2015 Kovo 01

Melodijos ne tik klausytis

veidas.lt

 

Muzika kaip politika. Gerai nuomonei apie save formuoti, „auksiniams“ sovietmečio laikams priminti ir savo pranašumui demonstruoti Rusija pasitelkia ne tik informacinę propagandą, bet ir populiariąją muziką.

Tarptautinių santykių mokslininkas Josephas Nye 1990-aisiais pirmą kartą pavartojoo terminą „švelnioji (arba minkštoji) galia“. Ši reiškinį jis apibrėžė kaip gebėjimą paveikti kitų elgesį ne karinėmis ar kitomis prievartos formomis, bet mėginant pagerinti savo šalies įvaizdį, priversti įtikėti savosiomis idėjomis, vertybėmis ir normomis. Kuo užsienio valstybės įvaizdis ir prestižas vienoje ar kitoje visuomenėje palankesnis, tuo lengviau tos šalies piliečius priversti elgtis sau tinkama linkme.

Su vadinamąja kietąja galia susiję instrumentai paprastai yra materialūs – tai karinė jėga, gamtos ištekliai ar pinigai, o švelniosios galios šaltiniai visų pirma kyla iš politinių vertybių ar bendros kultūros. Po šaltojo karo pabaigos pasigirdus prognozėms apie „istorijos pabaigą“, liberalios demokratijos ir rinkos ekonomikos triumfą bei tradicinių karinių konfliktų nunykimą, būtent ši politinės galios forma tapo bene svarbiausia.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologės Dovilės Jakniūnaitės teigimu, visos veiklos, kurios yra vykdomos šia linkme, gali būti traktuojamos kaip galios didinimo priemonės. Būtent tai jau daugelį metų Baltijos šalyse bei visoje posovietinėje erdvėje aktyviai įgyvendina Rusija, siekdama paveikti šio regiono gyventojus, priversti juos palankiai mąstyti apie Rusiją bei priimti tam tikras jos mąstymo formas ir interpretacijas.

Tai daroma pačiomis įvairiausiomis formomis – nuo mokinių ir mokytojų išvykų organizavimo, finansinės paramos įvairiems su rusiška kultūra susijusiems renginiams iki televizijos ir radijo sklaidos ar informacinių propagandos kampanijų. Pasak D.Jakniūnaitės, dėl karo Ukrainoje sustiprėjus Rusijos ir ES šalių konfrontacijai, šios priemonės pastaruoju metu intensyviau nukreipiamos į žmonių grupes, kurias galima lengviau paveikti. Taip nebesiekiama apimti visos Lietuvos visuomenės, kuri, politologės manymu, turi pakankamai stiprų imunitetą tokio pobūdžio veiksmams.

Tačiau priešiškai Rusijos informacinei propagandai ar moksleivių išvykoms į kaimyninę valstybę sulaukiant deramo įvertinimo ir iš valstybės institucijų, į rusų atlikėjų koncertus, kurie dažnai mįslingai sutampa su valstybinių Lietuvos švenčių laikotarpiu, paprastai žiūrima pro pirštus. Esą populiariosios kultūros nedera prilyginti politikai, o atlikėjų iš Rusijos koncertų – laikyti rusiškos propagandos dalimi. Šiam reiškiniui daugiau dėmesio teikia tik žiniasklaida.

„Esame laisva šalis, o ne policinė valstybė, mums žodžio laisvė yra tikrai svarbi. Asmeniškai aš taip vertinu. Man tas atlikėjas yra absoliučiai neįdomus, kaip neįdomu ir ką jis ten dainuoja. Keisčiau stebėti, tikrai esu nustebęs, kaip elgiasi tokių renginių organizatoriai. Tie kūriniai atliekami prašant publikai, bet ta publika irgi kartais susirenka galbūt neatsitiktinai. Tačiau nemanau, kad turime tapti kažkokia cenzūros ar policine valstybe, kuri kažką stabdytų. Tiesiog liūdna, kad tokie dalykai vyksta“, – po prieštaringo rusų dainininko Olego Gazmanovo koncerto portalui „Delfi.lt“ sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Šis atlikėjas Vilniuje koncertavo 2013-ųjų pabaigoje. Latvijoje šiuo metu nepageidaujamu asmeniu paskelbtas O.Gazmanovas po ilgų publikos prašymų atliko kūrinį „Pagaminta SSRS“, primenantį apie Baltijos šalių okupaciją bei šlovinantį sovietinius laikus. „Ukraina ir Krymas, Baltarusija, Moldova – tai mano šalis. Sachalinas, Kamčiatka, Uralo kalnai – tai mano šalis. Krasnodaro kraštas, Sibiras ir Pavolgis, Kazachstanas, Kaukazas, ir Pabaltijis. Aš gimiau Sovietų Sąjungoje, padarytas aš SSSR!“ – tokie žodžiai skambėjo Vilniuje, audringai pritariant penkiems tūkstančiams susirinkusių žiūrovų.

Pernai gruodį uostamiestyje planuotas dar vienas dainininko O.Gazmanovo koncertas vis dėlto neįvyko, nes Klaipėdos „Švyturio“ arena atsisakė tam išnuomoti savo erdvę. „Kalbėjomės su koncerto organizatoriumi, kad šis renginys nebūtų finansiškai pelningas, nes nesusirinktų žmonių, kadangi buvo blogas fonas iš praėjusių metų, kai vyko koncertas Vilniuje, plius visi reikalai, susiję su Rusijos ir Ukrainos santykiais. Todėl buvo priimtas toks sprendimas. Koncerto organizatorius nusprendė jo Lietuvoje apskritai nerengti, nors buvo planuoti pasirodymai dar keliuose miestuose. Pamatėme, kad projektas nepasiseks, gresia finansinis nuopuolis, ir arenai jis nebūtų naudingas“, – pasakoja Klaipėdos „Švyturio“ areną valdančios bendrovės „Klaipėdos arena“ direktoriaus pavaduotojas Remigijus Ambrulaitis.

Šių metų pradžioje muzikantų iš Rusijos desantas Lietuvos koncertų salėse išlieka didelis. Tiesa, šįkart nei Vasario 16-ąją, nei Kovo 11-ąją rusiškos muzikos koncertai Lietuvoje neskamba. Tačiau, pavyzdžiui, atlikėjo Staso Pjechos koncertas kovo 10 d. rengiamas Klaipėdoje, kovo 12-ąją – Vilniuje. O bene grandioziškiausias tokio pobūdžio renginys, kompozitoriaus Igorio Krutojaus jubiliejinis koncertas, kurio metu scenoje pasirodys daugelis Rusijos estrados žvaigždžių, tarp jų ir Filipas Kirkorovas, Nikolajus Baskovas, Aleksandras Serovas, Anželika Varum, sostinėje vyks praktiškai savivaldos ir merų rinkimų išvakarėse – vasario 27-ąją.

Kovo 18 d. sostinės koncertų salėje „Compensa“ jubiliejinį koncertą surengs smuikininkas bei dirigentas Vladimiras Spivakovas, vadovaujantis valstybiniam kameriniam orkestrui „Maskvos virtuozai“. Muzikas žymus ne tik savo kūrybiniais pasiekimais – jo pavardė yra tarp Rusijos kultūrininkų, pasirašiusių Vladimiro Putino vykdomą politiką Ukrainoje bei Krymo aneksiją palaikantį pareiškimą. Muzikanto pasirodymai Vakaruose jau sulaukia protestų – pernai gegužę per V.Spivakovo vadovaujamo orkestro koncertą Harvarde buvo suimtas ant scenos užlipęs vyras, mėginęs pareikšti savo nuomonę apie smuikininko paramą V.Putino politikai.

Į tokią situaciją reaguoja Lietuvos muzikantai. Žinoma roko grupė „Skylė“ kartu su atlikėja Aiste Smilgevičiūte šiemet Vasario 16-ąją pakvietė į pilietinį koncertą „Broliai“, kuriame skambėjo Lietuvos pokario partizanų kūrybos įkvėptos dainos. Koncerte „Brolių“ dainas savo nacionalinėmis kalbomis atliko ir muzikantai iš kaimyninių šalių: Piotras Karpenia iš Lenkijos, latvių grupė „Skyforger“, baltarusių kolektyvas „Trubeckoy“ ir ukrainiečių „TaRUTA“ nariai. Koncerto organizatoriai neslėpė, kad jis yra ir konkreti atsvara Rusijos popmuzikos atlikėjų pasirodymams. „Kuo daugiau Lietuvos piliečių dalyvaus tokiuose koncertuose kaip šis, ir apskritai kuo daugiau bus tokių koncertų – tuo mažiau reikės jaudintis dėl svečių iš Rytų vizitų“, – sakė „Skylės“ lyderis Rokas Radzevičius.

Rusų atlikėjų koncertų gausa vasario ir kovo mėnesiais šiemet išsiskiria Klaipėda, kur gyvena ir viena didžiausių šalies rusų bendruomenių. Per šį laikotarpį iš viso jau įvyko ar dar numatyti net septyni tokio pobūdžio renginiai: vasario 3-iąją – Stasas Michailovas su programa „Džokeris“, vasario 7-ąją turėjo pasirodyti atlikėja MakSim (koncertas dėl techninių priežasčių perkeltas į gegužę), vasario 17-ąją – grupės „Ruki Vverch!“ jubiliejinis koncertas, vasario 26-ąją koncertuos atlikėjas Grigorijus Lepsas, kovo 10-ąją – minėtas S.Pjecha, kovo 13-ąją – šansonų atlikėjas Michailas Šufutinskis, o kovo 21-ąją uostamiestyje svečiuosis „Auksinio gramofono“ žvaigždės.

„Tikrai negaliu pasakyti, kodėl vasario ir kovo mėnesiais tiek daug tokio pobūdžio renginių. Koncentracija nemaža, bet kodėl taip yra, paaiškinimo neturiu. Tam tikru metu būna ir didelė lietuviškų atlikėjų koncentracija, būna, kad vyksta vien krepšinio varžybos. Viskas yra ne stabilu, o labilu“, – sako „Klaipėdos arenos“ direktoriaus pavaduotojas R.Ambrulaitis.

Atlikėjų iš Rusijos koncertų gausa Lietuvos valstybinių švenčių laikotarpiu visuomet aiškinama panašiai: esą muzikantai tuo metu susiplanuoja koncertines gastroles ir koncertų organizatoriai Lietuvoje juos tiesiog užsako. Teigiama, kad tai neturi nieko bendro su politika ar konkrečiomis istorinėmis datomis, nes šios gastrolės paprastai rengiamos visose trijose Baltijos šalyse vienu metu. Kita vertus, Estija Nepriklausomybės dieną mini panašiu laiku – vasario 24-ąją. O atlikėjų iš Rusijos koncertai Rygoje ir taip itin dažni, nes daugiausia yra skirti ten gausiai gyvenančiai vietos rusakalbių bendruomenei.

Viską pasako skaičiai: 2013-aisiais Klaipėdos „Švyturio“ arenoje įvyko aštuoni, 2014-aisiais – devyni renginiai, kurie atkeliavo iš Rusijos (koncertai, cirkas, baletas). Juos atitinkamai aplankė 16 ir 15 tūkst. žiūrovų. Iš viso arenoje 2013-aisiais įvyko 60, 2014-aisiais – 73 renginiai (kartu su sporto varžybomis), o juos atitinkamai aplankė 165 ir 240 tūkst. žiūrovų. Tad bendra renginių iš Rusijos bei jų žiūrovų dalis nėra didelė. Tačiau vien šiemet vasario ir kovo mėnesiais Klaipėdoje numatyti net septyni tokio pobūdžio koncertai. Kadangi tokių renginių skaičius kasmet būna panašus, akivaizdu, kad absoliuti dauguma jų uostamiestyje vyksta būtent šiuo laikotarpiu.

„Nežinau, ar tai kažkoks užsakymas, bet mes jau seniai matome, kad per šventes tai vyksta. Aišku, tai poilsio dienos ir žmonės galbūt ieško pramogų, bet kad čia negali būti atsitiktinumas, rodo faktas, jog tai kartojasi metai po metų, tikriausiai ne mažiau kaip dešimtmetį. Vis dėlto mes galime tik spėti, kad tai nėra atsitiktinumas“, – aiškina D.Jakniūnaitė.

Tačiau mokslininkė padėties nelinkusi dramatizuoti ir nemano, kad rusiška popmuzika, kaip ir kitos Rusijos švelniosios galios priemonės, daro itin didelį poveikį Lietuvos visuomenei. Pasak jos, lietuviai dažnai patys yra linkę per daug nepasitikėti vienas kitu ir išpūsti Rusijos keliamą tokio pobūdžio grėsmę.

„Ne viskas, kas yra popmuzika, būtinai yra ideologiškai įkrauta. Kai kurie iš šių žmonių, pavyzdžiui O.Gazmanovas, kai yra dainuojamos tam tikros patriotinės dainos apie Antrąjį pasaulinį karą, neabejotinai skelbia žinią, kuriai pritaria ir Vladimiro Putino Rusija. Tačiau manau, kad mums reikėtų nusiraminti ir tiesiog žiūrėti į tai kaip į nuolat pasikartojantį dalyką“, – pataria D.Jakniūnaitė.

Pasak jos, valstybės institucijos ir politikai tai turėtų traktuoti kaip asmeninio pasirinkimo ir sąžinės dalyką, nes bet kokie draudimai sukelia nereikalingas ir labai negatyvias reakcijas. Be to, daliai žmonių visuomet atrodys, kad tokio pobūdžio renginiai tėra pramoga, neturinti nieko bendra su politika. „Skeptiškai žiūriu į draudimus. Žinoma, jie būtini, kai kalbame apie karo propagandą, kuri yra draudžiama Konstitucijoje, ir pan., bet jei mes norime kažką uždaryti, kažko neleisti, cenzūruoti – tai jau pavojinga. Juk turime švelnesnių demokratinės valstybės instrumentų – šviečiamųjų, įtikinimo, pajuokimo. Pasišaipymo ir ironijos strategijos taip pat gali būti veiksmingos. Žinoma, jos yra sudėtingos ir nelengvai įgyvendinamos“, – teigia mokslininkė.

Neseniai Pilietinės visuomenės institutas atliko tyrimą „Lietuvos gyventojų pilietinė galia ir geopolitinės nuostatos“. Rezultatai parodė, kad į klausimą „Ar sutinkate su teiginiu, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi negu dabar Lietuvoje?“ teigiamai atsakė 32 proc. Lietuvos gyventojų, o kad sovietmečiu buvo blogiau, nurodė 31 proc. apklaustųjų. Likusi respondentų dalis tai įvertino nei teigiamai, nei neigiamai. Be to, tyrimas atskleidė, kad 8 proc. šalies gyventojų teigiamai arba labai teigiamai vertina ir Krymo prijungimą prie Rusijos.

Žinoma, tiesiogiai sieti rusų atlikėjų koncertus su parama Rusijos karinei agresijai būtų sudėtinga, tačiau akivaizdu, kad tokio pobūdžio renginiai prisideda prie išliekančios žmonių nostalgijos sovietinei praeičiai. O politologų tyrimai, be kita ko, rodo, kad požiūris į sovietmetį tebėra labiausiai lemiamas veiksnys, pagal kurį galima geriausiai paaiškinti rinkėjų politinį elgesį.

D.Jakniūnaitės teigimu, iki šiol nėra iki galo išsiaiškinta, ką nostalgija sovietinei praeičiai iš tiesų reiškia. Ar taip yra todėl, kad prieš 25 metus žmonės buvo jaunesni ir prisimena sau malonius dalykus, ar tai iš tiesų reiškia kritinį požiūrį į šiandieninę ekonominę padėtį, galų gale kritišką esamos politinės sistemos vertinimą? „Mano nuomone, tai labiau susiję su sociokultūriniais dalykais, o ne su noru grįžti į buvusią politinę sistemą“, – situaciją vertina mokslininkė.

Kita vertus, būtina pabrėžti, kad pati rusiška muzika Lietuvoje tebėra populiari. Pavyzdžiui, rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų bendrovės TNS LT atliktoje 2012 m. žiniasklaidos tyrimų apžvalgoje skelbiama, kad radijo stoties „Russkoje radio Baltija“ dienos pasiekiamumas Lietuvoje yra 7,8 proc, savaitės – 15,4 proc. Didžiuosiuose šalies miestuose jos populiarumas dar didesnis: Vilniuje pagal savaitės pasiekiamumą tarp 12–74 metų amžiaus gyventojų ši radijo stotis buvo antroje pozicijoje (30,5 proc.). Kaune šis rodiklis siekė 15,4 proc.

Rusiškus televizijos kanalus, per kuriuos taip pat nuolat transliuojama rusiška estrada, Lietuvoje reguliariai žiūri apie 14 proc. gyventojų – per 400 tūkst. žmonių. Be to, iki šiol įprasta, kad viešajame transporte, taksi automobilyje ar restorane pasigirsta rusiškos melodijos.

Galima pastebėti, kad lietuviškos ir rusiškos populiariosios muzikos estetika taip pat panaši. „Lietuvių ir rusų estetikos suvokimas vis dar yra panašus, tai turbūt ir traukia“, – sako koncertų organizatorius, agentūros „Live Nation“ atstovas Deividas Afarjancas.

Juolab Lietuvos populiariosios muzikos atlikėjai dažnai perkuria rusiškus hitus lietuvių kalba ir taip sulaukia didelės sėkmės. Pavyzdžiui, grupės „Pinup Girls“ hitas „Cirkas“ – tai garsios Rusijos atlikėjos Niushos kūrinys, ką jau kalbėti apie didžiulio populiarumo sulaukusią Eugenijaus Ostapenkos dainą „Dviratukas“. Žinomi Lietuvos muzikantai savo tarptautinės karjeros žingsnius taip pat dažniausiai vis dar mėgina žengti į Rytų, o ne Vakarų Europos rinkas.

Vis dėlto D.Afarjancas pastebi, kad prieš kelerius metus rusų atlikėjų koncertų lankomumas šalyje pastebimai ėmė mažėti, todėl, pavyzdžiui, agentūra „Live Nation“ tokio pobūdžio renginių nebeorganizuoja. „Naujų vardų neatsiranda, o po kelis kartus sugrįžtančios žvaigždės smarkiai didina honorarus, bet pilnų salių nebesurenka. Todėl tiesiog per didelė rizika“, – aiškina koncertų organizatorius.

Pasak jo, Lietuvą aplanko vis daugiau naujų užsienio atlikėjų, be to, neatpažįstamai sustiprėjo ir lietuviška estrada – tiek daug pilnas arenas renkančių Lietuvos dainininkų tikriausiai dar niekada nebuvo. Taigi perspektyvos atrodo tikrai geros: žmonės pradėjo pirkti bilietus gerokai iš anksto, todėl padaugėjo ir visiškai „užpildytų“ renginių. Koncertų organizatorius prognozuoja, kad dėl to turėtų daugėti naujų ir mažiau pažįstamų atlikėjų pasiūla ir mažėti senosios kartos atlikėjų koncertų.

Dovaidas Pabiržis

 

Pagrindiniai atlikėjų iš Rusijos koncertai Lietuvoje vasario ir kovo mėnesiais

Stasas Michailovas: vasario 3 d. Klaipėdoje, vasario 7 d. Vilniuje

„Ruki Vverch“: vasario 17 d. Klaipėdoje, vasario 18 d. Vilniuje

Grigorijus Lepsas: vasario 20 d. Vilniuje, vasario 26 d. Klaipėdoje

Kompozitoriaus Igorio Krutojaus jubiliejinis koncertas: vasario 27 d. Vilniuje

Stasas Pjecha: kovo 10 d. Klaipėdoje, kovo 12 d. Vilniuje

Michailas Šufutinskis: kovo 13 d. Klaipėdoje, kovo 14 d. Vilniuje

Vladimiras Spivakovas ir orkestras „Maskvos virtuozai“: kovo 18 d. Vilniuje

„Rusradio“ gimtadienis „Auksinio gramofono žvaigždės“: kovo 20 d. Vilniuje, kovo 21 d. Klaipėdoje

Daugiausiai atgarsio sulaukę Rusijos atlikėjų koncertai per valstybines Lietuvos šventes

2005 m. kovo 11 d. „Liube“ Kaune

2006 m. vasario 16 d. O.Gazmanovas Šiauliuose

2009 m. kovo 11 d. „Liube“ Kaune

2010 m. vasario 16 d. Ala Pugačiova Vilniuje

2012 m. sausio 13 d. Valerijus Gergijevas Kaune

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...