2013 Rugpjūčio 05

Dar dešimtmetį biudžetai žiūrės į praeitį

veidas.lt


Mūsų valstybė niekaip negali susikoncentruoti investavimui į ateitį, nes nuolat apmoka anksčiau pridalytus finansinius įsipareigojimus.

Premjero Algirdo Butkevičiaus į kairę ir į dešinę dalijami pažadai gal kai kam skamba kaip gražiausia muzika, bet ne ekonomistams ir bet kam, nors kiek suvokiančiam valstybės finansų sąrangos esmę. „Neįmanoma tuo pačiu metu judėti skirtingais vektoriais – ir laikytis fiskalinės drausmės, ir tesėti nepamatuotus pažadus“, – įspėja Seimo narys Kęstutis Glaveckas, ramindamas tik tuo, kad A.Butkevičius iš tų, kurie pažada, ko netesi. Tačiau šalia premjero  teorinio dosnumo valstybės pinigais, vis brangesnius biudžetui privalomus nutarimus priiminėja ir Konstitucinis Teismas (KT).
Tad koks balansas ant artimiausių metų biudžeto papildomų išlaidų ir papildomų pajamų svarstyklių?

KT: ekonomikos dėsniais vadovautis nevalia

Ikikrizinių 2008-ųjų pirmąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas į rankas privačiame sektoriuje (be individualių įmonių) buvo 1639 Lt, viešasis uždirbo daugiau –1670 Lt. Dabar atotrūkis dar padidėjo: privačiame uždirbama apie 1685 Lt, viešajame 1809 Lt, kur algos peržengė ikikrizines 7,7 proc., o privačiame – vos 2,7 proc.
Tačiau KT nusprendė atitaisyti, jų manymu, baisią neteisybę – birželį paskelbė, kad antikonstituciška buvo per krizę sumažinti daugiausia uždirbantiems valstybės tarnautojams, teisėjams, statutiniams tarnautojams algos koeficientus ar priedus, mažinti buvo galima tik bazinį atlyginimų dydį. „Danske banko“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad jai, kaip ekonomistei, atrodo visuotinai suvokiama, kad sunkiu ekonomikos momentu gaunantieji didesnes algas valstybės sektoriuje galėjo daugiau prisidėti nei kokia bibliotekininkė, kuriai sumažinus algą tokia pat proporcija ji nebūtų galėjusi išgyventi. O pagal ekonomikos dėsnius algos kyla tada, kai atsigauna ekonomika ir gerėja mokesčių surinkimas, kas, deja, šiemet prastėja.
“Situacija paradoksali : Konstitucijoje tikrai nieko nėra konkrečiai parašyta, kaip valstybė turi elgtis krizės laikotarpiu, bet KT nutarimas reiškia, kad viešajame sektoriuje jokios korekcijos neįmanomos net išskirtiniu laikotarpiu. Tai juk buvo išskirtinė situacija, kai privačiame versle nuo žemės paviršiaus nušluoti ištisi verslai, tad ir viešajame buvo imtasi išskirtinių priemonių. Negi reikėjo su savo didžiuliu neefektyviu valstybės sektoriumi elgtis kaip Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir atsidurti dabartinėje jų situacijoje? “Atidaryta Pandoros skrynia, kuri apsunkins priemonių krizei suvaldyti arsenalą ateities Vyriausybėms”, – įspėja V.Klyvienė.
Seimo opozicijos atstovas konservatorius Jurgis Razma siūlo Konstitucijos pataisą: “Kažkada nustatyti valstybės tarnautojų atlyginimai nėra šventa karvė ir gali būti keičiami. Dabar KT iš Konstitucijos dvasios išburia, kad jei kažkada buvo persistengta nustatant labai aukštas algas KT teisėjams, jų nebegalima sureguliuoti ir jos gali būti net didesnės nei prezidento.“
O didžiausia neviltis dėl KT nutarimo kilo praėjusią savaitę Vyriausybei preliminariai suskaičiavus, kiek tai kainuos: nors prievolė atstatyti ir kompensuoti algas galioja vos keliems tūkstančiams asmenų, pradedant šiuo spaliu kas mėnesį reikės 10 mln. Lt algoms atstatyti, o kompensacijos dirbantiems ir jau nebedirbantiems “nuskriaustiesiems” gali siekti  900 mln.–1 mlrd. Lt.

Kompensacijų sąrašas ilgas
Tačiau valdininkais ir teisėjais įsipareigojimų ir įpareigojimų sąrašas nesibaigia. “Įstatymuose vis pridedame saugiklių ir nuo pat nepriklausomybės pradžios vis kažką kompensuojame. Gal susiklosčius aplinkybėms tiesiog reikia  konstatuoti faktą, kad situacija šalyje bloga, todėl mažinamos pensijos ar algos”, – siūlo Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.
Kas garantuoja, kad Seime politikai nepasiūlys sumokėti kompensacijas ir už sumažintas algas ministrams, įvairiems politinio lygmens vadovams, o dabartiniams jas pakelti iki prieškrizinių? Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis tikina, kad Vyriausybė to nesiūlys, o kaip jau nuspręs Seimas, taip ir bus. Preliminariais skaičiavimais tuomet dar šiemet vien algoms atstatyti jau reiktų nebe 30 mln., o apie 50 mln. Lt, vadinasi, kitų metų suma pakiltų iki 200 mln. Lt, o kompensacijų – iki dangaus. O kiek reiktų lėšų, jei būtų nutarta peržiūrėti politikų ir viso viešojo sektoriaus netekčių konstitucingumą?
Tačiau premjeras dar pažadėjęs pakelti 5-10 proc.algas policininkams, gaisrininkams, pasieniečiams. Kokia tai bus suma, kol kas nėra suskaičiuota, bet visai VRM sistemai kitąmet pažadėta papildomi 100 mln. Lt. Krašto apsaugai papildomi įsipareigojimai siekia 34 mln. Lt, o kultūros darbuotojams žadama skirti papildomus 49 mln. Lt.
KT nutarimu kompensacijų už sumažintas pensijas laukia ir senjorai. Dar žadėta atstatyti per krizę sumažintas įvairias kompensacijas, išmokas, rentas, kas socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės skaičiavimu, valstybės biudžetą paplonintų 136 mln. Lt, o „Sodros“ dar 8 mln. Lt. Be to, pažadėta pradėti mokėti valstybines pensijas daugiavaikėms mamoms, išauginusioms penkis šešis vaikus (dabar mokama nuo septynių). O parlamentarai neabejotinai kovos dėl lėšų parlamentinei veiklai (dažniausiai – prabangiems automobiliams) ir reprezentacijai atstatymo.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...