2016 Birželio 07

Aviatorių laukia giedra vasara?

veidas.lt

Tomo Alksnio nuotr.

Jonas OKMANAS

Ši vasara bus gausi šalies aviatorių renginių, tarp kurių net keturi reikšmingi tarptautiniai aviacijos sporto čempionatai.

Liepos 31 – rugpjūčio 14 d. Pociūnuose, Prienų rajone vyks 34 -tasis Pasaulio vyrų sklandymo čempionatas standartinėje, klubinėje ir 20 m klasėse. Jame dalyvaus 136 pilotai iš 29 pasaulio šalių. Lietuvai atstovaus šeši Kauno klubo sklandytojai. Čempionate pirmą kartą po ilgos pertraukos dalyvaus visų trijų Baltijos šalių atstovai bei sklandytojai iš Baltarusijos. Sklandytuvus į orą kels visi (apie 15) Lietuvos klubuose esantys lėktuvai „Vilga“ bei vienas iš Estijos. Į varžybas susirinks apie 400 žmonių, tai – dalyviai, ir jų pagalbininkai, teisėjai ir kitas personalas.

Liepos 4 – 10 dienomis Birštone vyksiantį II Pasaulio moterų karšto oro balionų čempionatą, kuriame dalyvaus per 50 piločių iš 21 šalies. Lietuvai atstovaus šešios pilotės.
Birželio 28 – liepos 4 d. Marijampolėje vyks Pasaulio jaunimo (iki 26 metų) karšto oro balionų čempionatas, kuriame varžysis 36 pilotai, atvykę iš 17 šalių. Kaip pasakojo Lietuvos karšto oro balionų čempionas ir pasaulio jaunimo vicečempionas bei šių varžybų dalyvis Rokas Kostiuškevičius, organizaciniai klausimai jau išspręsti, lieka tikėtis gero oro.
Liepos 10 – 17 dienomis Paluknio aerodrome vyks V Europos parasparnių tikslaus nusileidimo čempionatas. Pasak būsimų varžybų direktorės Violetos Masteikienės, planuojama, kad dalyvaus 80 pilotų ne tik iš Europos, bet ir iš viso pasaulio. Tikslaus nusileidimo varžybose vertinamas piloto tiksliausias nusileidimas į 5 arba 10 metrų taikinį. Tokios varžybos yra patrauklios žiūrovams – pilotai kyla į nedidelį aukštį ir leidžiasi šalia jų.

T. Alksnio nuotr.

Vos prieš mėnesį naujuoju Lietuvos aeroklubo prezidentu išrinktas teisininkas Gintaras Kalinauskas pasakoja, kad aviacijoje jis  yra naujokas, skraido vos dvejus metus ir ore yra išbuvęs tik apie 100 valandų. Tačiau naujasis prezidentas yra kupinas ryžto ir entuziazmo. Pirmiausia svarbu, pasak jo, sklandžiau susikalbėti visoms dvylikai šios srities vienijamų federacijų, kad būtų išspręsti aerodromų bei klubų turtiniai klausimai. Pirmieji išbandymas ir bus šios vasaros tarptautiniai aviacijos sporto renginiai.

Ką turime šiandien?

Tarpukario Lietuva prisimenama kaip aviacijos valstybė, kurią pašlovino S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą. Ikikarinė Lietuva Europoje buvo vertinama ir kaip karo aviacijos valstybė, turėjusi nuosavos konstrukcijos lėktuvus ANBO.

Dabar lėktuvų neturime, nuosavų avialinijų taip pat. Beliko tik mėgėjiška aviacija, pagardinama įvairių sričių aviacijos sporto renginiais, kurie laukia žiūrovų ir šią vasarą. Šalyje dabar veikia 15 valstybės bendrosios aviacijos civilinių aerodromų, prie jų ką tik buvo priskaičiuota Nidos lėktuvų nusileidimo aikštelė. Aerodromus valdo įvairios valstybinės struktūros, tačiau valdžios koridoriuose gimęs planas – juos atiduoti savivaldybėms. Bet savivaldybių funkcija – ne aviacijos, juo labiau šio sporto reikalais rūpintis.

Laukiama jubiliejaus

Mažiau nei po metų civilinei aviacijai pradžią davęs Lietuvos aeroklubas minės 90 metų sukaktį. 1927 m. balandžio 28 d. Kaune susirinkusi grupė aviacijos karininkų, tarp kurių buvo ir S.Darius, apsvarstė Lietuvos aeroklubo statutą ir jį priėmė. Statutas skelbė: „Klubo tikslas – ruošti visų oreivystės sričių specialistus, vienyti juos žinių ir prityrimo gilinimui ir visaip remti skraidymo mokslą Lietuvoje, propaguoti oro sportą, dominti visuomenę oreivyste.“

Per gana trumpą laiką LAK ne tik pavyko sukurti ir išplėtoti aviacijos infrastruktūrą, bet ir sudominti visuomenę, burti aviacijos specialistus, rengti varžybas, ruošti lakūnus keleivinei ir transporto aviacijai ir t.t. Visų tarpukario aviatorių darbo vaisius – sukurta karo aviacijos valstybė ir okupavus šalį sovietų perimti 117 lėktuvų.

Tempia pramoginė aviacija

O ką turime šiuo metu? Vieną kitą stiprų aviatorių, sugebantį iš savo talento šiaip taip išsilaikyti. Dar veikia gana stipriai išplėtota pramoginė aviacija – pagrindinė aerodromų ir aeroklubų maitintoja.Vien per praėjusius metus aviacijos sporto atstovai aukščiausio rango Europos ir pasaulio čempionatuose iškovojo 14 trijų spalvų medalių. Tarp jų – ir oro žaidynių auksas bei bronza.

Nepriklausomybės pradžioje, apie 1990-uosius, aviacijos sportininkų buvo per 20 tūkst., o dabar – 3 tūkst. 1989 m. atkūrus Lietuvos aeroklubą jame dirbo 400 žmonių, dabar beliko du etatiniai darbuotojai. Lietuvos aeroklubo prezidentas Gintaras Kalinauskas sako, kad viskas laikosi tik ant entuziastų, nes nėra normalios valstybės politikos.

Aviacijos sportas iš valstybės remiamas per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą. Kitas pinigų šaltinis – komercinės pajamos  iš pramoginės veiklos. Šiais metais dvylika sporto federacijų vienijančiam Lietuvos aeroklubui iš KKSRF atseikėta beveik 200 tūkst. eurų. Suma pakenčiama, bet sklandytuvą, oro balioną ar parašiutą įsigyti – tai ne kamuolį ar lazdą nusipirkti.

Turtas „skraido“ iš rankų į rankas

1990 m., nebelikus DOSAAF organizacijos (savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti), tikėta, kad pavyks sukurti savą lietuvišką sistemą, bet tai nepavyko. Maskvos upėms išsekus, aeroklubų turėtas turtas, aerodromų infrastruktūra ir statiniai imti iš vienų rankų į kitas perdavinėti, kol galiausiai civilinės aviacijos sritis perduota KKSD. Istoriškai susiklostė remti krepšinį, futbolą, kai kurias kitas sporto šakas, o aviacijos – ne. Tai irgi istoriškai dėsninga, nes aviatoriai nuo bendro lietuviško sporto visada būdavo atskirai.

„Valstybės institucijoms didelio džiaugsmo aerodromų ir jų turimo turto priežiūra bei administravimas nesuteikia. Techniką reikia drausti, inventorizuoti, o valdžios funkcijos – ne turto administratoriaus“, – sako sporto funkcionieriai.

Taigi, regis, artėja naujas aviatorių priklausomybės kam nors laikotarpis – penktasis skaičiuojant nuo atsikūrimo pradžios. Aviacijai tai ne į gera. Tik entuziastų privatus kapitalas šiuo metu įstengia vieną kitą lėktuvą ar kitokią skraidymo techniką įpirkti. O jeigu aeroklubai nevykdytų veiklos, kuri padeda užsidirbti pinigų, aviacijos sportui valstybės skiriamų eurų užtektų tik dulkėms nuo lėktuvų nuvalyti…

Ateities istorijos paraštės

“1933 m. liepos 15 d. S.Darius ir S.Girėnas per 37 val. ir 11 min. lėktuvu „Lituanica“ perskrido Atlantą, bet nepasiekę galutinio tikslo žuvo šiaurės vakarų Lenkijos Soldino apylinkėse. 1935 m. rugpjūčio 21–22 d. Amerikos lietuvis Feliksas Vaitkus lėktuvu „Lituanica II“ iš Niujorko sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną. Pergalę aukščiausio lygio akrobatinio skraidymo pasaulio „Grand Prix“ varžybose pasiekė ir Pasaulio taurę 2000-aisiais laimėjo lietuvis Jurgis Kairys. Naujų jurgių kairiukų nespėjo užaugti, nes nebuvo jiems nei kuo, nei iš kur mokytis pakilti… “

Tai būsimas įrašas paskutiniame Lietuvos aviacijos istorijos skyriaus puslapyje.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...