2016 Balandžio 07

Nuomonė

Kodėl didėja mažmeninės prekybos apimtys

Veidas.lt

Tadas Povilauskas / delfi.lt nuotr.

Prieš savaitę Statistikos departamento pateikti vasario mėnesio mažmeninės prekybos Lietuvoje duomenys sukėlė įvairių minčių – kokios priežastys lėmė, kad metinis maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos lyginamosiomis kainomis augimas, įvertinus dienų skaičiaus įtaką, vasarį siekė 8,8 proc. ir buvo didžiausias nuo 2008 metų vasario? Vien tokių prekių pardavimo masto padidėjimas vasarį 25 mln. eurų dar labiau sudomina mačius gausų į Lenkiją apsipirkti važiuojančių lietuvių srautą (anot statistikos, lietuviai apskritai visoms prekėms Lenkijoje per mėnesį išleidžia iki 30 mln. eurų).

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas 

Iš karto būtina pastebėti, kad pirmieji du 2015 metų mėnesių dėl to, kad žmonės dar tik pratinosi prie euro, nebuvo itin palankūs maisto produktų mažmeninei prekybai, todėl metinį  pokyčio dydį šių metų sausį ir vasarį iš dalies lėmė maža lyginamoji bazė. Kita vertus, metinis 8,8 proc. maisto prekybos augimas vasarį, net ir palyginti su metiniu 4,8 proc. padidėjimu sausį, yra labai smarkus, todėl priežastys, matyt, slypi ne vien tik statistikoje.

Vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių auga mažmeninės prekybos mastas, yra mažėjantis nedarbo lygis ir didėjantis vidutinis darbo užmokestis. Prie jo kilimo prisidėjo ir nuo 2016 m. sausio 1 d. pakelta minimali mėnesio alga (MMA). Tikėtina, kad didžiausia 25 eurais padidėjusio mėnesinio darbo užmokesčio prieš mokesčius dalis buvo skirta vartojimui.

Tiesa, darbo užmokestis tikrai didėjo ne tik minimalią algą gaunantiems darbuotojams. Apie tai, kad metinis darbo užmokesčio augimo tempas 2016 metų pirmą ketvirtį dar išaugo, palyginti su ankstesniais ketvirčiais, rodo Finansų ministerijos skelbiami gyventojų pajamų mokesčio surinkimo duomenys. Dėl didėjančių pajamų kinta ir pirkimo struktūra – pastebėta, kad, augant pajamoms, didėja aukštesnės kokybės maisto produktų paklausa.

Dar vienas svarbus veiksnys, vasarį paskatinęs pardavimo mastą, ypač prekybos centrų (per pirmus du mėnesius prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis augo 7 proc., o vien vasarį – 9,1 proc.), gali būti susijęs su sausio ir vasario mėnesiais garsiai nuskambėjusiomis istorijomis apie su šešėline ekonomika kovojančių valstybės pareigūnų atliktus reidus, kurių metu buvo nustatytas milžiniškas į apskaitą neįtrauktas iš Lenkijos atvežtos mėsos prekybos mastas ir paviešintos antisanitarinėmis sąlygomis veikiančių mėsos perdirbimo ir gamybos cechų istorijos. Tai galėjo paskatinti dalį anksčiau turguose ar kioskuose mėsą pirkusių asmenų daugiau šių maisto produktų įsigyti prekybos centruose. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausia dalis nelegalios prekybos mėsa vyksta turguose, jos mažinimas turėtų teigiamą įtaką ne tik visai mažmeninei prekybai, bet ir šalies biudžetui.

Pigūs degalai skatina vartojimą

Nereiktų sumenkinti ir pigesnių degalų įtakos. Tikėtina, kad likusi už pigesnius degalus suma nebuvo sutaupyta, o veikiausiai skirta vartojimo reikmėms. Metinis degalų kainų skirtumas akivaizdus – pavyzdžiui, vasarį dyzelinas Lietuvoje buvo maždaug 16 proc. pigesnis negu prieš metus.

Beje, metų pradžioje smarkiai augo ne tik maisto produktų mažmeninė prekyba. Per du 2016 metų mėnesius ne maisto produktų prekybos mastas buvo 8,1 proc. didesnis negu prieš metus. Pačių prekybos įmonių teigiamą savo padėties vertinimą rodo Statistikos departamento skelbiamas kiekvieną mėnesį pasitikėjimo rodiklis. Tokios aukštos kaip 2016 metų kovo mėnesį reikšmės nebuvo nuo prieškrizinių 2008 metų. Geri oficialios prekybos rezultatai palankūs šalies biudžetui – per du 2016 metų mėnesius šalyje pridėtinės vertės mokesčių surinkta 8,9 proc. daugiau ir, priešingai negu praėjusiais metais, tai viršijo Finansų ministerijos prognozes.

Minimalios algos didėjimas – dar vienas impulsas

Tikėtina, kad artimiausius mėnesius mažmeninės prekybos rezultatai bus irgi geri. Jeigu nuo liepos 1 dienos bus padidinta minimali mėnesio alga, tai gali ištęsti vartojimo augimo kryptį. Kadangi Lietuvos ekonomika yra labai atvira ir pernelyg spartus darbo užmokesčio augimas kenkia ne tik eksportuojančių, bet ir vidaus rinkai gaminančių įmonių konkurencingumui, valdžios atstovams ateityje reikėtų pagalvoti apie minimalaus neapmokestinamųjų pajamų dydžio, o ne MMA didinimą.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...