2010 Liepos 15

Ekologinė katastrofa

Naftos išsiliejimas – lyg antroji rugsėjo 11-oji

veidas.lt

"Veido" archyvas

B.Obama susitarė su BP dėl 20 mlrd. dolerių kompensacijos už naftos išsiliejimą Meksikos įlankoje

Balandžio mėnesį Meksikos įlankoje prasidėjusi ekologinė katastrofa tęsiasi jau kelis mėnesius, mat naftos išsiliejimas vis dar nesustabdytas. Tačiau jau dabar aišku, kad tai bus didžiausia naftos katastrofa ne tik JAV, bet ir, ko gero, visame pasaulyje.

Su kuo paprastai asocijuojasi naftos išsiliejimas? Su vandens paviršiuje plūduriuojančiomis didžiulėmis juodomis dėmėmis? Sulipusiais paukščių sparnais? Žuvusiomis žuvimis? Pajuodusiomis smėlio pakrantėmis? Taip, jei tai įprastas naftos išsiliejimas, pridarantis daug žalos gamtai ir naftos kompanijoms.

Tačiau balandžio 20 d. įvykusio BP naftos platformos sprogimo padariniai – kur kas dramatiškesni, brangesni ir pragaištingesni.

Sprogimas pareikalavo vienuolikos žmonių aukų, keli šimtai buvo sužeisti, o žala gamtai, kurią daro besiliejanti nafta, vis dar didėja.

Mat iki pat šios dienos, tai yra jau beveik tris mėnesius, iš kompanijai BP priklausančio naftos gręžinio Meksikos įlankoje į vandenyną kasdien išteka po 35 tūkst. barelių naftos, o ši katastrofa jau vadinama didžiausia JAV ir viena didžiausių pasaulio istorijoje.

“Apgaulinga nebent tai, kad ant vandens beveik nematyti naftos pėdsakų”, – pastebi ekspertai, aiškinantys, jog taip yra todėl, kad paprastai nafta išsilieja iš tanklaivių ir pasklinda vandens paviršiuje, aptraukdama jį tarsi plonyte plėvele.
Šį kartą nafta nepaliaujamai plūsta iš maždaug 1,5 km gylio ir kyla aukštyn, persimaišydama su visu pakeliui sutiktu vandeniu ir virsdama didžiule, šviesos ir deguonies nepraleidžiančia kelių kilometrų storio vandens ir naftos mase.
Jos tiek daug, kad sunku pamatyti aiškius kontūrus ir pavadinti juos “dėmėmis”. Be to, dalies naftos plika akimi nė nesimato, nes jos “dėmės” plyti net ir po vandeniu.

“Tai tarsi lėtinė ūminė liga, kurią gydytojai gali diagnozuoti, tačiau negali išgydyti”, – vaizdžiai lygina “Time” analitikas Bryanas Walshas.

Skaičiuojama, kad iš viso nafta vandenyne ties Meksikos įlanka užima jau maždaug 6,5 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, kuriame plūduriuoja apie 4,4 mln. barelių naftos.

Šokiruojanti žala

Iki šiol gamtai naftos padaryta žala vertinama tik remiantis apytiksliais duomenimis ir BP pranešimais. Kompanija yra sulaukusi nemažai kaltinimų, esą ji trukdo mokslininkams tirti jūros dugną, o žurnalistams neteikia patikimos informacijos.

Aplinkosaugininkai ragina Baltuosius rūmus įsikišti ir priversti kompaniją BP atlikti nuodugnius tyrimus bei paskelbti, kokią žalą naftos išsiliejimas padarė gamtai. Tuo tarpu kompanija BP aiškina, esą jūros dugno dabar nevalia liesti, nes tai gali dar labiau pakenkti gamtai, o kartu – ir naftos platformos taisymo darbams.

Tačiau ir be tikslių tyrimų aišku, kad naftos išsiliejimas teršia ne tik vandenį, bet jau ir orą. Be to, kelia grėsmę aštuoniems JAV nacionaliniams parkams, 400 rūšių gyvūnų, tarp kurių – 34 tūkst. paukščių, 1,2 tūkst. žuvų.
Iš viso iki šios dienos aptikta apie 2 tūkst. žuvusių gyvūnų, tarp jų – ir 53 delfinai.

Maža to, mokslininkai baiminasi, jog bus užterštas ir koralinis rifas, o Karališkojo universiteto biologas Larry Crowderis aiškina, kad nuo naftos bėgantys gyvūnai gali persikelti į kitas vandenyno vietas, o tai pakeistų visą ekosistemą.

Kol kas visa tai – tik nuogąstavimai ir spėlionės. Tiksliausiai žinoma tik tai, kiek nukentėjo pati sprogusios platformos savininkė.

Nelaimė, prasidėjusi po sprogimo naftos gavybos platformoje “Deepwater Horizon”, per du su puse mėnesio šią platformą valdančiai bendrovei BP jau pridarė apie 3,12 mlrd. JAV dolerių nuostolių, ką jau kalbėti apie tai, kad kompanijos akcijų kursui smukus daugiau kaip 50 proc., bendrovės vertė sumenko maždaug 7 mlrd. JAV dol.
Be to, praėjusį mėnesį, reikalaujant JAV prezidentui Barackui Obamai, BP sutiko nemokėti akcininkams dividendų ir įsteigti 20 mlrd. JAV dolerių vertės fondą, iš kurio bus kompensuojami dėl naftos išsiliejimo Meksikos įlankoje JAV gyventojų ir verslo patirti nuostoliai.

Į BP išlaidas įeina ir pastangos sulaikyti naftos tekėjimą, ir kompensacijos pietinėms Meksikos įlankos pakrantės valstijoms, ir apmokėti ieškiniai, ir federaliniai mokesčiai.

Beje, ieškinių iš privačių asmenų BP sulaukė jau apie 50 tūkst. ir pagal juos maždaug pusei besikreipusiųjų išmokėjo beveik 2 mlrd. JAV dol. – ir tai dar ne viskas.

Manoma, kad ieškinių tik daugės. Ir ne tik siekiant kompensacijų už gamtai padarytą žalą. Spėjama, kad BP ims atakuoti net ir paprasti gyventojai, pavyzdžiui, britų pensininkai, kurių pensijų dalį Didžiosios Britanijos vyriausybė investavo būtent į BP akcijas.

Tokioms kompensacijoms išmokėti BP gali tekti skirti dar iki poros milijardų JAV dolerių, nors net ir apie šią sumą spręsti dar per anksti.

Sustabdyti nepavyksta

Kad ir kiek kainuotų bandymai sustabdyti naftos veržimąsi, kol kas šios pastangos duoda menką naudą. Iki šiol BP tik iš dalies sustabdė naftos veržimąsi, o vandens valymo darbai praktiškai nevyksta.

Štai vos prieš savaitę juos penkioms dienoms nutraukė uraganas “Alex”. Ir nors dabar darbai atnaujinti, tačiau tūkstančiai kilometrų pakrančių vis dar juoduoja nuo naftos, o dangumi šliaužia pilki debesys.

Netrukus darbą turėtų pradėti ir supertanklaivis, galintis siurbti ir valyti labai didelius kiekius nafta užteršto vandens, – jei nesutrukdys oro sąlygos, šis tanklaivis jau artimiausiu metu galės perpumpuoti maždaug 500 tūkst. barelių vandens su nafta. Bet net ir tokiu atveju, manoma, valymo darbai gali užsitęsti iki kelių mėnesių.

Mažins priklausomybę nuo naftos

“Šis naftos išsiliejimas primena rugsėjo 11-osios tragediją. Ir viena, ir kita nelaimė atskleidė mūsų silpnybes ir privertė kitaip pažvelgti į gyvenimą”, – apie BP avariją aiškina JAV prezidentas Barackas Obama. Jis teigia, kad jeigu rugsėjo 11-oji privertė keisti užsienio politiką, tai naftos išsiliejimas metų metams pakeis požiūrį į aplinkosaugą ir pasaulio priklausomybę nuo naftos.

Vos įvykus nelaimei jis paskelbė šešių mėnesių naftos gavybos jūros gelmėse moratoriumą. Tiesa, praėjusią savaitę naftos gavybos kompanijos tikėjosi, kad apeliacinis teismas tokį prezidento nurodymą įvertins kaip neteisėtą, tačiau jis buvo paliktas galioti, o B.Obama pasidžiaugė, kad tai – dar vienas žingsnis mažinant naftos gavybos kompanijų įtaką.

Manoma, kad naudodamasis katastrofa kaip argumentu, B.Obama netgi mėgins inicijuoti energijos naudojimo ir klimato kaitos reformą.

“Būtina pasimokyti iš šios pamokos ir judėti ateities link, kur energetikos politika nėra tiesiogiai priklausoma nuo naftos. Gal taip nenutiks iki mano gyvenimo pabaigos, tačiau turime padaryti viską, kad ateities kartos gyventų kitaip”, – aiškina B.Obama ir primena, kad naftos atsargos mažės, nafta brangs, su jos gavyba susijusios ekologinės išlaidos didės, o jas mokėti turės mūsų vaikai ir vaikaičiai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...