"Veido" archyvas

Kritęs vartojimas, dideli mokesčiai, kvalifikuotų specialistų stygius ir milžiniški emigracijos mastai – tai iššūkiai, prieš kuriuos atsilaikysime tik visiškai pakeitę kryptį. Tuo įsitikinęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas. Jo manymu, norėdami išlikti verslininkai turi kurti ne pigius, o tik aukštos kokybės brangius produktus ir paslaugas.

VEIDAS: Ar verslininkus gąsdina dabartinės emigracijos tendencijos?

D.A.: Žinoma, gąsdina. Lyg ir turime džiaugtis, kad daug bedarbių, bet juk apie 30 proc. jų dirbti nenori. Kas gi lieka? Reikiamų specialistų tiesiog nėra. Negana to, nemažai geriausių mūsų specialistų pervilioja užsienio investuotojai. Kita vertus, išvykusieji savo artimiesiems perveda apie 1,5 mlrd. Lt per metus, taip padidindami čia likusių lietuvių perkamąją galią.

VEIDAS: Ar Lietuvos verslas taip pat emigruoja?

D.A.: Tokių pavyzdžių yra. Tai lemia daug priežasčių – mokesčių politika, specialistų stoka bei ribotos plėtros galimybės.

VEIDAS: Kokios didžiausios problemos šiandien slegia smulkųjį ir vidutinį verslą?

D.A.: Lietuvoje 99 proc. įmonių yra smulkiosios bei vidutinės ir turi daugybę problemų: jų daug, bet jos silpnos, negyvybingos, turinčios menkus finansinius srautus ir kuriančios mažą pridėtinę vertę, todėl ir atlyginimai tokie nepadorūs. Na, o likusi menka įmonių dalis gyvena labai gerai, nes tai susiformavusios oligopolinės ir monopolinės struktūros, veikiančios nekonkurencinėmis sąlygos, nes yra pasidalijusios rinką. O visos bėdos prasideda nuo to, kad Lietuvoje labai maža rinka ir perkamoji galia, silpnas viešasis sektorius, didelis biurokratizmas. Kaip smulkiajam verslininkui plėtoti veiklą, jei jis iš jos gauna mažai pinigų? Tuo labiau kad verslo pradžia mūsų šalyje labai sudėtinga, nes vos įkūręs įmonę iš karto pradedi mokėti didžiulius mokesčius, palyginti su kitomis šalimis. Privalome palengvinti verslo kūrimo sąlygas, atleisti kai kurias naujas įmones nuo mokesčių vienus dvejus metus, o jei baiminamės, kad bus piktnaudžiaujama, numatykime saugiklius.

VEIDAS: Ar padėtis pagerės įteisinus naują įmonių formą – ribotos atsakomybės bendrijas?

D.A.: Šeimos įmonės įteisinimas būtų labai reikšmingas žingsnis. Numatytos ir mokesčių lengvatos, ir buhalterinės apskaitos, dėl kurios verslininkai dabar tiek vargsta, supaprastinimas. Šito seniai reikėjo. Reikiami dokumentai jau parengti, belieka laukti politinio sprendimo. Ar galime jo tikėtis iki naujų Seimo rinkimų, sunku pasakyti, nes esama atskirų politikų nesusikalbėjimo. Nebent valdančioji dauguma mobilizuotų pajėgas.

VEIDAS: Tačiau ar tai paskatins lietuvių verslumą, kaip tikisi politikai?

D.A.: Kad Lietuvoje daugės įmonių – vargu, nes šalyje sparčiai mažėja gyventojų. Kita vertus, dar neatsakėme sau į klausimą, koks būtų optimalus įmonių skaičius dabartinėmis globalios ekonomikos sąlygomis. Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka apie septyniolika įmonių, Vakaruose – apie keturiasdešimt, bet ten ir rinka kur kas didesnė.

Na, o kodėl lietuviai tokie neverslūs? Čia daug lemia kultūriniai dalykai: lietuviai nuo seno pasižymėjo gebėjimu “prasisukti” ir šis tipas žmonių buvo ypač gerbiamas. O jei viską darai stropiai ir sąžiningai, pagal įstatymo raidę, išlikti sudėtinga.

VEIDAS: Ar galima tikėtis, kad mokesčiai verslui mažės?

D.A.: Po kokių penkerių metų prisiminkite mano žodžius: mokesčiai tik didės. Neabejoju, kad bus didinamas kapitalo apmokestinimas, gali didėti gyventojų pajamų mokestis, ilgainiui bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis. Kai kurių prekių PVM taip pat gali būti padidintas. Be to, metų pabaigoje turėtų būti atsisakyta PVM lengvatos viešbučiams.

VEIDAS: Kaip verslui atlaikyti šiuos iššūkius?

D.A.: Visų pirma turime suprasti, kad gyvendami net ir nedidelėje šalyje galime neblogai verstis, tačiau tam turime orientuotis į tokio tipo šalis, kaip Austrija, Belgija, Liuksemburgas ar Šveicarija. Turime siekti modernizuoti verslą ir kurti ne pigius, o tik aukštos kokybės brangius produktus ir paslaugas.

Manau, proveržio galime tikėtis ne iš lazerių ar nanotechnologijų – tai siauros sritys, o prekybos ar gamybos srityje geri taip pat niekada nebūsime. Tačiau padarę Lietuvą patrauklia, pavyzdžiui, atvykstamojo gydomojo turizmo šalimi – sukūrę atitinkamas paslaugas ir jas pristatę pasauliui, laimėtume daug, nes Lietuva su savo geografine padėtimi, puikiu klimatu, švariu oru ir vandeniu, gražiais miškais ir dideliu įdirbiu medicinos srityje gali pritraukti daug labai turtingų žmonių, kurie mielai atvyktų čia gydytis ir paliktų daug pinigų. Bet tai pirmiausia turėtų būti skatinama valstybės lygiu.