2016 Gegužės 12

Nuomonė

Minimalios algos kėlimas – kelias į laimės ekonomiką?

Veidas.lt

Tadas Povilauskas / delfi.lt nuotr.

Darbuotojų padėtis 2016 metų pirmą ketvirtį Lietuvos darbo rinkoje toliau gerėjo. Daugėjo naujų darbo vietų, didėjo vidutinis mėnesio darbo užmokestis, todėl ne tik gyventojų, bet ir nacionalinio bei „Sodros“ biudžetų pajamos augo išties sparčiai. Tačiau palankios tendencijos pastaraisiais metais užliūliuoja politikus ir valstybinių institucijų atstovus, kuriems rūpesčių kelia tik tai, kur išleisti didesnes, negu prognozuota, pajamas. Kartu susitaikoma su mintimi, kad „Sodros“ biudžeto subalansuoti gal ir nereikia, o struktūriniai pokyčiai palikti socialiniam modeliui, kurį norint priimti turbūt reikės dar ne vieno Ariadnės siūlų kamuoliuko.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas

2016 metų pirmo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo apdrausta 1084,5 tūkst. gyventojų, arba 13 tūkst. daugiau negu prieš metus. Augimas būtų dar didesnis, jei ne didėjanti Lietuvos piliečių emigracija. Darbo birža yra paskelbusi, kad bedarbių skaičius pirmo ketvirčio pabaigoje buvo 5 tūkst. mažesnis. Todėl nieko nuostabaus, jei Statistikos departamentas netrukus paskelbs, kad 2016 m. pirmą ketvirtį nedarbas vėl sumažėjo, palyginti su atitinkamu ketvirčiu prieš metus.

Kaip sparčiai kyla draudžiamosios pajamos

Vidutinių mėnesio apdraustųjų pajamų duomenys rodo, kad darbo užmokestis auga dar greičiau. Vien kovo mėnesį vidutinės draudžiamos pajamos įvairiose Lietuvos savivaldybėse didėjo maždaug 8–10 procentų. Didelę įtaką tokiam augimui darė nuo šių metų sausio iki 350 eurų padidinta minimali mėnesio alga, kuri dabar yra 16,7 proc. didesnė negu prieš metus. Tose savivaldybėse, kuriose vidutinis darbo užmokestis yra vienas mažiausių Lietuvoje dėl palyginti didelio žmonių, gaunančių minimalią algą, skaičiaus, vidutinių draudžiamųjų pajamų augimas buvo didžiausias.

Pernelyg staigus darbo užmokesčio augimas, nesutampantis su darbo našumo didėjimo tempais, kelia vis didesnę grėsmę šalies ekonomikos konkurencingumui, o kartu ir šalies ūkio tvariam augimui.

Pavyzdžiui, kovą Kelmės, Kalvarijos ar Šalčininkų savivaldybėse metinis vidutinių pajamų padidėjimas viršijo 11 procentų. Mažiausiai pajamos augo didžiausiuose miestuose – ten, kur daugiau žmonių gauna didesnę negu minimalią mėnesio algą. Žinoma, nereikėtų nuvertinti ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo įtakos darbo jėgos brangimui, nes ši problema vis aktualesnė visiems Lietuvos regionams.

Koks MMA augimo poveikis

Jeigu nuo liepos 1 dienos minimali mėnesio alga didės 30 eurų, tai dar labiau paskatins darbo užmokesčio didėjimą šalyje ir politikai galės džiaugtis didesniais surinktais mokesčiais verslo sąskaita. Bet pernelyg staigus darbo užmokesčio augimas, nesutampantis su darbo našumo didėjimo tempais, kelia vis didesnę grėsmę šalies ekonomikos konkurencingumui, o kartu ir šalies ūkio tvariam augimui. Turbūt visiems suprantama, kad ne minimali alga turi lemti vidutinį darbo užmokesčio pokyčius, o pastarojo augimas turi daryti įtaką minimalios mėnesio algos kitimui.

Lietuvos įmonės, kurios konkuruodamos eksporto rinkose su kitų šalių bendrovėmis šiais metais spartaus augimo nerodo.

Tokios tendencijos darbo rinkoje pirmą ketvirtį padidino „Sodros“ pajamas 69 mln. eurų, arba 10,1 proc., tačiau jos biudžeto deficitas vis dar buvo 130 mln. eurų. Žinoma, esant dabartinei socialinio draudimo schemai, teigti, kad reikia mažinti „Sodros“ deficitą pensininkų ar mamų sąskaita, nebūtų sąžininga, tačiau visuomet galima ieškoti alternatyvių pajamų didinimo priemonių.

Neseniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskelbta „Lietuvos šešėlinės ekonomikos“ ataskaita atskleidė, kad beveik kas trečias lietuvis turi draugų ar artimųjų, veikiančių šešėlinėje darbo rinkoje. Akivaizdu, kad socialinio draudimo fondo biudžetas ir atitinkamai visi Lietuvos gyventojai patiria nuostolių dėl tokia veikla besiverčiančių gyventojų mokesčių nemokėjimo.

„Sodros“ įmokų lubos – jau visai netoli

Beje, daugybę metų diskutuojamas socialinio draudimo įmokų lubų nustatymo sprendimas jau veikiausiai nebe toli, nors ir ne visai tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo siūloma. Įmokų lubos turėtų neigiamą įtaką „Sodros“ pajamoms tik trumpą laiką, o per ilgesnį laiką padėtų pritraukti ne tik daugiau investicijų į didesnę pridėtinę vertę kuriančias įmones ir darbo vietas, bet ir išlįsti iš šešėlio dabar dideles pajamas gaunantiems ir tų pajamų nerodantiems asmenims.

Stebint dviženklio minimalios mėnesio algos didėjimo įtaką vidutinio darbo užmokesčio augimui vis daugiau abejonių kelia sprendimas nuo liepos 1 dienos dar didinti minimalią mėnesio algą. To priežastis – Lietuvos įmonės, kurios konkuruodamos eksporto rinkose su kitų šalių bendrovėmis šiais metais spartaus augimo nerodo. Didžiausių eksporto partnerių ekonomika auga vangiai, tad labai smarkiai darbo našumą viršijantis darbo užmokesčio augimas Lietuvoje gali grįžti bumerangu.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...