2011 Gegužės 19

Mokečiai didės, verslo įmonių mažės

veidas.lt

"Veido" archyvas

A.Jablonskas, turintis šeimyninį šokolado verslą, susidūrė su daugybe kliūčių, kol šis įsibėgėjo. Naujai kuriamiems šeimų verslams Lietuvoje bus kiek lengviau

Į 69 proc. lietuvių artimiausio penkmečio planus, kaip rodo “Eurobarometro” apklausa, nuosavo verslo kūrimas neįtrauktas. Lietuviai – vieni neversliausių Europos Sąjungoje, greta bulgarų ar rumunų, kuriems samdomo darbuotojo vaidmuo mielesnis nei verslininko. Kodėl?

Aplinka verslui pas mus nepalanki: daugiau kaip du penktadaliai neturėtų tiek lėšų, apie trečdaliui kelia nerimą mūsų ekonominė padėtis, kitus stabdo žinių stygius ar pernelyg didelė biurokratinė našta. Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios laikų, kai lietuviai minties apie savą verslą išvis neprisileisdavo, padėtis pagerėjo, bet džiaugtis dar nelabai yra kuo.

Pastarosios naktinių mokesčių reformos ir verslą užgulę nauji mokesčių pančiai, per šalį nusiritusi neregėto dydžio bankrotų banga verslų kūrimą dar pristabdė. Kas laukia toliau? Valdžia žada įvairių permainų, kalba apie naujas verslumo skatinimo priemones ir lengvatas, – tai sveikintina, bet tikėtis, kad Lietuvoje verslo sąlygos staiga labai pagerėtų, vilčių mažai.

Lengvatos šeimos verslams

“Verslui Lietuvoje nėra lengva, per krizę buvo nepaprastai sunku, bet aš visada stengiuosi prisitaikyti”, – sako bendrovės “AJ Šokoladas” savininkas Algimantas Jablonskas. Šeimos verslui vadovaujančio A.Jablonsko įmonę, kaip ir daugelį kitų, ekonomikos sunkmetis stipriai supurtė – kritus vartojimui teko mažinti sąnaudas ir galvoti, kaip išgyventi, bet šiandien verslininkas vėl džiaugiasi pamažu kylančia apyvarta.

“Norint užsiimti verslu Lietuvoje reikia didelio ryžto”, – pripažįsta “AJ Šokolado” savininkas.

Vis dėlto pradėti šeimos verslą netrukus bus daug paprasčiau nei tada, kai pirmuosius šokolado saldainius ėmė gaminti A.Jablonskas su šeimos nariais. Lietuvoje rengiamasi įteisinti naujos formos juridinį asmenį – ribotos atsakomybės bendrijas (RAB) ir taip palengvinti šeimų verslo galimybes.

Šiai įmonei įsteigti nereikės didelių lėšų – jokio įstatinio kapitalo, bus gerokai supaprastintas tiek jos įsteigimas, tiek valdymas, kuris bus pagrįstas naujųjų verslo partnerių savitarpio susitarimu. Be to, nereikės rizikuoti savo turtu, skirtingai nei steigiant individualią įmonę, kurios dabar masiškai išregistruojamos. Tokiai įmonei net nebus būtinas direktorius ar samdomas buhalteris. Kaip teigia Ūkio ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė, visa RAB veikla ir finansinė atskaitomybė bus gerokai paprastesnė.

“Pavyzdžiui, kam man su dukra prieš 30 dienų šaukti akcininkų susirinkimą, o kas, jei dar kokį pažeidimą padarysiu? Čia viso to nereikės, bus galima ir be to susitarti. Bet šitoks įmonės modelis tiks tik tiems, kurie labai pasitiki vienas kitu ir geba kartu priimti visus sprendimus. Ši įmonės forma orientuota pirmiausia į šeimas”, – paaiškino Ž.Glaveckaitė. Dėl vadinamosios šeimos įmonės įteisinimo diskutuojama jau seniai, o netrukus turi būti priimami politiniai sprendimai. Ekspertų nuomone, politikams turėtų pavykti susitarti, bet greičiausiai tai įvyks tik kitąmet.

Valdžia yra numačiusi ir dar keletą dėmesio vertų priemonių verslo aplinkai pagerinti: pavyzdžiui, ketinama įteisinti 0 proc. pelno mokestį šeimos narių valdomoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, jei jose dirba iki 10 žmonių, o apyvarta nėra didesnė nei 1,5 mln. Lt. Be to, ribą dėl registravimosi Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju norima padidinti nuo 150 tūkst. Lt iki 300 tūkst. Lt.

Atsiras naujų mokesčių

Šios priemonės būtų didelė paskata mažiems šeimų verslams, ypač – naujos teisinės formos įmonių atsiradimui. Kita vertus, vargu ar šie pokyčiai paskatins didelį proveržį. Viena vertus, tokia įmonės forma tiks palyginti nedidelei daliai verslų, antra vertus, didžioji problemų, slegiančių smulkųjį ir vidutinį verslą, masė, kaip teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas, lieka neišspręsta. Tai didelis darbo jėgos apmokestinimas ir kiti mokesčiai, mokesčių administravimo ir darbo santykių reguliavimo problemos, didžiulis šešėlinės ekonomikos mastas ir emigracijos iššūkiai. Tuo labiau kad dauguma mokesčių verslui, kaip teigia ekspertai, artimiausiu metu nemažės, be to, veikiausiai bus įvesti nauji – nekilnojamojo turto, progresiniai mokesčiai.

“Lietuvoje nuo pat pirmų dienų, kai sukuri verslą, esi spaudžiamas mokesčių, kurių tiesiog negali pakelti. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl gyventojų verslumas pas mus yra palyginti mažas”, – teigia Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Nepaisant to, ateities perspektyvos ne tokios ir juodos, nes, pavyzdžiui, bankai yra pasirengę pamažu didinti verslo kreditavimą. “Paklausti apie verslo finansavimą bankai vis dar teigia, kad trūksta kokybiškos paklausos, kita vertus, žadama, kad verslo finansavimas didės”, – sako S.Besagirskas. Teigiamų pokyčių pastebėjo ir “AJ Šokolado” įkūrėjas A.Jablonskas: anksčiau verslininkui yra tekę susidurti, kai naują kavinę buvo galima atidaryti greičiau, nei gauti iš banko atsakymą dėl paskolos, bet pastarąjį kartą derėdamasis su banku dėl kreditavimo jis buvo maloniai nustebintas.
Atsigaunant ekonomikai pamažu didės vartojimas (po keletą procentinių punktų kasmet) – tai kiek paskatins ir vėl ėmę didėti atlyginimai, ims trauktis šešėlinė ekonomika.

V.Žukauskas primena, kad po Rusijos krizės šešėlinės ekonomikos dalis siekė apie 27 proc. BVP, o tai labai panašu į šiųmetines šešėlio prognozes. Pasak eksperto, kai Lietuva tuomet pradėjo atsigauti, ekonomikai išskaidrėti prireikė trejų ketverių metų, to paties galima tikėtis ir dabar. Taigi šešėlinės ekonomikos dalis turėtų mažėti po keletą procentinių punktų kasmet, o matomesnį šešėlio mažėjimą paskatins tik didesnis verslo sąlygų palengvinimas.

Taigi nuotaikos versle artimiausiu metu turėtų šiek tiek pagerėti. Bet ar tai paskatins lietuvius kurti daugiau įmonių? Įvertinus emigracijos tendencijas, šito tikėtis vis dėlto sunku – lietuvių verslų daugės nebent užsienyje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...