2010 Gruodžio 07

Mokykla

Labiausiai suprastėjo Lietuvos penkiolikmečių matematikos pasiekimai

BNS

Per trejus metus labiausiai suprastėjo Lietuvos penkiolikmečių matematinio raštingumo pasiekimai, parodė Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA).

Pasiekimai taip pat truputį pablogėjo skaitymo, bet šiek tiek pagerėjo gamtamokslinio raštingumo srityje.

Penkiolikmečių matematikos gebėjimų vertinimas Lietuvoje, lyginant su 2006 metais atliktu tyrimu, sumenko devyniais taškais, skaitymo – dviem, o gamtamokslinio raštingumo padidėjo trimis taškais.

“Neženklūs pokyčiai, bet netenkinantys mūsų. Pažangos per pastaruosius trejetą metų nepasiekta. (…) Rezultatai nėra geri, ir tą mes pripažįstame”, – pristatydamas tyrimo rezultatus žurnalistams antradienį sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Visose trijose srityse Lietuvos penkiolikmečių pasiekimai mažesni nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkis.

EBPO duomenimis, 2009 metais Lietuvos paauglių skaitymo gebėjimai įvertinti 468 taškais, kai vidurkis siekia 493, matematinio raštingumo – 447 (EBPO vidurkis – 496), gamtamokslinio raštingumo – 491 (vidurkis – 501).

Visose srityse pirmaujantis Šanchajus pagal skaitymo gebėjimus įvertintas 556, matematinio raštingumo srityje – 600, gamtamokslinio – 575 taškais. Lietuvą visose srityse lenkia Latvija ir Estija.

Specialistai atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje ir taip buvęs didelis atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų pasiekimų skaitymo srityje pernai dar labiau išaugo, tuo metu matematiką geriau išmano berniukai.

Specialistai taip pat pabrėžia, jog Lietuvos paaugliai žemiausio lygio užduotis atlieka panašiai kaip ir jų bendraamžiai kitose šalyse, bet jiems gerokai prasčiau sekasi susidoroti su aukščiausio lygio užduotimis.

Anot ministro, tarp ne pačių pažangiausių rezultatų priežasčių yra ugdymo turinys, aplinka ir pedagogų pasiruošimas. Esą per pastarąjį dešimtmetį menkai keitėsi ugdymo procesas, į jį nepakankamai buvo įtraukti pedagogai ir tėvai.

“Artimiausios pastarojo meto veiklos kryptys, darbai – stiprinti mokyklų savarankiškumą ir atsakomybę, ne tik deramai finansuoti mokyklas, bet ir reikalauti rezultatų, išsivaduoti nuo formalaus fasadinio popierinio švietimo sistemos veiklos pobūdžio”, – kalbėjo G.Steponavičius.

2009 metais atliktame tyrime dalyvavo 74 šalys, kol kas gauti duomenys iš 65 valstybių.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...