BFL

Vilniuje prasidėjo aukšto lygio konferencija “Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavyzdžiai”, kurios metu moterys lyderės iš viso pasaulio dalijasi naujausiomis savo vaidmens stiprinimo idėjomis. Moterų diskriminacija darbo rinkoje yra viena opiausių problemų, pabrėžė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atidarydama renginį.

Konferencija “Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavyzdžiai” rengiama baigiant dvejus metus trukusį Lietuvos pirmininkavimą Demokratijų bendrijai. Konferencija surengta Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva, bendradarbiaujant su Suomijos Prezidente Tarja Halonen, Moterų pasaulio lyderių taryba ir Europos lygių galimybių institutu.

Konferencijoje bus kalbama apie moters vaidmenį politikoje, ekonominiame gyvenime ir smurtą prieš jas.

“Pirmininkaudama Demokratijų bendrijai Lietuva ypatingą dėmesį skyrė moters vaidmens stiprinimui. Šiandien Lietuva tapo naujausių pasaulio idėjų, padėsiančių užtikrinti moters ir žmogaus teisių plačiąja prasme apsaugą visame pasaulyje, kalve”, – Prezidentūroje vykstančioje konferencijoje sakė D. Grybauskaitė.

Pasak Lietuvos vadovės, Vilniuje susirinkusių pasaulinio garso moterų patirtis ir laimėjimai bus įkvepiantis pavyzdys visoms pasaulio moterims, o ši konferencija – unikali galimybė pasidalyti sėkmės istorijomis, išsakyti problemas ir pasiūlymus, kaip veiksmingai siekti lygių saviraiškos ir karjeros galimybių, moterų ekonominės laisvės ir visuomenės, kurioje nėra smurto ir baimės.

“Visuomenės gyvenime dalyvauja vis daugiau moterų, tačiau noras tapti lyderėmis joms kainuoja dvigubai daugiau pastangų nei vyrams. Moterims vis dar tenka kovoti už elementarias savo teises, nes prieš nusistovėjusias nuostatas dažnai bejėgiai net įstatymai. Vienas iš būdų tai pakeisti – rodyti asmeninį pavyzdį”, – teigė Prezidentė.

D. Grybauskaitės vertinimu, besivystančiose šalyse bei stipriose demokratinėse bendruomenėse moterys susiduria su panašiomis problemomis. Viena opiausių problemų Prezidentė mato moterų diskriminaciją darbo rinkoje. Prezidentė pateikė Lietuvos pavyzdį, kur verslo įmonių vadovės moterys sudaro 17 proc., o uždirba 20 proc. mažiau nei tą patį darbą dirbantys vyrai. Šalies vadovės teigimu, tai ne tik diskriminacija, bet ir ekonomiką stabdantis veiksnys. Tyrimai rodo, kad panaikinus atlyginimų diskriminaciją BVP galėtų išaugti 30 proc.

Skaudžiausiu ir dažniausiu moters teisių pažeidimu D. Grybauskaitė įvardijo moterų patiriamą fizinį ir psichologinį smurtą. Prezidentės nuomone, ten, kur tvyro prievartos ir baimės atmosfera, paminamas žmogaus orumas – demokratija neįmanoma. Lietuvos vadovė renginio dalyviams priminė, kad iš 192 Jungtinių Tautų organizacijos valstybių 12 valstybių vadovauja moterys, 12 – yra premjerės, o 8 – parlamentų vadovės.

“Būti moterimi nelengva, o politikoje būti moterimi – du kartus sunkiau”, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Lietuvoje neseniai pradėjusį veikti Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymą šalies vadovė pavadino didžiuliu žingsniu kuriant visuomenę be baimės.

Prezidentė paragino pasaulio lyderes ir visas aktyvias moteris prisiimti daugiau atsakomybės už moterų teises ir galimybes sustiprinančius projektus ir skleisti gerosios patirties pavyzdžius visam pasauliui.

Suomijos Prezidentė T. Halonen kalbėjo, kad šalia išsilavinusių, turinčių lygias teises moterų yra tokių, kurioms neužtikrintos žmogaus teisės.

“Demokratėjimas reikalauja moterų dalyvavimo ir lyčių lygybės. Labai tvirtai sakau, kad suvienykime mūsų jėgas – moterų ir tų drąsių vyrų, esančių tarp mūsų”, – sakė T. Halonen.

Suomijos vadovė pabrėžė išsilavinimą. T. Halonen vertinimu, švietimas – raktas į lyčių lygybę, sąlyga didinant moterų įtaką, o investavimas į mergaičių ir moterų išsilavinimą duoda grąžos.

“Turime panaudoti visus žmogiškuosius išteklius, norėdami sukurti saugią ateitį”, – kalbėjo viešnia.