2016 Balandžio 15

Merai tapo mažiau priklausomi nuo politinės konjunktūros

veidas.lt

Jonas OKMANAS

Ar tikrai pradėjus tiesiogiai rinkti merus jie įgijo daugiau galios? Gal tai kol kas lieka tik vizijose? Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas įsitikinęs, kad realių galių padaugėjo simboliškai,  neadekvačiai padidėjusiai atsakomybei.

„Kita vertus, mero postas tapo mažiau pri­­­­klausomas nuo politinės konjunktūros, o tai suteikia galimybę tvirčiau ginti sa­­vo programines nuostatas, kurias per rin­kimus tie­siogiai palaikė dauguma miesto gy­ventojų, – ne­­slepia R.Račkauskas. – Su adminis­tracijos va­do­­­vais vieningai nusprendėme restruktūrizuoti sa­vivaldybės ad­mi­nis­t­raciją. Numatyta mažinti 10 proc. eta­tų, su­jungti skyrius, dubliuojančius vie­nas kito funkcijas – iš 27 paliekama 17 skyrių.“

Su meru R.Račkausku ir bandėme aptarti pir­muosius metus Panevėžio miesto mero poste.

– Praėjo metai po merų rinkimų Lietuvoje. Laikotarpis nėra didelis, tačiau kas vis dėlto spėta per tą laiką nuveikti gero Panevėžyje?

– Šie metai – įsibėgėjimo, naujos pradžios metai. Džiugina, kad politinė miesto valdžia ir administracijos vadovai dirba kaip viena ko­manda – sprendimus priimame kolegialiai, girdime ir suprantame vieni kitų argumentus. No­riu tikėti, kad būsime atsparūs artėjančių Sei­mo rinkimų įtampai ir politines intrigas paliksime nuošalyje, prioritetu matydami miesto, o ne siaurus partinius interesus.

E.Ivanausko nuotr.

Sėkmingas komandos darbas leido įgyvendinti svarbius projektus. Pastatytas Dailės galerijos keramikos paviljonas (nuotr.), rekonstruotas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį. Įgyvendinti 36 projektai, įsisa­­vinta 10,2 mln. eurų ES paramos. Atnaujinta 12 daugiabučių namų įvažų, išasfaltuotos 7 gatvės, pagerinta 9 gatvių danga, suremontuota 1,5 tūkst. kv. m šaligatvių, rekonstruota Pro­jek­tuo­tojų gatvė, penkių gatvių apšvietimo tinklai.

– Geri darbai yra aiškūs. O ko nepavyko įgyvendinti iš jūsų savivaldybės užsibrėžtų tikslų per šį trumpą laiką?

– Negaliu išskirti konkretaus neatlikto darbo ar projekto. Ko gero, labiausiai nuvilia nepakankamai greitas sprendimų įgyvendinimas, tačiau tam yra objektyvių priežasčių – griozdiškos viešųjų pirkimų procedūros, ilgi derinimo terminai, kitos biurokratinės kliūtys. Kita vertus, matome erdvės trumpinti sprendimų įgyvendinimo laiką, ir tikiu, kad ilgainiui pasieksime mak­simaliai gerų rezultatų.

– Nemažą dalį problemų teko paveldėti iš ankstesnės valdžios. Ar per metus daug ką pavyko pa­keisti, pavyzdžiui, ar sumažėjo miesto skolos?

– 2015 m. skolų sumažinome net 6,06 mln. eurų, 7 milijonais viršijome suplanuotą biudžetą. Iš tiesų problemų paveldėjome daug. Radome kone sužlugdytą keramikos paviljono projektą, buvo „prasnausta“ galimybė turėti „Rail Baltica“ krovinių terminalą. Abu projektus išgelbėjome – galerijos priestatas jau džiugina panevėžiečius ir miesto svečius, užtikrinome galimybę turėti logistinį terminalą.

No­riu tikėti, kad būsime atsparūs artėjančių Sei­mo rinkimų įtampai ir politines intrigas paliksime nuošalyje, prioritetu matydami miesto, o ne siaurus partinius interesus.

Kur kas didesni iššūkiai – paveldėtos sisteminės problemos: struktūriškai ir veiklos požiūriu nepakankamai efektyvi administracija, realijų ne­atitinkantis švietimo įstaigų tinklas. Džiau­giuosi pakankamai sukoncentruota politine valia spręsti šias ne vieną kadenciją vilkintas problemas: pradėjome administracijos pertvarką, mokyklų tinklo optimizavimą, eilėje laukia savivaldybės įmonės, kultūros įstaigos ir kt.

– Vienas pagrindinių savivaldos uždavinių yra ne tik viešųjų paslaugų gyventojams teikimas, bet ir komunalinis ūkis bei jo priežiūra. O čia nemenkos įtakos turi ir miesto infrastruktūros plėtra. Kas daroma ją gerinant?

– Infrastruktūros gerinimas – vienas iš mūsų prioritetų. Siekiame efektyvesnio ir ekonomiškesnio gatvių apšvietimo – Panevėžys dalyvauja projekte ELENA. Tam gauta 200 tūkst. eurų, parengus dokumentus, bus atrinkta gatvių apšvietimą rekonstruosianti įmonė.

Opi miesto problema – pasenusi lietaus nuotekų sistema, tvinstančios gatvės. Ją vėlgi tikimės spręsti ES lėšomis. Lietaus nuotakynui atnaujinti miestas ketina gauti 3,5 mln. eurų. Planuojame, kad probleminės vietos bus sut­varkytos, liūčių metu nebetvins centrinė miesto dalis.

Šiemet vėlgi atnaujinsime gatvių infrastruktūrą. Greitai bus pradėti 9 gatvių ar jų atkarpų tvar­kymo darbai, atnaujinsime 13 daugiabučių na­mų įvažų. Tam iš miesto biudžeto skirta 2,34 mln. eurų.

– Ne paslaptis, kad vienas pagrindinių savivaldos infrastruktūros finansavimo šaltinių yra ES lėšos. Kaip jūsų miestui sekasi įsitraukti į ES 2014–2020 m. investicinę programą? Ar pati savivaldybė daug prisideda?

– Ši programa – didelė paspirtis Panevėžiui. Pagal ITI ir URBAN programas ruošiamės įgyvendinti 86 projektus. Kaip aktualiausius išskirčiau autobusų stoties teritorijos konversiją ir prieigų sutvarkymą, centrinės Laisvės aikštės ir prieigų sutvarkymą, miesto parkų modernizavimą. Vien URBAN projektams įgyvendinti skirta apie 19 mln. eurų ES lėšų. Savivaldybė turės kofinansuoti 7–15 proc. visų projektų vertės.

Užs. Nr. VPL1041

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...