"Scanpix" nuotr.

Kol Vakarai tiki, kad Rusija gali užgrobti Ukrainą, pagilinti konfliktą Sirijoje ar net įsiveržti į Baltijos šalis, tol jaus didžiulį spaudimą pakviesti Vladimirą Putiną prie derybų stalo. Tačiau niekas nebando analizuoti tikruosius Rusijos armijos pajėgumus, rašo leidinyje “Vox” profesorius Markas Galeotti.

Nuo pat 1999-ųjų, kai atėjo į valdžią, V.Putinas meta didžiulius pinigus armijai. Tačiau jis bando modernizuoti kariuomenę, kuri buvo dešimtmečius tragiškoje padėtyje. Ji visiškai susimovė Pirmojo Čečėnijos karo metu. Jaunimas vengia šaukimo, viduje klesti korupcija ir turto grobstymas. Tiesa, pastaruoju metu padėtis pagerėjo, bet vis dar labai daug ką reikia nuveikti.

Šiai dienai Rusijos armija yra pusiaukelėje tarp tikrų pajėgumų ir psichologinės karinės operacijos.

Mes matėme geriausius Rusijos armijos dalinius idealiose sąlygose, tačiau ne pagrindines pajėgas ir ne realios grėsmės sąlygose.

2014 m. vasarį Rusijos specialiosios pajėgos tiksliai ir disciplinuotai užgrobė Krymą. Tačiau tai buvo geriausi Maskvos daliniai ir jiems nebuvo pasipriešinta. Rusija taip pat sugebėjo įsitraukti į Sirijos karą. Tačiau norėdama išlaikyti operacijų tempą Maskva privalėjo siųsti savo geriausius pilotus ir net nusipirkti senus turkiškus laivus, kad galėtų aprūpinti juos. Tuo metu sukilėliai neturi jokios rimtos priešlėktuvinės gynybos, todėl sunku patikrinti tikrąsias Rusijos karinių oro pajėgų galimybes.

Ukrainoje, kurioje nuo 2014 m. vasaros veikia Rusija, Maskva nusiuntė improvizuotą “taktinių grupių batalioną”, sudarytą iš geriausių šalies dalinių karių.

Realybėje – beveik pusę Rusijos armijos sudaro šauktiniai, tarnaujantys tik vienerius metus. Neoficialiai Rusijos karininkai patvirtina, kad šauktiniai realiai mokomi tik tris mėnesius.

Norėdama pasiųsti savo laivus kur nors toliau, Maskva ne tik turi skirti jiems buksyrus, kai jie sugenda, bet ir po to mėnesiams juos uždaryti dokuose remontui.

Trumpai tariant, mes matėme geriausius Rusijos armijos dalinius idealiose sąlygose, tačiau ne pagrindines pajėgas ir ne realios grėsmės sąlygose. Tai tas pats, kas spręsti apie visą JAV švietimo sistemą apsilankius tik Harvarde.

Rusijos grėsmė pervertinama ir Maskvai suteikiami svertai, kurių ji nenusipelnė. Kodėl taip vyksta? Žmogiškas įprotis į pervertinimą. Po netikėtų Rusijos veiksmų Kryme ir Sirijoje supanikuota. Be to, didžiulė Vakarų gynybos pramonė Rusijos karinės galios išaukštinimą naudoja skatindama didinti gynybos biudžetus ir gauti užsakymams naujų ginkluotės sistemų kūrimui. Taip pat tą puoselėja kariškiai, kurių darbas galvoti apie blogiausią scenarijų ir pasiruošti jam.

Kiekvieną kartą, kai pasakoma, kad “Rusija kelia didžiausią grėsmę” – ne tik Rusijos propaganda pasigauna naują antraštę, bet ir V.Putinas gali save paglostyti.

Vis dėlto Rusiją sunku būtų pavadinti didžiąja galia. Ji turi branduolinį ginklą, bet jis turi mažai praktinės vertės. Kariuomenės perginklavimas labai priklauso nuo pinigų, o Rusijos ekonomika priklauso nuo naftos, kurios kainos nukritusios iki žemumų. Rusijos ekonomika yra 13-oji pagal dydį – tarp Australijos ir Ispanijos, ir sudaro pusę Prancūzijos ir 14-ąją dalį JAV ekonomikos. Net prieš nukrentant rublio vertei Rusija armijai išleisdavo tik vieną septintąją to, ką skiria savo karinei mašinai Vašingtonas.

Tai, ką Kremlius daro – rizikuoja, nepaiso taisyklių ir tikisi, kad priešinga pusė yra atsargesnė ir linkusi nusileisti – vadinama blefu. Iki šiol tai veikė, bet V.Putino blogojo berniuko geopolitika ir karinės ambicijos kainuoja daugiau, nei atneša naudos.

Rusijos gynybos biudžetas nėra tvarus. Šiemet jis sumažintas 5 proc. ir daugybė projektų buvo padėti į stalčių. Rusijai reikia išteklių diversifikuoti ekonomiką ir viešajam sektoriui, kad apramintų didėjantį piliečių nepasitenkinimą.

Vakarų panika ir hiperbolizacija V.Putiną tik skatina imtis dar didesnių avantiūrų.

Rusija iššvaistė savo “minkštąją galią”, savo moralinį autoritetą pasaulyje, kuriuo galėjo apeliuoti į savo, kaip alternatyvos Vakarų vadovaujamai tvarkai, vaidmenį. Dabar tik Vietnamo, Ganos ir Kinijos gyventojai Rusiją vertina pozityviai.

Dėl V.Putino agresyvumo ir nenuspėjamumo dabar NATO tapo vieningesnė, nei iki šiol. Europoje išaugo išlaidos gynybai ir saugumui.

Žinoma, NATO turi rimtai žvelgti į Rusijos iššūkį, bet negalima pervertinti V.Putino. Kiekvieną kartą, kai pasakoma, kad “Rusija kelia didžiausią grėsmę” – ne tik Rusijos propaganda pasigauna naują antraštę, bet ir V.Putinas gali save paglostyti. Vakarų panika ir hiperbolizacija jį tik skatina imtis dar didesnių avantiūrų.

Visą originalų straipsnį rasite čia