernst&Young“ partneris K.Lisauskas, dirbęs vienoje iš Verslo skatinimo, vadinamosios Saulėtekio komisijos, darbo grupių verslo administracinei naštai mažinti, pastebėjo, kad kai konkretūs pasiūlymai nusileisdavo iki atsakingos institucijos prie Vyriausybės, įsijungdavo biurokratinės savisaugos instinktas, nes, nelikus visokių kontrolės mechanizmų, ir dalies tų institucijų egzistavimas prarastų prasmę. Stabdžiu tampa ir tų institucijų vadovų kompetencijos ar valios stoka. „Teko girdėti, kaip jie sakydavo: mes už, bet specialistai – prieš. Tad kyla klausimas, kas ką valdo“, – stebisi „Ernst&Young“ partneris.

„Seimas aiškiai indikuoja, ko nepalaikys“, – kitą idėjų rėtį nurodo G.Kadziauskas, nelabai tikėdamas, kad šiai Vyriausybei pavyks atlikti darbo santykių sisteminę peržiūrą, gerokai nuo pradinių idėjų pakitęs ir teritorijų planavimo procedūras lengvinantis projektas.

„Geranoriški santykiai tarp verslo ir valdžios valstybėje labai svarbūs. Verslas, tai yra jo savininkai ir jame dirbantys žmonės, yra pagrindinis ekonominės gerovės šaltinis, duodantis ne tik pajamų verslų savininkams bei juose dirbantiems žmonėms, bet ir išteklių, reikalingų valstybiniam sektoriui gyvuoti. Valdžia, kurdama ekonominei veiklai nepalankias taisykles, skurdina ir visus šalies gyventojus, ir save“, – pabrėžia V.Žukauskas.

Išvada: kol kas ši Vyriausybė save ir visus mus labiau skurdina.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...