2010 Birželio 03

Emilis Bružas

Mokymasis – didelis malonumas

veidas.lt

Tęsiame projektą “Elitas, kuriuo galime didžiuotis” ir pristatome talentingus vaikus bei jaunuolius. Šį kartą siūlome pažintį su Emiliu Bružu, kuris kartu su Baltijos šalių chemijos olimpiados aukso medaliu iškovojo ir kelialapį į 42-ąją tarptautinę chemijos olimpiadą Japonijoje.

"Veido' archyvas

E.Bružas tikina, kad chemijos iškalti neįmanoma, reikia mąstyti

Užduotys apie etanolį naudojančius galvaninius elementus, chromo akvakompleksų susidarymą ir patvarumą, “itai itai” ligą sukėlusį metalą ir jo junginius, sidabro jodido elektrochemines bei struktūrines savybes. Visus šiuos chemijos subtilumus, kuriuos paprastai studijuoja universitetų studentai, perkanda ir mūsų pašnekovas vienuoliktokas Emilis Bružas.

“Tie, kurie pakliūva į tarptautines olimpiadas, žino daug daugiau už bendraamžius. Jų gebėjimai tokie, kad nė negalima įsivaizduoti, ką jie gali”, – sako olimpiadininkų globėjas ir mokytojas, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanas dr. Rimantas Raudonis. Vienas tokių gabių vaikų kaip tik ir yra Klaipėdos “Ąžuolyno” gimnazijos auklėtinis E.Bružas.

Mokosi savarankiškai

Emilis olimpiadų laurus skina jau nuo devintos klasės, tad intensyvus darbas galiausiai buvo apvainikuotas ypatinga sėkme – kelialapiu į tarptautinę chemijos olimpiadą, kuri šiemet vyks Japonijos sostinėje Tokijuje. Olimpiada prasidės liepos 19 d. ir tęsis dvi dienas. Pirmąją jaunuolių laukia teorinės užduotys, antrąją – laboratoriniai darbai. O visas vizitas tęsis devynias dienas. Šeimininkai žada smagią kultūrinę programą ir ekskursijų po šalį. Kartu su Emiliu iš Lietuvos vyks dar trys kiti chemikai – Vidmantas Bieliūnas, Dominykas Sedleckas ir Vladimiras Oleinikovas.

Likus keliems mėnesiams iki olimpiados būsimiems dalyviams išsiunčiamos parengiamosios užduotys. Pagal jas galima spręsti, kokie uždaviniai greičiausiai lauks. Šios užuominos leidžia mokiniams konkursui ruoštis kryptingai. Beje, lietuviai olimpiadininkai tai darys kartu, nes nuo birželio vidurio pretendentai bus pakviesti į VU Chemijos fakulteto stovyklą, kur spręs uždavinius ir praktikuosis laboratorijose.

“Tarp to, ką mokiniai mokosi mokykloje ir ką reikia žinoti olimpiadose, nėra nieko bendra, – tikina dr. R.Raudonis. – Net universitetų studentų, nors jie ir studijuoja tas pačias temas, žinios kitokios. Olimpiadininkas turi labai staigiai pagauti idėją ir greitai išspręsti problemą”.

Prodekanas, kuris yra ir tarptautinių olimpiadų užduočių rengimo komisijos narys, pasakoja, kad paprastai užduotys rengiamos kelias dienas, o dalyviai ima ir perkremta jas per penkias valandas. “Būna, kad sugalvojame užduotį ir manome, kad su šita tikrai niekas nesusidoros. Žiūrėk, atsiranda koks, kuris perkremta tarsi riešutą”, – juokiasi chemikas.

Pats Emilis irgi pripažįsta, kad tarp to, ką moko per pamokas ir ką moka jis, – milžiniška praraja, ir tokio lygio nepasieksi, jei savarankiškai nesimokysi.

“Ąžuolyno” gimnazijoje dirba labai gera mokytoja Rima Grabauskienė. Ji daugelį metų ruošia olimpiadininkus ir besidomintiems chemija veda būrelį. Ir aš ėmiau jį lankyti”, – pradžią prisimena Emilis. Be to, vaikinas lankė ir neakivaizdinę “Pažinimo” mokyklą, į kurią susirenka norintieji išmokti chemijos, dažniausiai būsimieji medikai. Jie gauna programas, iš kurių mokosi namie, ir kelis kartus per metus susirenka į sesijas. Šioje mokykloje dirba VU Chemijos fakulteto studentai.

Kad Emilis padarė milžinišką pažangą, matyti ir iš to, jog mokytoja R.Grabauskienė, jam baigus dešimtą klasę, pasiūlė tobulėti savarankiškai. “Mokausi iš knygų. Aišku, ne kasdien”, – lyg atsiprašinėdamas aiškina vaikinas. Kaip renkasi vadovėlius? Pasirodo, mokinys, kuris laimi aukso medalį Lietuvos olimpiadoje, gauna knygų sąrašą, iš kurio gali išsirinkti vieną. “O aš turiu jau tris”, – pasigiria ir priduria, kad tai universiteto bakalauro studijoms tinkančios knygos, kurių kol kas Emiliui užtenka.

Tiesa, nors mokykloje Emilis chemiją pasirinko mokytis A lygiu, mokytoja nuo pamokų jį atleido. “Jeigu chemija – pirma pamoka, miegu, bet kai būna vidury dienos, užeinu”, – tikina Emilis. O ką veikia užėjęs? Parašo praleistus kontrolinius, nes, pasirodo, per mokyklinius egzaminus olimpiadininkai dažnai susimauna, nes arba per daug žino, arba neatkreipia dėmesio į keliamus reikalavimus. Tuo tarpu vertintojai į visus darbus žiūri formaliai.

Kalti nemoka ir nenori

“Kai buvau penktokas, stebėdavau, kaip vyresni mokiniai chemijos kabinete kažką daro. Buvo taip smalsu! Užtat kai aštuntoje klasėje atėjau į pirmą chemijos pamoką, jau žinojau, kad būsiu chemikas”, – sako Emilis. Iš kur toks susidomėjimas šiuo gamtos mokslu, vaikinas paaiškinti negali, rodos, ir genų nepaveldėjęs: tėtis Sankt Peterburge baigė laivų inžinerijos studijas, o mama menininkė – odininkė.

Tik nepamanykite, kad Emiliui vien chemija rūpi. Jokiu būdu. Šiemet jis turėjo rimtai apsispręsti – vykti į pasaulinę chemijos olimpiadą ar į tokią pat, tik biologijos. Mat ir šio mokslo olimpiadoje sugebėjo nušluostyti nosį konkurentams ir iškovoti kelialapį į Pietų Korėją. “Teko pasirinkti, nes vos viena olimpiada baigiasi – prasideda kita. Nutarėme, kad krūvis būtų per didelis”, – pasakoja Emilis, labiau linkstąs prie chemijos.

“Tai asmenybės, kurioms visur gerai sekasi. Tokį žmogų kur padėsi – ten ir pritaps”, – priduria dr. R.Raudonis.
Tačiau Emilis kol kas ypatingų simpatijų kuriai nors chemijos rūšiai nejaučiąs – ir neorganinė, ir organinė chemija jam sekasi vienodai gerai. Kaip pats sako, tai pridaro papildomų rūpesčių, nes negali apsispręsti dėl studijų, vadinasi, ir dėl ateities. Be to, nenorėtų ir biologijos užmesti.

Dabar vaikinas linksta prie Kembridžo universiteto, nes ten Gamtos mokslų fakultete galima kone pačiam susidaryti studijų planą ir vienu metu studijuoti, pavyzdžiui, chemiją ir ląstelių biologiją. Žinoma, taip būna iš pradžių. Vėliau kasmet specializacija tampa vis siauresnė, kol galiausiai studijas galima pabaigti neuromokslais, farmakologija ar biochemija. Tačiau Emilis žino tik viena – mediku būti jis nenori.

“Aplinkiniai ragina – perspektyvus darbas, geras atlyginimas. Jiems nesvarbu, kad reikia daug metų kalti, – priešinasi pašnekovas. – Kalti nemėgstu ir nemoku”. Ir priduria, kad chemijos knygos, kurias studijuoja laisvalaikiu, lavina mąstymą, – chemijos užduočių iškalti negalima, nes gauni problemą, su kuria niekada nesi susidūręs, ir turi rasti sprendimo būdą. Na, kad ir vaisto sintezė, pavyzdžiui, modafinilo, gydančio ne tik narkolepsiją, bet ir turinčio antidepresinių bei atmintį gerinančių savybių. Pateikiama šio vaisto sintezės schema, o užduotis – parašyti kiekvienos stadijos produktus. “Jeigu mąstai ir žinai chemijos principus, sugalvosi, kaip padaryti”, – tikina būsimasis chemikas.

O kaip kiti mokslai? “Nėra taip tragiškai, kaip būtų galima pagalvoti”, – tikina Emilis. Neblogai sekasi ir anglų kalba, o būdamas mažesnis netgi svajojo apie vertėjo karjerą. Užtat istorijos atsikratė tuoj pat, kai tik buvo įmanoma tai padaryti. “Istorija – tai siaubas. Viską turi išmokti atmintinai”, – net nusipurto vaikinas, bet pripažįsta, kad tikriausiai meilės neįskiepijo mokytoja. Fizika Emilio irgi nevilioja, įdomi tik tiek, kiek susijusi su chemija. Iš matematikos visuomet turėjo labai gerą pažymį, bet šiemet dėl olimpiadų teko praleisti labai daug pamokų, taigi rezultatai suprastėjo.

Moksliukai nėra baisūs

“Tik nemanykite blogai – moksliukai nėra baisūs, jie įdomūs. Žinoma, kalbu ne apie dešimtukininkus, o apie olimpiadininkus”, – skubina patikslinti Emilis. Kuo jie skiriasi? Pasirodo, moksliukas kala ir nežino, kur tas žinias panaudos, o olimpiadininkas mokosi, nes jam tai malonu ir įdomu.

Nors jaunuolis pripažįsta, kad laisvo laiko lieka vis mažiau, tačiau “nemokslinių” pomėgių neatsisako. Žaidžia tenisą (tiek lauko, tiek stalo), turi įspūdingą fonoteką. Emilį vilioja geras rokas ir alternatyvioji muzika. Vaikinas labai apgailestauja, kad šiemet dėl chemijos stovyklų nepavyks nulėkti į Lenkiją, į “Heineken” festivalį: “Ten gros tokią muziką, kokia man labai patinka”.

Dar priduria, kad grįžęs iš Japonijos tiesiai iš lėktuvo lėks ne namo, o į Varėną, kur griaudės “Tamsta” muzikos festivalis. Ką apie tai pasakys tėvai? “Mano tėvai labai geri ir niekad nėra uždraudę man važiuoti, kur noriu”, – atšauna būsimasis abiturientas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...