2013 Lapkričio 11

Meilė A.Butkevičiui ir jo komandai – už tai, ko nedarė

veidas.lt


Gyvenimas per metus pagerėjo, bet valdančioji dauguma prie to prisidėjo beveik tik tuo, kad delsė priimti sprendimus. Tačiau amžinai delsti neįmanoma.

Algirdą Butkevičių vertėtų vadinti svajonių premjeru, o jo vadovaujamą Vyriausybę – vienu tobuliausių mūsų valstybės Ministrų kabinetų. Bent jau tokią išvadą galima daryti remiantis sociologų apklausomis. Labiau mylimas premjeras buvo tik Rolandas Paksas, o štai A.Butkevičiaus pirmtakas Andrius Kubilius turėjo tenkintis penkiskart mažesniu piliečių pasitikėjimu.
Tačiau meilė ir politikoje dažnai akla: paprašyti įvardyti A.Butkevičiaus ir jo Vyriausybės sėkmingus darbus net palankiai jį vertinantieji daugiausia minėjo tai, kas nepadaryta. Tad ar mylimas ir sėkmingai dirbantis premjeras – sinonimai? Ir koks premjeras – geras premjeras?

Nepriimta nė vieno strateginio sprendimo
„Tai pati silpniausia Vyriausybė Lietuvos istorijoje. Nors ši valdančioji dauguma turi tvirtą daugumą Seime, tad turėtų pajėgti daug ką padaryti, bet faktiškai nepadaro nieko“, – piktinasi politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Kęstutis Girnius. Ir tokiam vertinimui sunku rasti kontrargumentų, kai palygini, ką žadėjo prieš metus rankas sukirtusi valdančioji dauguma, ir kas iki šiandien atlikta.
K.Girnius vardija: žadėjo įvesti progresinius mokesčius – jų (kaip ir žadėtos sisteminės mokesčių peržiūros ir dešiniųjų naktinės mokesčių reformos atšaukimo) nėra. Bet turime arti pusšimčio darbo grupių, kurios niekada nesiims sprendimų. Energetinės nepriklausomybės srityje valdantieji sudarė tokias sąlygas, kad „Chevron“ pasitraukė iš Lietuvos, ir skalūnų dujų projektai sustojo. Naujos atominės elektrinės projektas marinamas, sprendimai atidedami. Dėl suskystintų dujų terminalo, atrodė, viskas nutarta, bet pasipylė visokie priekaištai, kad net Norvegijos ambasadorius jautė pareigą ginti šį projektą įgyvendinti turinčią savo bendrovę. Pats A.Butkevičius sakė, kad dėl energetikos trečiojo paketo derybų nebus, o dabar energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pripažino, kad tai tebėra derybų su Rusijos koncernu „Gazprom“ objektas. Vyriausybė žadėjo pagerinti santykius su Lenkija ir lenkais, bet iššoko premjeras ir pareiškė, kad dvikalbių vietovardžių ir gatvių pavadinimų nebus, užuot pirma priėmus sprendimą ir radus formą, kaip jį paskelbti. Prie to vertėtų pridurti, kad vietoj santykių su Rusija „perkrovimo“, kaip žadėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tesulaukėme pieno karo.
Ką prarandame nespręsdami strateginių problemų, pabrėžia visi šnekinti ekspertai. Žilvinas Mecelis, vadovaujantis Londone įsikūrusiam investicijų fondui „Covalis Capital“, besispecializuojančiam energetikos sektoriuje, kaip didelį pliusą nurodo strateginių energetikos projektų – suskystintų gamtinių dujų terminalo, energetikos jungties su Švedija – tęstinumą, kas tikrai gerokai pagerins šalies galimybes atpiginti energijos išteklius. „Tačiau „Chevron“ pasitraukimas iš Lietuvos – didžiulė netektis, nes praradome galimybę turėti alternatyvų pigių dujų šaltinį. Skalūnų dujų rinka stipriai keičia globalią energetiką ir geopolitiką – mūsų nedalyvavimas šiame procese bus neigiamas veiksnys šalies ūkio raidai“, – apgailestauja ekspertas.
Per metus netesėtas ir valdančiųjų pažadas dėl sisteminės mokesčių reformos. Laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas taip pat piktinasi: „Buvo sukurta garsioji darbo grupė mokesčių reformai parengti, tačiau beveik jokių jos pasiūlymų priimta nebuvo. Naktinė mokesčių reforma pačių socialdemokratų aršiai kritikuota, daugiausia dėl mokesčių didinimo, tačiau dabar jau A.Butkevičiaus Vyriausybė pati teikia mokesčių didinimo projektus – siūlo apriboti mokestinių nuostolių perkėlimą į kitus mokestinius laikotarpius. Taip tikimasi surinkti papildomus 160 mln. Lt, vadinasi, tiek įmonėms padidės mokesčių našta. Arba štai ištikus krizei PVM buvo padidintas laikinai, tačiau kada tas „laikinai“ baigsis? Prieš rinkimus rinkėjams buvo pasiųsta žinutė, kad bus „atžaisti“ blogieji konservatorių naktinės mokesčių reformos sprendimai, bet pažadai pamirštami.“

Daug kritikos
SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto dr. Gitano Nausėdos manymu, mokesčių srityje didžiausias konfliktas kilo tarp ideologizuoto ir technokratinio, kuriam ir atstovavo darbo grupė, požiūrio. „Čia dalgis ir atsimušė į akmenį, nes daugelis valdančiosios koalicijos partijų narių kitaip žiūri į mokesčius. Vis dėlto neatmesčiau, kad ideologizuota koncepcija anksčiau ar vėliau – gal dar po metų, kai bus arčiau rinkimai, vėl pasirodys ir bus grįžta prie progresinių, nekilnojamojo turto, automobilių ir kitų mokesčių“, – prognozuoja G.Nausėda.
Ž.Mecelis atkreipia dėmesį į dar vieną neigiamą mokesčių sistemos poveikį: „Akivaizdžiai trūksta ryžtingų žingsnių, galinčių pagerinti šalies konkurencingumą ir išspręsti emigracijos bėdą. Tauta žlunga iš esmės dėl to, kad dabartinė valdžios mokesčių politika neskatina aukštos pridėtinės vertės su dideliais atlyginimais darbo vietų kūrimo. Prie to dar prisideda ir visokios išimtys bei lengvatos įvairioms vietinėms profesijoms, nekuriančioms eksporto vertės. Reikalinga paprasta ir skaidri darbo rinkos mokesčių sistema, kuriai esant kiekvienas jaustųsi teisingai, tai yra mokėtų daugmaž adekvačiai gaunamoms paslaugoms.“
O V.Žukauską glumina, kad valdančioji koalicija ne tik nė per nago juodymą nepasistūmėjo spręsdama „Sodros“ ir pensijų problemą, bet netgi pasigirdo siūlymų nepervedinėti „Sodros“ lėšų į privačius pensijų fondus. „Bet tai ilgalaikės strategijos nesuvokimas, nes prieš dešimtmetį pradėtos reformos tikslas buvo suvokiant demografines tendencijas dalį naštos ir rizikos perkelti privatiems pensijų fondams“, – primena V.Žukauskas.
LLRI ekspertą stebina ir tai, kad su šešėline ekonomika Vyriausybė ketina kovoti per baudžiamąsias priemones, nors įvairūs tyrimai rodo, jog tai neefektyvu. Tačiau Darbo kodekso, dabar labai primenančio sovietinį, pataisas praėjusios kadencijos Vyriausybė parengė, bet naujoji atsiėmė, žadėdama parengti geresnį naują kodeksą, įsigaliosiantį nuo 2015 m. Tik kur jis?
Nepriklausoma ekonomikos ekspertė Rūta Vainienė pabrėžia, kad padėtis grėsminga ir sveikatos apsaugos srityje: „Visi – ir pacientai, ir gydytojai, ir sveikatos įstaigų vadovai, ir finansuotojai gyvena apimti baisaus nerimo ir nežinomybės būsenos. Kalbėta, kad bus sujungtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir gyventojų pajamų mokesčio įmokos, kad pinigai neseks paskui ligonį ir negalėsi rinktis privačių gydymo įstaigų. Net medicinos studentai įbauginti, kad kaip sovietmečiu gaus paskyrimą.“
Prie didžiųjų problemų ekspertai priskiria ir švietimą, kurio srityje naujoji valdžia grasino padaryti viską priešingai, nei darė pirmtakai, panaikinti krepšelio principą. Daug išardyti laiko pritrūko, bet spėjo ne lietuvių kalba dėstomose mokyklose įvesti supaprastintą egzaminą, ką teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijoje įteisintam lygybės principui. Kaip pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, lėtai juda iš vietos ir susitarimai dėl profesinio mokymo ar dėl profesinio orientavimo.
G.Nausėda pabrėžia sisteminę šios Vyriausybės problemą – neapibrėžtumą, ypač mokesčių politikos ir energetikos srityje: „Kai per krepšinio varžybas iki paskutinės minutės nežinai, kuo baigsis, tai geras dalykas, bet kai politikoje ir ekonomikoje iki paskutinės minutės nežinai, kokie bus sprendimai ir kokia linkme eisime artimiausius kelerius metus, vargu ar sveikintina.“
Taip ir neaišku, kokius konkrečius darbus ši Vyriausybė ketina padaryti, labai prasti ir jos komunikaciniai gebėjimai.
Sutarti dėl sprendimų Vyriausybei trukdo ir vidiniai nesusišnekėjimai. Nors premjeras kadencijos pradžioje žadėjo, kad Ministrų kabinetas bus kaip vienetas, o ne atskiros tėvonijos, su juo leidžia sau nesiskaityti net socialdemokratai, ką jau kalbėti apie “darbiečių” ar “tvarkiečių” valdomas ministerijas. Štai “darbiečiai” vieni sau svarsto, gal pakeisti kokį savo ministrą. O koalicijos partneriai Seime net buvo įregistravę skirtingus projektus prioritetiniais klausimais.
Istorikas, politikos apžvalgininkas, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vygantas Vareikis mano, kad šios Vyriausybės darbą apsunkina koalicijos margumas: „Ankstesnė valdančioji dauguma buvo sukurta tam tikru ideologiniu pagrindu, o ši sudaryta iš priešingybių. Dar ir santykiai su prezidente nėra idealūs, o Andriaus Kubiliaus Vyriausybė beveik nebuvo kritikuojama, priešingai – palaikoma, net kai ėmėsi skaudžių reformų.“
Tačiau šioji Vyriausybė vis dėlto turi tokią didžiulę daugumą Seime, kad norėdama ir radusi savo viduje sutarimą galėjo priimti bet kokį sprendimą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (11)

  1. 999 999 rašo:

    runkeliui svarbiausia, kad valdytų komunistas. tada jam ramu ir gera. nesvarbu, kad nieko naudingo nenuveikia, bet ramu ir gera.

  2. Svarbu, Svarbu, rašo:

    kad valdytų protingas žmogus,pasveriantis,įvertinantis situaciją,o ne greitai nepamatuotai priimantis sprendimus,naktimis.O runkeliai yra darbštūs žmonės,sugebantys savo ūkiuose užauginti,realizuoti produkciją,ko nesugeba daugelis ne ūkininkų.Užtat net nemėgino imtis ūkininkavimo verslo,o sugebantys klijuoti runkelių etiketes.

  3. Др. Мауриньш Др. Мауриньш rašo:

    лечение варикоза лазером http://www.veincenter.ru/lazernaya-operatsiya

  4. 999 999 rašo:

    >>Svarbu
    runkelis yra ne ūkininkas. runkelis yra homo sovietikus, t.y. sovietmečio psichologiškai traumuotas žmogus, paverstas daržove. panašiai, kaip šiaurės korėjoj dabar.

  5. q q rašo:

    ka sitas siknagalvis, atseit kandidatas i sporto meistrus gali padaryti? :D prisimelavas nuo pirmos dienos. tuscia slapia ismatu vieta.
    lygiai toks pat,jei ne didesnis vagis uz visus likusius.tik slloviko dugnais akis dengias,matyt geda

  6. stagnacija stagnacija rašo:

    meilė premjerui ne už tai, ko nedarė, bet meilė už tai, kad jis apskritai NIEKO nedarė, nedaro ir nedarys.

  7. Vyriškis Vyriškis rašo:

    Labai geri ir įžvalgūs pastebėjimai. A. Butkevičius labai atitinka “homo sovieticus” rinkėjo lūkesčius: kalba ramiai, itin abstrakčiai, labai daug ir gražiai žada, bet nieko nepadaro. Kaip ir jo pirmtakas amžiną atilsį Algirdas Mykolas Brazauskas. Neturi ateities Lietuva su tokia valdančiąja koalicija, neturi mūsų vargšė tėvynė ateities tol, kol rinkėjo mentalitetas bus ir toliau toks, koks jis yra dabar.

  8. Irklas Irklas rašo:

    Malonu, kad stovime ir dairom4s atgal.

  9. lietuvis lietuvis rašo:

    SU TOKIU PREMJERU SACIALDEMOKRATAI PER RINKIMUS NEGAUS IR 5%.labai rizikuoja…

  10. Pikasas Pikasas rašo:

    Tvirtas rašinys. Sveikinu jo nežinomą autorių. Su tokia komanda A.Butkevičiui jau geriau įsteigti 51-ą komisiją, negu kreivai vairuoti Lietuvą siauru keliuku. Nesistebiu, kad AMB aplinka tęsia laisvės žlugdymo darbus. Kodėl turėtų nuo tokios veiklos atsilikti “burokinės” darbiečių ir paksoidų pajėgos? Apibendrinsiu trumpai: – “Ką išsirinkome į Seimą ,tą ir turime Vyriausybėje”.

  11. Pilietis Pilietis rašo:

    Butkevičius siauro mąstymo veikėjas,pats nesugeba dorai valdyti šalies,steigia visokias komisijas,kurių veikla be rezultatų,tik betikslis lėšų švaistymas.Sunku suvokti kaip tie socialistai išrinko savo vadovu.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...