Kalbu apie mūsų šalies vadovų skrydžių saugumą. Juk ir mūsų prezidentė, Seimo pirmininkė, premjeras, ministrai skraido su įvairiausiais lėktuvais, taip pat ir senais, kartais net įsiprašo į pakeleivingus lėktuvus. Pasitaiko, kad šalies vadovai skraido ir kariniais lėktuvais, kartais net krovininiais.

Vos tik imama kalbėti apie pakenčiamo orlaivio pirkimą aukščiausiems šalies pariegūnams, tai iš karto būna įvertinama vos ne kaip nusikaltimas žmogiškumui ir neregėtas lėšų švaistymas. Po vieno tokio eksceso tuometis prezidentas Valdas Adamkus karčiai tarė: “Aš galiu skristi nors ir su dėže. Svarbu pasiekti tikslą.”

Iš tiesų, vertinant be jokių užuolankų, juk mūsų vadovybė skraido itin nesaugiomis sąlygomis. Ir už tai, kad jie laimingai pasiekia kelionės tikslą, galime dėkoti tik Dievui bei profesionaliems mūsų pilotams.

Taip, apynaujis, saugus lėktuvas kainuoja brangiai. O iš kur per krizę gauti tuos milijonus? Juk net ne veiksmai, o tik kalbos apie saugaus lėktuvo įsigijimą Lietuvoje sukelia isterijos ir pykčio bangą. Tačiau jei neduok Dieve, ir kažkurį iš mūsų vadovų ištiktų panaši katastrofa, tuomet visi besipiktinusieji kalbomis apie saugaus lėktuvo įsigijimą, neabejotinai raudotų, gedėtų ir kaltintų kažkokį įsivaizduojamą kaltininką, kuris savo laiku neva nepasirūpino mūsų aukščiausių pareigūnų saugumu.

Bet juk turime net tokią patarlę: “Saugokis pats ir tave saugos Dievas”. Kol kas lietuviai save saugoja menkai (įvairiose srityse), dar mažiau jiems rūpi jų išrinktųjų saugumas.

Yra ir dar viena patarlė: “Geriausia mokytis ne iš savo, bet iš kitų klaidų”. Beje, šią patarlę galima perfrazuoti: “Mokytis reikėtų ne vien iš savų, bet ir iš kitų tragedijų”. Ir ilgai delsti nereikėtų. O būdų kaip gerokai padidinti aukščiausių savo valdžios pareigūnų saugumą yra daug ir įvairių. Ir kai kurie jų nėra itin brangūs.