2014 Sausio 23

Mokslininkas, ne išmokęs, o giliai suvokęs matematiką

veidas.lt


Greta vyresniosios kartos matematikos autoritetų – fundamentaliosios matematikos atstovo prof. Donato Surgailio bei taikomosios matematikos vėliavnešio prof. Felikso Ivanausko – trečiuoju „Mini Nobelio“ laureatu „Veidas“ skelbia profesorių Remigijų Leipų.

Trečią kartą išskirdamas geriausius kiekvienos mokslo srities atstovus, šiais metais savaitraštis “Veidas” vėl ieškojo matematikos srities mokslininkų, kurie atliktų ne vien fundamentinius, mažai plačiajai visuomenei suvokiamus ir tik pačių matematikų cituojamus tyrimus, bet ir tokius, kurie būtų pritaikomi praktiškai.
Tiesa, kaip tvirtina matematikos mokslo atstovai, taikomuosius tyrimus atliekančių matematikų darbai retai cituojami kolegų matematikos teoretikų; juos veikiau cituoja kitų sričių – gamtos, finansų, statistikos, informatikos mokslų atstovai. Vis dėlto, nepaisydami šių matematikos mokslininkų mums pasėtų abejonių, likome prie ambicingų tikslų – rasti matematiką, kuris ne užsidaręs vienutėje, nematydamas nei pasaulio, nei virš „galvos kybančių voratinklių“, spręstų amžiaus lygtis ir įrodinėtų dešimtmečiais neįrodomas teoremas, bet būtų visapusiškai aktyvus, produktyvus, matomas, cituojamas ir savo darbais poveikį įvairioms kitoms sritims darantis mokslininkas.

Darbus ne tik cituoja teoretikai – jais naudojasi ir praktikai
Vertinant Lietuvos matematikų laimėjimus per pastaruosius penkiolika metų mūsų žvilgsnis šiemet krypo į vadinamąją penkiasdešimtmečių kartą. Patys matematikos mokslo atstovai dažniausiai vardijo trijų Vilniaus universiteto profesorių – Artūro Dubicko, Remigijaus Leipaus ir Konstantino Pilecko pavardes.
Na, o atsižvelgiant į tai, kurie Lietuvos matematikai yra dažniausiai cituojami, dar derėtų įrašyti ir Kauno technologijos universiteto matematiko prof. Minvydo Ragulskio (jaunesniojo) pavardę. Tiesa, jis, pasak kai kurių matematikos teoretikų, yra labiau matematinių technologijų srities atstovas.
„Na, o Vilniaus universiteto matematikų mokykla yra labiau teoretikų, fundamentininkų mokykla. Jos atstovai pasaulyje žinomi procesų, skaičių, tikimybių teorijų srityse, – aiškina VU Matematikos ir informatikos instituto Tikimybių teorijos ir statistikos skyriaus profesorius Rimantas Rudzkis. – Tačiau jei keliame klausimą, kieno mokslo darbai yra ne tik fundamentiniai, bet ir taikomieji, tai iš visų trijų minimų kolegų taikomajai sričiai labiausiai artimi ir išties taikomi praktikoje profesoriaus R.Leipaus darbai.“
R.Leipus daugelio kalbintų jo kolegų apibūdinamas kaip tikras šiuolaikinis matematikos mokslininkas, kuris ne sėdi užsidaręs ir sprendžia, o nuolatos bendradarbiauja su užsienio, ypač Prancūzijos, JAV mokslininkais matematikais, dalijasi mokslo laimėjimais. 2009 m. pasaulį apėmus finansų ir ūkio krizei, praktikams aktualiausi buvo jo darbai apie kreditų rizikas, finansų rinkų teorijų taikymą. Maža to, R.Leipus yra ir puikus mokslo organizavimo vadybininkas. Jis keletą kadencijų puikiai tvarkėsi būdamas VU Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanu. Dėl visų šių priežasčių mūsų savaitraštis šiemet R.Leipų išrinko matematikos mokslo atstovu, vertu lietuviškojo „Mini Nobelio“.
„Iš tiesų Remigijus buvo neeilinių gabumų studentas, bet labiausiai reikėtų akcentuoti tai, kad jis yra mokslininkas, giliai suprantantis matematiką, – pripažįsta VU Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros vedėjas prof. Feliksas Ivanauskas. – Gal kai kam ir nepatiks, bet iš tikrųjų tarp matematikos mokslininkų nemažai esama tokių, kurie matematikos giliai nesuvokia, jie tik yra išmokę matematikos, o R.Leipus – tas profesorius, kuris matematiką išmąsto, supranta.“
„Tikra tiesa – R.Leipus tikrai nėra iš tų matematikų, kurie tik per darbą pasiekė sėkmės matematikos moksle“, – pritaria VU Matematikos ir informatikos fakulteto Matematinės analizės katedros vedėjas prof. Vygantas Paulauskas.
„Tai tikrai universalus mokslininkas, publikavęs nemažai gerų darbų, be to, ir šiltas žmogus“, – apie kolegą atsiliepia ryškiausia šiandieninės Lietuvos fundamentaliosios matematikos žvaigžde vadinamas VU Matematikos ir informatikos instituto Atsitiktinių procesų skyriaus vedėjas prof. Donatas Surgailis.
O iš visų R.Leipaus mokslinių interesų ir darbų labiausiai, pasak V.Paulausko, matematikos mokslininkų vertinami laiko eilutės bei matematinės statistikos darbai. R.Rudzkis priduria, kad praktikams aktualiausi kolegos darbai iš finansų matematikos srities.
„Tik gaila, kad jam pavyko parengti palyginti ne tiek ir daug savo lygio būsimų matematikos srities mokslininkų“, – apgailestauja Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas, matematikas prof. Rimas Norvaiša.
Iš viso R.Leipus parengė tris mokslo daktarus. „Šiandien studentai kitokie, labai gudrūs, – aiškina profesorius. – Žiūrėk, įstoja į doktorantūrą, pastudijuoja, veikiai susiranda gerai mokamą darbą banke ar stambiame versle ir apleidžia doktorantūros studijas.“
Beje, „Veido“ žiniomis, R.Leipus bei jo kolegos profesoriai – A.Dubickas, besigilinantis į skaičių teoriją, algebrinius skaičius, R.Norvaiša, matematikos filosofas, bei Alfredas Račkauskas, tikimybių teorijos ekspertas, yra laikomi pačiais rimčiausiais pretendentais ateinančiais metais renkant Lietuvos mokslo akademijos tikruosius narius.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...