2011 Balandžio 21

Teisė

Musulmonų teisių suvaržymai plinta po Senąjį žemyną

veidas.lt

"Veido" archyvas

Prancūzijos prezidento N.Sarkozy vadovaujama dešiniųjų koalicija pasiekė, kad musulmonėms būtų uždrausta prisidengti visą veidą

Prancūzijos parlamento žemieji rūmai praėjusį antradienį patvirtino įstatymo projektą, draudžiantį musulmonų moterims viešai dėvėti visą veidą dengiančius gobtuvus. Pasiūlymų įvesti tokius draudimus girdėti ir kitose ES šalyse.

Už įstatymo projektą, kurį pasiūlė Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy vadovaujama dešiniųjų dauguma, ir kuris uždraustų musulmonėms viešai dėvėti visą veidą dengiančius gobtuvus, balsavo 335 iš 577 Nacionalinės asamblėjos narių.

Vieni tokį sprendimą liaupsina, teigdami, esą galvos apdangalas, kuriuo užsidengus matyti tik moters akys (vadinamasis nikabas) yra svetimas Europos kultūriniam kontekstui. Be to, “už” stovykloje aiškinama, kad po tokiais gobtuvais puikiai gali maskuotis teroristai, vadinasi, juos uždraudus, kovojama su išpuoliais.

Tačiau kiti analitikai tokius apribojimus laiko “fundamentalistų” pergale, musulmonų laisvių suvaržymu ir diskriminacija, kuri ritasi per Europą jau keletą metų.

Suvaržymų daugėja

Prancūzijos atvejis – ne vienintelis musulmonus ribojantis sprendimas Europoje pastaraisiais metais.

Priminsime, kad dar 2004-aisiais toje pačioje Prancūzijoje musulmonų galvos apdangalus (taip pat judėjų jarmulkas, hinduistų turbanus ir didelius krikščionių kryžius) dėvėti uždrausta valstybinėse mokyklose.

2005-aisiais panašių siūlymų pasigirdo Nyderlanduose. Tuomet valstybės tarnautojams skirto savaitraščio “Binnenlands Bestuur” užsakymu bendrovės “TNS Nipo” atliktos apklausos rezultatai parodė, kad dauguma olandų nori, jog musulmonėms valstybės tarnautojoms būtų uždrausta ryšėti musulmoniškas skaras. Tiesa, tuomet vyravusios gyventojų nuotaikos įstatymais virto tik 2008-aisiais, kai veidą dengiančius dangalus dėvėti buvo uždrausta Nyderlandų vidurinėse ir aukštosiose mokyklose.

2009-aisiais Prancūzijoje su musulmoniškais rūbais uždrausta maudytis baseinuose. Tais pačiais metais Šveicarijos gyventojai referendume pasisakė už draudimą statyti prie šalies mečečių naujus minaretus.

Beje, pastarasis sprendimas sulaukė itin plataus atgarsio visame Senajame žemyne. Analitikai Šveicarijos referendumą net lygino su lakmuso popierėliu, galinčiu parodyti ne tik šveicarų, bet ir visų europiečių nemusulmonų požiūrį į islamą ir į musulmonus vakarietiškoje visuomenėje.

Pavyzdžiui, Šveicarijoje veikiantis religijų ir religinių procesų stebėjimo institutas “Religioscope” tvirtino, kad dalis prieš minaretus balsavusių šveicarų buvo antiislamiškai nusiteikę asmenys, kurie dėl religinių, pasaulietinių ar politinių motyvų į islamo plitimą žiūri kaip į invaziją, prieš kurią reikia kovoti. Kai kurie balsavimu prieš minaretus išreiškė savo nusistatymą prieš emigraciją, ypač kultūrinę. Šie balsuotojai nebuvo tiesiogiai nusistatę prieš islamą, tačiau nenorėjo Šveicarijoje matyti kitokios kultūros žmonių. Dalis šveicarų balsavimą prieš minaretus grindė ir abipusiškumo argumentu. Esą kai kuriose islamiškose šalyse neleidžiama statyti krikščioniškų kulto pastatų ar viešai demonstruoti krikščioniškus simbolius. Tad šie asmenys, balsuodami prieš minaretus, norėjo išreikšti savo protestą prieš tokią nelygią situaciją ir paraginti musulmonus gerinti krikščionių padėtį.

Galiausiai dalis šveicarų balsavo prieš minaretus dėl stereotipų, esą musulmonai susiję su išpuoliais, sprogdinimais ir susirėmimais.

Panašiais argumentais rėmėsi ir Belgijos valdžia. Mat pernai Belgija musulmonėms viešose vietose uždraudė dėvėti veidą dengiantį nikabą, o už šį pažeidimą numatyta 200 eurų bauda. Įdomu tai, kad tuomet nesutarimų draskoma flamandų ir belgų valdžia pademonstravo išskirtinę vienybę: tik du iš 150 deputatų susilaikė, kiti balsavo už įstatymo priėmimą.

Beje, kai kuriuose Vokietijos ir Italijos regionuose musulmoniški galvos apdangalai taip pat iš dalies ar visiškai apriboti. O dabar pasigirdo siūlymų juos riboti visoje Europoje.

Iš Vokietijos kilusi Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Silvana Koch-Mehrin jau pernai paragino uždrausti dėvėti nikabą visoje ES teritorijoje.

Tiesa, pavadinusi nikabą “vaikščiojančiu kalėjimu”, politikė sulaukė griežtos musulmoniškų organizacijų kritikos.

Moterų išlaisvinimas ar suvaržymas?

Vis dėlto kaip politikų norą uždrausti galvos apdangalus vertina pačios musulmonės? Juk vienų Vakarų analitikų nuomone, toks sprendimas “išlaisvina” musulmones iš suvaržymų, kiti mano, kad priešingai – jas nubaudžia, nes įkalina namie, mat religiniai įsitikinimai be šio dangalo moteriai neleidžia pasirodyti gatvėje.

Islamo tyrinėtojas iš Anglijos Markfieldo aukštojo mokslo instituto Farid El-Shayyal įsitikinęs, kad daugeliu atvejų nikabas yra musulmonės pasirinkimo reikalas. Nors kai kurios musulmonės moterys ir yra verčiamos pridengti veidą, daugelis tai daro savanoriškai. Įdomu tai, kad nikabo nešiojimas musulmoniškose kultūrose dažnai siejamas net su feminizmu, o pačios moterys neretai jį vadina “išlaisvinančiu” arba laiko tai savotiška maišto forma. “Yra gana daug musulmonių, kurios nepriskiria savęs feministėms, tačiau jos yra tvirtai įsitikinusios, kad vakare dėvint skarą yra būdas pasirinkti, kam jos rodo savo kūną, o kam – ne, ir jos pačios nusprendžia, kaip nori rengtis”, – teigia mokslininkas.

“Apsirengimo principas pagal islamą yra kuklumas. Dabar šis kuklumas skirtingose visuomenėse yra interpretuojamas skirtingai ir įgauna daugybę formų”, – aiškina mokslininkas. Todėl, bent jau kalbant apie islamiškuosius įstatymus, svarbiausia yra pridengti galvą. Tačiau kaip tai daroma, priklauso nuo kultūrinės aplinkos.

Beje, kiekvienoje musulmoniškoje šalyje galvos apdangalai yra skirtingi ir vaidina skirtingą vaidmenį. Pavyzdžiui, Afganistane ir kai kuriose kitose islamiškose šalyse paplitusi burka nėra islamiškojo apsirengimo kodekso dalis, o greičiau kultūrinis dalykas. Malaizijoje, Bosnijoje, Turkijoje ar Saudo Arabijoje moterys irgi rengiasi skirtingai. Beje, islamiškasis apsirengimo kodeksas moterims yra privalomas tik dvejose šalyse – Saudo Arabijoje, kur jis griežtai privalomas, ir Irane, kur taisyklės yra kiek švelnesnės.

Islamą išpažįstančių moterų galvos apdangalai

"Veido" archyvas

Hidžabas – nedidelė skara, dengianti galvą ir kaklą, veidą paliekant atvirą

"Veido" archyvas

Burka – chalatas, dengiantis visą figūrą. Veidas uždengiamas specialiu tinklu.

"Veido" archyvas

Čadra – dangalas, slepiantis visą figūrą nuo galvos iki kojų, paliekantis atviras tik akis. Dažniausiai juodos, baltos arba mėlynos spalvos.

"Veido" archyvas

Nikabas – galvos šydas, dengiantis visą veidą, išskyrus akis. Dažniausiai juodos spalvos.

Musulmonų suvaržymai Europoje

  • 2004 m. Prancūzijoje musulmonų galvos apdangalai uždrausti valstybinėse mokyklose
  • 2008 m. veidą dengiančius dangalus dėvėti uždrausta Nyderlandų vidurinėse ir aukštosiose mokyklose
  • 2009-aisiais Prancūzijoje su musulmonų rūbais uždrausta maudytis baseinuose.
  • 2009 m. Šveicarijos gyventojai referendume pasisakė už draudimą statyti prie šalies mečečių naujus minaretus.
  • 2010 m. Belgija musulmonėms viešose vietose uždraudė dėvėti veidą dengiantį nikabą
  • 2011 m. dėvėti nikabą uždrausta viešose Prancūzijos vietose
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...